Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji V. D. ir E. M. 2020-10-16 (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai ir matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. vardu bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, o būtent: svetimą elektroninę mokėjimo priemonę įvesdami į bankomatą, surinkdami PIN kodą, tokiu būdu pateikdami melagingas žinias, kad jie yra V. S. bei neteisėtai atlikdami dvi finansines operacijas, tai yra 11:34:40 val. inicijuodami operaciją „balanso peržiūra“ ir 11:35:57 val. inicijuodami grynųjų pinigų 300 eurų išėmimo operaciją, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. S. priklausantį turtą – 300 eurų.

?Be to, kaltinamieji V. D. ir E. M. 2020-10-16 apie 11:40 val., alaus bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), V. D. E. M. neteisėtai perdavė, o E. M. iš V. D. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB (duomenys neskelbtini) priklausančią banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. vardu bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, kurią E. M. neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2020-10-17 20.00 val. policijos pareigūnai atlikdami įvykio vietos apžiūrą, mokėjimo kortelę surado.

Kaltinamieji D. K. ir E. M. laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 16 d. 18 val. iki 2020 m. spalio 17 d 04.55 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, per kelis kartus D. K. sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas padarydamas jam poodines kraujosruvas žastuose, dešinėje šlaunyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus pilvo kairėje pusėje ir krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės 12-to šonkaulio lūžimą, be to sudavė rankomis, kojomis, peilio rankena ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, trankė jo galvą į grindis, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai D. K. su E. M., D. K. sudavė nukentėjusiajam, esančiam bejėgiškoje būklėje dėl jo atžvilgiu jau panaudoto smurto ir sąmonės praradimo, keturis smūgius rankomis, kojomis bei plastikiniu kibiru į galvos sritį, E. M. užmovė nukentėjusiajam plastikinį kibirą ant galvos bei sudavė ranka keturis smūgius į galvos sritį, D. K. sudavė ranka keturis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydami jam stiprius galvos sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės-momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktiniu ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu ir smegenų koma, židininiu pūliniu plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, smegenų mirtimi, ko pasekoje nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intensyvios terapijos skyriuje 2020-10-20 4.40 val. mirė, tokiu būdu nužudė buvusį bejėgiškos būklės V. K..

Kaltinamasis V. D. kaltę pripažino iš dalies, jog paėmė V. S. banko kortelę, nuėmė pinigus, nepripažįsta jog sukčiavo. V. D. parodė, kad dieną prieš tai su V. S. išgėrinėjo pas V. S., nes jis tuo metu pas jį gyveno. Iš ryto atsikėlė, sako, kad, bloga, nėra pinigų. V. S. pasakė, kad jam tą dieną pinigai bus. Pasiūlė nueiti į smuklę ir paprašyti barmenės, kad duotų skolon, paskui atiduos. 7 val. ryto jie atėjo į barą, jis paprašė barmenės skolon alaus, degtinės, jie sėdėjo, išgėrinėjo. V. paklausė, ką darys su ta skola. Tuomet V. S. jam pasiūlė banko kortelę PIN kodą ir liepė nueiti patikrinti ar yra pinigų. Pirmą kartą ėjo apie 8.30 val., bet bankomatas tuo metu neveikė. Grįžo atgal, dar paėmė alkoholio skolon. Apie 9.30 val. atėjo E. M.. Pasiūlė prisėsti prie jų, dar paėmė alaus. Bendra skola barui susidarė apie 50 eurų. Po 11 valandos paklausė V. gal jau bus padarytas banko pavedimas? V. pasakė, kad eitų patikrinti, kad užeitų į parduotuvę „Aibė“ nupirkti cigarečių, paimtų ko nors pavalgyti. Paprašė E., kad jį palydėtų. Abu nuėjo prie bankomato, patikrino sąskaitoje buvo 327 eurų likutis, nuėmė visus 300 eurų. Nuėjo į PC „Aibė“, nupirko sau rūkyti, nupirko V. rūkyti, užkandos. Grįžus į barą V. pasakė, kad sumokės barmenei skolą, Barmenei padavė skolą ir V. davė 50 eurų, pasakė, kad likusieji pinigai liks pas jį, nes jie eis namo, dar reiks į parduotuvę. V. pasakė, kad gerai. Nes jie kartu gyveno apie du mėnesius, su V. buvo pažįstamas apie 8 mėnesius, jis pasitikėdavo ir problemų niekados nebūdavo. Išgėrė vieną ar du butelius degtinės, neskaitant alaus, gėrė keturiese – E., S., V. ir jis -D.. Sėdėjo prie vieno stalo. E. pasakė, kad jam jau gana, kad reikia eiti namo. E. pasakė, kad neitų toks girtas ir davė jam 20 eurų ir padavė banko kortelę, pasakė, kad ten dar liko, lai ji dar pabūna, rytoj iš ryto susitiks, bus jiems „pachmielkai“. Jis iškvietė E. taksi, apmokėjo už taksi ir E. išvažiavo namo. Nežino kodėl svetimą, t.y. V. S. banko kortelę, padavė E., jam taip galva susisuko. Pamanė, lai ta kortelė pabūna pas jį-D., paskui pamanė, kad būdamas girtas gali ją pamesti, o E. važiavo namo, todėl jam ir padavė. O V. S. buvo vienodai, jis tos kortelės neprašė nei kitą dieną, nei kitą rytą. Paskui atėjęs V. pasakė, kad neranda jo kortelės. Jis pasakė, kad gerai, nuvažiuos į banką, išsiims naują. Palydėjo jį iki banko, kad išsiimtų naują. Viskas tuo ir baigėsi. Paskui, po mėnesio, sužinojo, kad suimtas E.ir pas jį rado tą banko kortelę. Tada policija pradėjo jo ieškoti, ir tai nesuprato dėl ko. Nesutinka su V. S. parodymais, kad jis V. S. banko kortelę pavogė, atėmė iš jo. Jis pats davė ir banko kortelę, ir pats pasakė PIN kodą, savo noru. V. S. pats jam padavė banko kortelę ir paprašė nuimti pinigus. PIN kodą jis jam pasakė, atsiminė- „ (duomenys neskelbtini)“. Nesakė kokią konkrečiai sumą išgryninti, jam pasakė, kad jie jau 50 eurų skoloje barui. Jis pasakė, kad nuimtų pinigų skolai padengti ir dar nuimtų tiek, kad užtektų nusipirkti maisto, ir kad liktų pinigų dar pasėdėti bare, pagerti. Jis norėjo pasėdėti bare, pabendrauti su žmonėmis. Nuėmė visus 300 eurų. Nusprendė nuimti visus pinigus, kad paskui naktį, būnant girtiems, nereikėtų eiti nuimti antrą kartą. Kai grįžo su nuimtais pinigais, nesakė V. S., kad išgrynino 300 eurus. Pasakė, kad eina barui atiduoti skolą ir jam padavė 50 eurų. Ir banko kortelės jam neatidavė. Pas jį –D. buvo likę 200, iš jų dar nupirko degtinės butelį ir keturis bokalus alaus. Toliau jau, kiek gėrė, pirko V. iš tų 50 eurų. Dar kartą kažkas buvo nuėjęs į „Aibę“ nupirkti jam rūkyti iš tų pačių pinigų.

