Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, skiriant E. A. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 16.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 12.35 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, E. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – E. A. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklausančio, G. Š. vardu registruoto, automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 6 d. prokuroro nutarimu skirtą transporto priemonės automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

E. A. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A. (toliau – E. A.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) mieste, nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio prie (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) gatve iki 8-ojo pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – pačiam priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

3. Nuteistojo teigimu, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažino nuo pat pradžių. Praeityje jis buvo ne kartą teistas, nusikaltimus darė dar būdamas nepilnametis. Tačiau šiuo metu jo mąstymas jau yra pakitęs. Iki jo atžvilgiu priimant skundžiamą nuosprendį jis buvo įsidarbinęs, tačiau iš darbo buvo atleistas dėl dažno vykimo į teismo posėdžius. Šiuo metu jis registruojasi Užimtumo tarnyboje ir savarankiškai ieško darbo. Su drauge augina jųdviejų mažametį sūnų, kreipėsi į Vyrų krizių centrą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų galimybę dalyvauti savo sūnaus auklėjime, negalėtų ieškotis darbo ir prisidėti finansiškai prie savo šeimos gerovės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. skirta bausme, prašant ją sušvelninti bei/arba nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl jas keisti pagrindo nėra.

7. Bylos duomenims, E. A., veikdamas tyčia, įvykdė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas 13 kartų teistas, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas.

8. Nusikalstamas veikas E. A. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad jo nusikalstamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines E. A. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais E. A. ne kartą taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui, nėra pagrindo.

9. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad praeityje E. A. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, 2020 metais nuteistasis net 10 kartų vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o nuo 2017 metų sausio 2 d. administracine tvarka iš viso jis buvo baustas net 44 kartus, jam skirtų administracinių baudų, bendroje sumoje siekiančių daugiau nei 14000 (keturiolika tūkstančių) eurų, net ir turėdamas darbą (jau po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo), nemoka. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistasis sąmoningai ignoruoja įstatymų reikalavimus, jų nepaiso, koreguoti savo elgesį tinkama linkme nesistengia. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė panaudodamas jam priklausančią, tačiau jo vardu neįregistruotą, transporto priemonę, kurią, neturėdamas teisės vairuoti ir neketindamas jos įgyti, asmuo įsigijo 2020 m. liepos 27 d., t. y. vos kelios dienos iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

10. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad jo neteisėtam elgesiui didelę įtaką daro alkoholis, tačiau, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje E. A. nededa. Nuo priklausomybės alkoholiui, bylos duomenimis, asmuo nesigydo. Nors apeliantas teigia, kad dėl šios problemos jis kreipėsi į Vyrų krizių centrą, kur buvo konsultuotas, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui jis nepateikė, todėl pasikliauti vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo teiginiai apie neva pakitusį jo mąstymą ir jų visumoje švelninti E. A. skirtą bausmę, nėra pagrindo. Neabejotina, kad norėdamas keisti savo gyvenimo būdą, asmuo galės gydytis nuo priklausomybės bausmės atlikimo vietoje, kur šiam tikslui asmenims taikomos įvairaus pobūdžio konsultacijos ir programos.

11. Kaip neturintys esminės reikšmės atmestini ir nuteistojo teiginiai dėl jo šeimos – jo sutuoktinės ir mažamečio vaiko. Nors apeliantas teigia, kad šeimos egzistavimas ir siekis ją apsaugoti jam daro teigiamą įtaką, tačiau įvertinus jo elgesį laisvėje, šie nuteistojo motyvai kelia pagrįstų abejonių. Nuteistojo šeima egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio E. A. šis faktas nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jis galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tuo tarpu norėdamas prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės, E. A. tai galės padaryti ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur asmeniui bus suteikta galimybė dirbti ir apmokamą darbą. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją tinkamai atsižvelgė, skirdamas jam mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Svarbu ir tai, kad asmeniui skirta bausmė, atsižvelgiant į jo prisipažinimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu sušvelninant jo teisinę padėtį. Todėl vertinti E. A. skirtą galutinę bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. A. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos.

13. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. A. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą E. A. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu ne kartą taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. A. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

15. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, kad E. A. laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti atvirojoje kolonijoje.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.