Sutinka su ta aplinkybe, kad V. S. jo konkrečiai neprašė išgryninti visų pinigų, jis pats taip sugalvojo. Sugrįžęs su išgrynintais pinigais jis nepasakė V. S., kad taip pasielgė, ir kortelės jam neatidavė. Pripažįsta, kad jo veiksmai buvo neteisėti. Visas faktines aplinkybes pripažįsta. Nepripažįsta sukčiavimo, nes kartu sėdėjo, kartu gėrė iš tų pačių pinigų. V. S. buvo prašęs nupirkti jam vaistų, iš tų pačių pinigų jį prižiūrėjo, apgyvendino. Paskui, kai jis prinešė utėlių, jam surado kitą būstą. Ten žmonės jį priėmė gyventi už dyką. Jis gaudavo pensiją ir su tais žmonėmis ją pragerdavo. V. S., visą savo gyvenimą pragėręs, 15 metų atsėdėjęs griežto rėžimo kolonijoje Baltarusijoje, ir turėjęs didelę traumą, pirmos grupės invalidas, ką jis gali pasakyti, vieną kartą kalba vieną, kita kartą – kitą. Mano, jo duoti tokie parodymai yra kriminalistų spaudimas neįgaliam žmogui. Po jo apklausos buvo su juo susitikęs, jis pats jam skambino, buvo pas jį nuėjęs, sakė, kad V. S. jam pretenzijų neturi. Jis pažadėjo V. S. atiduoti tuos 300 eurus, bet V. S. sakė, kad nereikia, kad jam nieko iš jo- V. D. nereikia. Tada nuėjo į parduotuvę, turėjo pinigų, nupirko butelį. Kartu pasėdėjo ir išgėrė. V. S. neprašė atiduoti pinigus. Kartu sėdėjo ir gėrė G., pas kurį V. gyveno, visą pokalbį girdėjo. Anksčiau, iki to įvykio, V. S. nuolat duodavo jam disponuoti jo banko kortele, kartu eidavo į parduotuvę, jis pasakydavo ką nupirkti, duodavo jam kortelę, parduotuvėje grynais atsiskaityti nereikia, parnešdavo produktus, atiduodavo kortelę. Šį kartą banko kortelės neatidavė, ją atidavė visai kitam žmogui. Po to V. S. išsiėmė naują bankinę kortelę. Jis jam nereiškė jokių pretenzijų ir nei pinigų, nei kortelės nebeprašė. Iš jo telefono užblokavo kortelę ir jis užsisakė naują. Palydėjo jį iki banko, kad išsiimtų naują kortelę, kad pasirašytų. Aludėje dauguma iš jų kompanijos gerdavo V. S. sąskaita. Vieni ir savo pinigų turėdavo, kiti – neturėdavo. Jis pats visus vaišindavo, jis buvo vienišius, ateidavo į aludę ne kad prisigerti, o kad pasėdėti, pabendrauti su žmonėmis. Kitą dieną V. S. pasakė, kad jo banko kortelę pametė. Iš esmės jis neklausė kur yra jo banko kortelė. Jis- V. D. pasakė, kad pachmielui pinigų yra. Iš jo telefono paskambino į banką, užblokavo kortelę ir paskui kitą dieną jį lydėjo į banką, kad išsiimtų naują. Labai apgailestauja, kad šiai dienai tas žmogus yra miręs, labai norėtų, kad jis čia dalyvautų ir pasisakytų. E. M. davė pinigus, nuimtus iš V. S. sąskaitos, nes E. M. vos pastovėjo ant kojų, iškvietė jam taksi. Nežino, kodėl E. M. davė iš svetimo žmogaus nuimtų pinigų tuos 20 eurų. V. S. neklausė, ar jis duotų tuos 20 eurų E. M., nes V. S. jau buvo girtas. Per kitas 3-4 dienas kartu su V. S. išleido tuos likusius pinigus, kartu valgė, gėrė, rūkė. Tų pinigų V. S. neatidavė. Kelias dienas iš tų pinigų valgė ir gėrė trise – jis, V. S. ir V. S.. Negali nieko pasakyti apie V. S. parodymus, kad V. S. kortelę jis paėmė savavališkai. PIN kodą jis pats pasakė, ir kortelę jam padavė pats, savavališkai jos neėmė. Savavališkai jo banko kortelę buvo paėmęs dvi dienas prieš tai, pas jį ten buvo likutis, tada visi sėdėjo pas V. S.. Paėmė, paklausė V. S. PIN kodo, nes eina nupirkti „pachmielkos“. Tada jis pasakė PIN kodą. Nuėjo, nupirko „pachmielkos“, grįžo, gėrė, kortelę jam grąžino. Jis V. S. nesinaudojo, per prievartą jo nevertė. V. S. pats ieškodavo draugijos, ieškodavo su kuo išgerti. Jo veiksmai tą dieną, iki kortelę perduodant E. M., buvo su V. S. žinia. Kortelę V. S. laikydavo vidinėje kišenėje, su savo pinigine ir asmens dokumentais, negalėjo jos pasisavinti jam nežinant. Šį kartą paimtos kortelės jam negrąžino. Pripažįsta, kad neteisėtai pasisavino 250 eurų. Šiuo metu prižiūri savo buvusią žmoną, kuri susilaužė ranką, pati negali pasidaryti valgyti, apsirengti, nusimaudyti. Yra išsituokę, bet gyvena kartu, niekur nedirba. Darbo biržoje neregistruotas. Vaikų neturi. Teistas. Paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos grįžo 2019 metais. Teistas už sukčiavimą.

V. K. pažinojo gerai, kartu užaugo, baigė vieną mokyklą, pažinojo virš 30 metų. E. M. taip gerai nepažinojo. Konfliktinių santykių tarp E. M. ir V. K. nebuvo. Apie nužudymą negirdėjo nieko, bare kalbėjo, kad konfliktas įvyko dėl 4 000 Eur. Tame pačiame bare atėjęs žmogus jam pasakė, kad yra filmuota medžiaga kaip viskas įvyko, kad nebėra V.. Jam niekas nepasakojo kaip buvo mušamas V. K.. Kalbų girdėjo visokių. Tik po kurio laiko A. S. jam pasakojo, kad yra nufilmuota medžiaga, ten viskas aišku kas ką darė. Gali būti, jog buvo tokia kalba ir A. jam sakė tokią aplinkybę, kad D. su peilio rankena mušė V.. V. K. buvo labai ramaus būdo žmogus, niekada su niekuo nekonfliktuodavo, gal tik balsą pakeldavo, bet nėra pradėjęs jokių muštynių. Nežino kas kam buvo skolingas, rajone buvo kalbos, kad neva V. apgavo kažkokį jaunimą ir pasisavino 4 000 Eur.

Kaltinamasis E. M. parodė, jog kaltę dėl neteisėto panaudojimo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pripažįsta. Buvo alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten jau rado V. D., prie stalo jau buvo ir V. S., ir V. S.. Išgėrinėjo. V. D. minėjo, kad turi gauti V. S. banko kortelę, kad į ją greitu laiku šitą dieną ateis pinigai, kad eis jų nuimti. Jis pavadino eiti su juo kartu iki bankomato. Ėjo kartu su V. D.. V. S. buvo alaus bare, laukė. Kai ėjo, kortelė jau buvo pas V. D., jis nepastebėjo, kad kortelę jam būtų perdavę. Jis prie visų bare esančių kalbėjo, kad eis nuimti pinigų. Nuėjo iki bankomato. Jis patikrino ir pasakė, kad sąskaitoje jau yra 300 eurų su viršum, ir nuėmė. V. D. įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą. Jis-E. M. stovėjo šalia. Išgrynino visus 300 eurų, po 100 eurų kupiūromis. Tas bankomatas randasi (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Po to nuėjo į šalia bankomato esančią parduotuvę „Aibė“, jis nupirko cigarečių, kažkokio maisto. Po to abu vėl grįžo į smuklę. Matė, kad tą maistą jis padėjo ant stalo, kaip suprato, ten buvo V.. Toliau visi gėrė. V. D. ir jam davė pinigų, 20 eurų. Matė, kad jis atidavė skolas aludėje. Pagėręs išėjo. Jam išeinant, V. jam padavė V. S. banko kortelę, bet buvo neblaivus, dėl to nieko negalvodamas pasiėmė. Dar jis pasakė, kad ryt padarys „pachmielą“, pasakė PIN kodą. Pasiėmęs kortelę išėjo. V. S. tuo metu buvo bare. Nežino kodėl banko kortelės negrąžino V. S., buvo girtas, manė, palaikys, kad nepasimestų, dar nuo ryto padarys pachmielą. Dėl to ir pripažįsta, kad pasielgė neteisingai. Kortelę laikė savo namuose iki kol ją rado pareigūnai. Iš tų nuimtų 300 eurų V. jam davė 20 eurų, iš tų pinigų visi ir valgė, ir gėrė. Kai jį paleido, buvo V. D. minėjęs, kad pas jį rado V. S. banko kortelę, sakė, kad reikia atiduoti jam tuos pinigus. Nežino ką V. D. su V. S. tarėsi, bet jis pats su V. S. susitikęs nebuvo ir nebendravo. Po to V. D. minėjo, kad V. S. jam neturi jokių pretenzijų. Svarstė, kad reikia atiduoti pinigus, bet neatidavė, nes V. S. minėjo, kad jam nereikia tų pinigų, nes jis nemano, kad jis galėjo tą kortelę iš jo paimti – jam taip sakė V. D.. Tai V. nuiminėjo tuos 300 eurų, nežino kodėl jis išgrynino visą sąskaitoje buvusią sumą. Kiek žino tą situaciją iš šalies, tai V. gyvena ten pat, kur ir jie visi, t.y. V. D. ir V. S., dėl to jis duodavo jiems ir pinigų, ir išgerti, dėl to jis labai nebesigilino. Pats matė, kad V. buvo draugiškas, dalindavo pinigus, alaus nupirkdavo visiems. V. S. yra minėjęs, kad turi negalią, jis minėjo, kad jį buvo pertrenkusi mašina, kad gauna teismo priteistą jam padarytą žalą. Savo poelgį dėl šio epizodo vertina blogai, dėl to viską pripažįsta. Prieš išeinant iš baro, V. S. buvo bare. Nematė to momento, kada V. V. S. padavė savo banko kortelę. V. D. garsiai sakė, kad eis nuimti pinigų, mano, V. S. tai girdėjo, nes sėdėjo šalia. Pas V. S. gyveno V. S., jis taip pat greičiausiai girdėjo, kai V. D. sakė eisiantis nuimti pinigų. Jie bendrai gyveno, tai bendrai viskuo dalinosi. Mano, V. S. žinojo apie tai, kad bus einama nuimti pinigų nuo jo banko kortelės.

Dėl V. K. nužudymo.

Kaltę pripažino ir parodė, kad tą pačią dieną, kai grįžo namo iš baro būdamas išgėręs, jam paskambino D. K., minėjo, kad yra netoli jo, kad yra su V. ir A., ir gali užeiti pas jį į svečius, atsigerti. Pasakė, kad užeitų. Jie atėjo, pasėdėjo, gėrė alkoholį. Paskui visi keturi ėjo į parduotuvę „Aibė“ nusipirkti alkoholio, maisto. V. pirko alkoholinių gėrimų, kažką iš maisto. Grįžo atgal pas jį į butą. Gėrimas tęsėsi toliau. Po to tiksliai nežino, mano, kad dėl išgerto alkoholio tarp D. ir V. kilo konfliktas, nežino tiksliai dėl ko. Iki ateinat pas jį jie atrodė normaliai, nebuvo susipykę. Buvo keturiese – jis-E. M., D., V. ar A., ir V.. Po to, naktį, dar buvo atvažiavęs Ž. M.. Jis neatsimena visko detaliai. Prasidėjo tarp jų konfliktas, iš pradžių žodinis, buvo ir aprimę, paskui vėl – iki muštynių. Jis su V. juos skyrė žodžiu, buvo aprimę, iki kol V. neprarado sąmonės. Kiek pamena, pirmą kartą nuo D. K. smūgių jis sukniubo kambary tarp stalo ir pufo. Šiek tiek laiko pabuvo be sąmonės, bet atsigavo. Vos ne tą pačią akimirką, kai jis atsigavo, ėjo vėl link D., D. tuo momentu sėdėjo ant pufo, D. atsistojęs vėl susikibo su V., tada V. krito nugara ant žemės, prie televizoriaus, ant stalo. Tada nukritęs realiai jis nebeatsigavo. Tada nešė su V. vandenį, trynė kaklą. Buvo momentais kaip knarkimas. Pylė vandenį ir ant nugaros. Jam sunku tai ir pasakoti, ir atsiminti. Jis save smerkia, kad elgėsi bjauriai. Būdamas išgėręs kartais būna tikrai bjauraus charakterio, tačiau nėra linkęs daužytis ar muštis. Daugiau yra linkęs „išsidirbinėti“. Paskui V. nešė į vonią, nešė visi trys. Perlenkė ant vonios krašto, pakišo po kranu, pylė vandenį. Po to vėl nunešė į kambarį. Beveik visą vakarą V. K. pragulėjo. Žiauru, bet tai tiesa, jie toliau gėrė, žiūrėjo televizorių. Atrodo lyg ir suprato, kad žmogus nepabunda, net nereagavo apipiltas vandeniu, bet dėl išgerto alkoholio jis nereagavo į tai. Bandė atsiminti detaliau kaip tas kibiras atsirado kambaryje. Pamena, V. gulėdamas šlapinosi, valė grindis, dėl to, mano, atsinešė kibirą ir šluotą į kambarį. V. gulėjo, jis paėmė tą kibirą ir jam gulinčiam užmovė ant galvos, taip norėdamas pasityčioti. Dar trenkė per kibirą, bet ne iš visų jėgų. Kibiras jau buvo sulinkęs, įskilęs nuo D. K. smūgių. Per kibirą trenkė 3-4 kartus, jis suskilo, tada 3-4 kartus su plaštaka trenkė gulinčiam V. į galvos sritį. Atsimena, kad kai užmovė kibirą V. ant galvos, V. gulėjo be sąmonės, jis gulėjo ant žemės. Kai užmovė kibirą, D. K. irgi smūgiavo, tada kibiras sulinko, o kai jis trenkė – kibiras suskilo. Dabar sunku pasakyti kuris pirmas sudavė per kibirą, ar jis- E. M. ar D. K., bet nuo D. smūgių kibiras sulinko, o nuo jo smūgių plaštaka – suskilo. Kai kibiras suskilo, dar sudavė plaštaka V. į galvos sritį. V. K. tuo metu buvo be sąmonės. Kai dar nebuvo ant galvos kibiro, kraujo šiek tiek buvo ant grindų, gal bėgo iš nosies, ar iš lūpos. Tuo metu, kai kibiras suskilo, kraujo ant V. veido nebuvo, nesimatė. V. dar gulint ant žemės, D. bandė jį kelti suėmęs už rūbų, už kūno, paleido, V. krito laisvu kritimu, trenkėsi į žemę, nes buvo be sąmonės. Kai antrą kartą jis krito ant nugaros, tada jie nešė jį į vonią, gaivino. Dėl peilio, dabar atsimena kitaip. Mano, V. Š. matė tą epizodą. V. gulėjo ant žemės, jo galva buvo į sekcijos pusę, D. K. buvo atsisėdęs ant jo. Atsimena keletą kartų matėsi pas jį rankoje peilis, kurį jis žinojo jau iš seniau. Peilis – juodos spalvos, metaline rankena, atlenkiamas. Tuo momentu peilis buvo užlenktas rankoje. D. K. kelis kartus sudavė V. į galvą. Atsimena, kad V. gulint nuo suduotų smūgių galva laisvai judėjo. D. K. peilį turėjo rankoje, bet neatlenktą. Matė jo rankoje juodą peilio rankeną. Nuo suduotų smūgių V. K. galva sukiojosi. Atsimena, kad sudavė kelis kartus, gal du, nes paskui kažkas suriko „tu durnas, su peiliu“. O kalbant apie V. Š. pasakojimą, apie V. iškritusį atlenkiamą peilį, tai jis su tuo nesutinka, nes to nebuvo, arba neatsimena. Buvo tik atvejis, kai pas jį komodoje yra dėžutė, kurioje laikė laidus telefonams krauti, kažkuris iš jų paklausė, ar neturi pakrovėjo, toje dėžutėje būdavo padėtas tas peiliukas. Kai pravėrė komodą, ar D. K. pats pasiėmė, ar paprašė parodyti, bet jis paėmė tą peiliuką, apžiūrėjo. V. tuo metu gulėjo. Jis paėmė iš D. K. atgal tą peilį ir padėjo atgal į komodą. Kalba ne apie tą peilį, kuriuo D. K. sudavė. Tą patį peilį, kuriuo D. K. sudavė, tą patį vakarą matė ir ant stalo. Tai D. K. peilis, yra tą peilį pas jį matęs iš seniau, žino kaip atrodo, kas ant jo pavaizduota. Tiksliai nepamena, bet, mano, kad prieš atvažiuodamas Ž. M. jam skambino ir klausė ką veikia. Mano, kad jį pasikvietė pas save. Dar buvo momentas, prieš Ž. M. atvykstant. V. gulėjo, D. K. ėjo per jo kišenes, ieškojo pinigų. Radęs buto raktus padėjo ant stalo. Tada, mano, kad jis pats sugalvojo, kad pas jį turėtų būti pinigų striukėje, nes atsiminė, kad jis gavo grąžos parduotuvėje „Aibė“. Striukę jis buvo palikęs pasikabinęs koridoriuje. Su V. Š. nuėjo, jis- E. M. iš striukės kišenės ištraukė 50 eurų kupiūrą ir dvi kupiūras po 10, nuėjęs padėjo ant stalo. Tą aplinkybę atsiminė, nes Ž. M. paminėjo, kad neturi pinigų taksi. D. K. iš tų pinigų davė V., kad sumokėtų už atvažiuojantį taksi. Realiai visi sėdėjo, gėrė, o V. K. tuo metu gulėjo, jokių gyvybės požymių nerodė, buvo momentai, kad V. prieidavo, patikrindavo jo pulsą, pažiūrėdavo. Kai Ž. M. atvažiavo, V. K. jau gulėjo be sąmonės, ir niekas daugiau jo nebemušė. Toliau visi gėrė. V. K. visą tą laiką gulėjo, niekas iš jų nerėkė, kad reikia greitosios. Vėliau, kadangi buvo labai girtas, o V. K. nesikėlė, dėl to nusprendė jį ištempti iš buto į laiptinę. Su V. jį ištempė, paliko prie kaimyno durų, prie turėklų. Neatsimena tų aplinkybių kaip ten buvo dėl jo kojinių. Vartojo alkoholį, narkotinę medžiagą – žolę, kitokių narkotinių medžiagų tą vakarą nevartojo. Yra gyvenime vartojęs ir sintetines narkotines medžiagas. Pripažįsta, kad filmavo. O filmavo dėl to, kad tyčiojosi. Buvo susidariusi tokia aplinka, kad realiai iki dabar nežino, kodėl taip viskas konkrečiai įvyko, mano, greičiausiai dėl alkoholio. Pripažįsta, kad filmavo gulintį žmogų, movė kibirą, tyčiojosi, koliojo jį. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl civilinių ieškinių, mano, viskas yra teisinga, pripažįsta, kad žmogaus nebėra, kad buvo padaryta žala. Nemano, kad ir pats D. K. norėjo, kad V. mirtų. Jo – E. M. smūgiai buvo labiau pažeminantys, pasityčiojantys iš žmogaus, bet nebuvo tokie smarkūs, nuo kurių galėjo būti tokie dideli sužalojamai ar galėjo turėti didelę įtaką. Tačiau sutinka su ieškiniais ir jaučia didelę kaltę, nes viskas įvyko jo namuose. Kiek pamena, konfliktas tarp jų buvo dėl kažkokios praeities, buvo trumpas ginčas dėl S., bet tuo metu jie nesimušė, tik rodė veiksmus vienas ant kito. A. S. buvo V. draugas. Nežino realiai jų reikalų, kodėl V. liepė palikti S. ramybėje. Pirmo mušimo metu D. K. visus smūgius sudavė nukentėjusiajam tik į galvą. Jis suklupo, bet atsigavo. Paskui buvo smūgiai į kūną, į kojas. Jau po pirmo smūgio į galvą V. susmuko. Kai D. suėmęs V. pakeldavo ir vėl paleisdavo, šis galva trenkdavosi į grindis. Mano, kad padarė 3-4 filmukus, nes filmavo, fotografavo nuo pat pradžių. Prisiminė, kad matė tokį vaizdą, kaip D. K. priklaupęs, pasilipęs ant fotelio, iš viršaus, iš kumščio daužo V. į galvą ar į pakaušį. Filmavo ir šitą vaizdą. Atsimena ir tą vaizdą, kurį filmuoja, o smūgius suduoda tik D. K.. Buvo D. K. pykčio protrūkiai, momentais jis atrodė normaliai. D. K. pirmame jo filmuotame vaizde nebesuprato ką daro, mano, dėl to, kad buvo prisigėręs, nematė, ar D. K. buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Atsimena, kai filmavo, buvo toks momentas, kada V. Š. nusileido į laiptinės apačią paduoti pinigų Ž. M. už taksi, ir vienu momentu jis buvo išvažiavęs pirkti alkoholio. Bet tuo momentu, kai D. K. peiliu sudavė kelis smūgius į galvą V. K., kambaryje tikrai dar kažkas buvo, nes surėkė „durnas, su peiliu“, mano, kad tai buvo V. Š.. Jis –E. M. V. į galvą sudavė su rankos plaštaka, kumščiu nemušė. Konkretaus tikslo filmuoti neturėjo, filmavo ir įrašus dėjo dėl to, kad būdamas girtas yra bjaurus, ir tuo metu išsityčiojo iš žmogaus. Tie įrašai liko jo telefone. Pažvelgus atgal į visą tą situaciją, savo elgesį vertina kaip nesugrįžtančią tragediją. V. K. pažinojo, jis buvo ne blogas žmogus, susitikę kartais išgerdavo alaus bare, tarp jų konfliktų niekada nebuvo. Pas jį svečiuose nėra buvęs, jo artimųjų nepažinojo. Atsiprašo V. artimųjų, mamos už tokią didelę netektį. Tą vakarą V. K. nebuvo agresyvus, jis tik buvo neblaivus. D. K. taip pat buvo neblaivus. Visa ta D. K. agresija buvo momentais, momentais jis buvo normalus, momentais jam vėl kažkas užeidavo, praeidavo pro gulintį V., trenkdavo jam į nugarą ar spirdavo. Tą vakarą V. K. su D. K. buvo tik susikibęs, bet realiai niekam suduoti nespėjo. Žodis po žodžio, situacija tarp jų suaštrėjo, tada jie susikibo. V. K. jokio peilio neturėjo ir D. K. su juo nemušė. Iki Ž. M. atvykimo V. K. jau gulėjo ir jam išvykstant taip pat dar gulėjo. Jie gėrė, Ž. M. pas jį namuose išbuvo beveik visą naktį. Buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, kol V. gulėjo, iki kol jį ištempė į laiptinę. Po to, kai V. ištempė, su kitais asmenimis jis niekur iš savo namų nebevažiavo. D. K. skambino ir klausė, ar nesimėto kur 50 eurų, kad jie turėjo likti. Pinigų nebuvo likę. Po kurio laiko pas jį užėjo D. K., kalbėjosi, kad V. K. gali būti ligoninėje. Tada nuėjo pas D. K. brolį, iš ten pasiėmė V. Audi A4 ir važiavo pas juos į (duomenys neskelbtini) gatvę, kaip vėliau matė, ten buvo Ž. M. ir V.. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno V. Š.. Nežino ko tikėjosi, ištempdami V. K. į koridorių. Neturėjo tikslo ką nors nuslėpti. Blaivia galva mąstant, kitaip būtų pasielgęs, bet tuo metu buvo girtas. Greitosios pagalbos neiškvietė, nes dėl to kaltas alkoholis. Pradžioje, kai D. K. atliko veiksmus V. K. atžvilgiu, realiai su V. Š. juos truputi skyrė, jis- E. M. sakė „raminkitės“. Kadangi jie konfliktavo tik žodžiais, juos ramino irgi žodžiais. Nebandė sutrukdyti D. K. smurtauti. Fiziškai nebandė trukdyti. Jis neturėjo jokio pykčio V. K. atžvilgiu. Buvo girtas. Būdamas girtas būna bjaurus, ne agresyvus, bet gali negražiai pakalbėti, atsiranda blogos manieros, gali pasityčioti iš žmogaus, ką ir darė šiuo atveju. Iki tų muštynių, bare su V. D. gėrė degtinę. Išgėrė ne po vieną stikliuką, buteliais neskaičiavo ne vienas gėrė. Į namus grįžo jau būdamas girtas. Namuose dar turėjo fleškutę ir jie kažkiek atsinešė ateidami. Po to dar pirko. Dėl girtumo atsimena beveik viską, atmintis nebuvo trūkusi, bet labai detaliai nuo pat pradžių iki galo sunku atsiminti. Tai dėl girtumo, be to dar buvo apsirūkęs. Kambaryje, kuriame vyko tas konfliktas, buvo beveik visą laiką, tik kartais išeidavo parūkyti į balkoną, išeidavo į virtuvę, į tualetą. Pas V. K. peilio nematė. Sužaloto D. K. nematė. Nežino iš kur pas D. K. tie sužalojimai, tą vakarą nematė, kad jį kas pultų peiliu ir sužalotų. Kai po to įvykio vėliau bendravo su D. K., kai abu važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo tokia kalba, D. K. sakė, kad jeigu reikės bendrauti su policija, jeigu V. kreipsis į policiją, tai D. K. sakys, kad V. K. jį neva puolė su peiliu, o jis gynėsi.

Kaltinamasis D. K. kaltę pripažino ir parodė, kad tą įvykio vakarą buvo pas E. M. bute. Buvo jis, V., Ž., E. ir V.. Jie vartojo alkoholį. Įvyko konfliktas tarp jo ir V.. Susimušė su V.. Mušėsi kumščiais, vienas prieš vieną, paskui susitaikė. Mušėsi ne ilgai. Konflikto priežasties neprisimena, nes buvo labai neblaivus. Pasimušę atsisėdo ant lovos, kalbėjosi, tada V. jį užkabino peiliu. Atsistojęs jis paėjo kelis žingsnius ir jam tas peilis iškrito iš rankų. Tada jis (D. K.) jam vėl trenkė. Jis visą laiką turėjo peilį rankoje. Visą laiką kišenėje turėjo mažiuką nešiojamą peiliuką. Nematė, kada jis išsitraukė tą peiliuką. Tuo peiliu K. užkabino jo šoną. Buvo apsirengęs juoda maike ir pilkomis kelnėmis. Tuo peiliu jis užkabino jo maikę. Tada K. atsistojo, staigiai nuo jo atsitraukė, ir tada iš rankų jam iškrito peilis. Kai pamatė, kad jam iš rankų iškrito peilis, tada vėl susimušė, kumščiais. Tada jis nukrito be sąmonės kambaryje, kaip matyti vaizdo įraše. Dar gulinčiam jam sudavė keturis smūgius į šonus. Dėl vaizdo įraše matyto veiksmo nieko negali pakomentuoti, nes neprisimena. Matė, kad sudavė su kibiru, kad spyrė koja. V. K. visą laiką rodė gyvybės požymius, gulėjo ant pilvo, tik buvo be sąmonės. Atrodo, kad vėliau jis (D. K.) nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė, o kai atsikėlė K. kambaryje jau nebebuvo. Kiti asmenys buvo kambaryje, neklausė kur jie padėjo V. K.. Savo veiksmus vertina blogai, pripažįsta, kad sudavė smūgius, labai gailisi. Pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių galėjo būti padaryti tie sužalojimai, kurie buvo nustatyti specialisto išvadoje, ir nuo kurių po to V. K. mirė. Pripažįsta savo kaltę. Nežino, kokiu tikslu buvo filmuojama. Nors buvo šalia, to įvykio nelabai pamena, nes buvo išgėręs per daug alkoholio. Narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs.

Nukentėjusiosios ir Teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius pripažįsta. Neprisimena tiksliai dėl ko kilo konfliktas. Kažkas dėl sporto, kad V. buvo boksininkas. Prieš tai alaus bare jokio konflikto tarp jų su V. nebuvo. Su S. jo santykiai buvo geri, nežinojo apie jokias skolas, jie vienas kitam nebuvo skoloje. Iki to vaizdo įrašo, kada matyti kaip suduoda smūgius, iki tol, kol V. K. prarado sąmonę, į galvos sritį smūgių jam nesudavė, sudavė tik į šoną. Su peilio rankena jam nesudavinėjo, nes peilio neturėjo. Sąmonę jis prarado iš karto, kai per muštines sudavė jam į galvą. Iki to, kas matosi vaizdo įraše, sudavė jam į kitas kūno vietas, į kitas kūno vietas galėjo jam suduoti 11 smūgių, nes mušėsi per du kartus. Nežino, negali paaiškinti, kodėl jau esančiam be sąmonės V. K. sudavinėjo smūgius. Negali atsakyti į tokį klausimą, kodėl mušė savo draugą V.. Jie buvo daug išgėrę alkoholio, labai atsiprašo nukentėjusios. Jis pats iki šios dienos sau negali atsakyti kodėl taip įvyko. Mano, buvo išgertas per didelis kiekis alkoholio. Be alkoholio nebūtų įvykę tokių dalykų. Su V. buvo draugai ir niekada anksčiau nesipyko. Beprotiškai gailisi, kad taip įvyko. Kai mušėsi, ir kai po to mušė, neturėjo tikslo nužudyti V. K.. Suduodamas smūgius į kūną, į galvą negalvojo apie pasekmes, nes buvo išgėręs per daug alkoholio. Pripažįsta, kad nukentėjęs mirė dėl jo veiksmų. Nežino kieno mintis buvo V. K. ištempti į laiptinę, nežino kas jį ištempė, jis netempė. V. K. į vonią nuėjo po pirmo susimušimo, jis vedė K. į vonią. Po pirmų muštynių viskas buvo gerai, jis ėjo apsiprausti. Kraujo pas jį nebuvo. Nežino kodėl jis ėjo į vonią praustis, galbūt prausėsi veidą. Jį kėlė nuo žemės už rūbų, norėjo jį paguldyti į lovą, bet jis išslydo iš rankų ir trenkėsi į žemę. Pamatė, kad jis ilgą laiką yra be sąmonės, apkabino, kėlė jį, bet jis išslydo iš rankų ir trenkėsi galva. Po to jo nebemušė. Tai buvo jau po to vaizdo. Neprisimena, ar dar prieš vaizdo darymą tikrino kokios jis būklės. Jį kėlė nuo žemės tik vieną kartą, bet norėdamas nunešti į lovą. Visų aplinkybių neprisimena. Nežino, kaip V. K. atsidūrė buto koridoriuje. Nežino kas mušė kibiru ir kas jam uždėjo tą kibirą ant galvos. Nežino kaip atsirado tas kibiras. Jam atrodo, kad kibirą atsinešė ir V. ant galvos užmovė E.. V. K. drabužių kišenių nekraustė ir pinigų jose neieškojo. Ėjo pirkti alkoholį kartu su V.. O vėliau balkone buvo padėti pinigai ant staliuko, nežino kieno ten pinigai buvo. Neprisimena kas mokėjo už alkoholį tą dieną, nes visi turėjo pinigų alkoholiui. Neprisimena kas sumokėjo už Ž. M. taksi. E. M. niekur daugiau nesudavė V. K., jis sudavė tik tiek, kiek matosi tame vaizdo įraše, neprisimena kiek kartų.

neteisėtas panaudojimas, sukčiavimas

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-10 duotų nukentėjusiojo V. S.parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis turi II grupės invalidumą, tai yra dėl patirtų traumų avarijos metu 2018-12-10, dėl ko jam paralyžiuota dešinė kūno pusė, buvo sumušta galva. Dėl to negali valdyti dešinės rankos, sunkiai vaikščioja. Dėl to gauna neįgalumo išmoką 222 eurų ir gauna išmoką iš kaltininko dėl avarijos, kuriuos jam kas mėnesį perveda 323 eur. Tai priteista teismo. Pinigus jam perveda į Swedbanką mokėjimo kortelę. 2020 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, jis buvo bute pas V., pavardė iš S raidės, rusiška. Butas V. yra (duomenys neskelbtini). Butas gal dviejų kambarių, o gal kambarys ir didelė virtuvė. Virtuvėje stovi dvi lovos. Ten kartu buvo toks V., pažįstamas. Visi gėrė alkoholį ir ten pat miegojo. V. miegojo kambary, o V. virtuvėje. Ryte, tas V. jo paklausė koks jo banko kortelės PIN kodas. Jis jam pasakė PIN kodą, kurio dabar neatsimena. Jis tada dar jam pasakė, kad jis jam paduos tuoj savo kortelę, tačiau jis pasakė, kad kortelę jis jau turi, tai yra pasiėmė pats, nieko neklausęs. Jo banko kortelė buvo striukėje, užsegamoje užtrauktuku kišenėje su kitais jo visais asmens dokumentais, maišelyje. Gerai, kad jis nepaėmė kitų jo asmens dokumentų. Su juo sutarė, kad jis nuimtų kokį 50 eurų ir iš tų pinigų nupirktų gėrimo alaus 4 butelius plastmasinius pagirioms, cigarečių, kokių dešrelių ir dar kažko iš maisto, o grąžą ir kortelę grąžintų jam. Jis sutiko, išėjo ir daugiau nebegrįžo. V. vadina S.. Jis viską girdėjo ir žinojo, kad V. jam negrąžino nei kortelės, nei pinigų. Kitą dieną, ar po kelių dienų jis nuėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini). Ten sutiko V.. Jis pasakė, kad nužudytas V., pavardės nežino. V. nužudymu įtaria E., pravarde V. ir D., kurių pavardžių nežino. E. pažinojo apie 4 metus. Su juo bendravo normaliai, tik alaus bare. Jis jam nebuvo skolingas. Jis jam buvo skolingas 25 eurus. Negirdėjo, kad E. atiminėtų iš kitų žmonių pinigus ar banko korteles. V. jam tada pasakė, kad jo banko kortelę paėmė E. iš jo bute. Jis tikrai atsimena, kad pas S. bute nei iš vakaro, nei ryte E. nebuvo ir jis iš jo kortelės neėmė. Jis atsimena, kad jis pats E. paduoti savo kortelės negalėjo, kad šis nuimtų pinigų jam 300 eurų ir tikrai to neprašė. E. buvo kurį laiką suimtas. O vėliau vėl V. sutiko ir jis tada jam pasakė, kad E. prašė sakyti, kad jis pats jam padavė kortelę ir kad prašė nuimtų pinigų, kad jam pinigus jis grąžins. Tačiau taip nebuvo ir jam pinigų iki šiol niekas negrąžino. Jis tada V. pasakė, kad pirma tegul jam grąžina 300 eurų, kuriuos nuėmė nuo kortelės, o tada jis pasakys kaip jis prašo. Tai galėjo būti panašiai prieš mėnesį. V.apie 50 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). V. žinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomoja kambarį. V. žino kur jis gyvena, tačiau jo niekas neieškojo ir pinigų negrąžino. Nežino ar E. žinojo šį adresą, tačiau S. žinojo. Jo banko kortelėje tuo metu, kai kortelę paėmė V. buvo 300 eurų su centais. Po dviejų dienų nuėjo į banką ir užblokavo kortelę. Banke sakė, kad pinigai nuimti. Išsiėmė naują kortelę. Jis bijo šių žmonių, todėl jiems pretenzijų neturi ir jokių ieškinių jiems nereikš (2 t b.l.130-131).

Liudytojas V. S. parodė, kad jis D. K. nežino. V. D. ir E. M. pažįsta. V. S. pažinojo. Jį mama buvo išvariusi iš namų, tai leido jam pagyventi savo bute. Jis gyvena penktame aukšte, o V. S. labai sunkiai vaikščiojo, tai dažniausiai paprašydavo nueiti į parduotuvę maisto arba į bankomatą pinigų. Jis paduodavo savo banko kortelę, pasakydavo PIN kodą. Jis išimdavo pinigų, nupirkdavo maisto produktų ir gražindavo jam kortelę ir čekį su pinigais. Paprašytas išgrynindavo nedideles pinigų sumas, po 20 eurų, gal vieną kartą yra išgryninęs 50 eurų. Iš karto grįžęs iš parduotuvės jam paduodavo prekes, kortelę ir čekį. PIN kodą buvo užsirašęs telefone. PIN kodo nuolat nesaugodavo. Apie banko kortelę, kuri buvo rasta pas E. M., nieko nežino. Kai paskutinį kartą, t.y. paskutinę dieną V. pas jį gyveno, jis išėjo gyventi pas kitą žmogų, nes tą paskutinę dieną jis (V. S.) baliavojo naktį. Miegojo tik kelias valandas, atsikėlęs jautėsi kaip išgėręs. Nuėjo į barą. V. prašė nueiti nuimti pinigų, nematė kam jis davė banko kortelę, nes kalbėjo su kitu žmogumi. Išgėręs pora bokalų išėjo namo miegoti. Būdamas tame bare V. S. kažkam patikėjo savo banko kortelę. Tame bare buvo ir daugiau žmonių, neatsimena jų. Bare buvo ir V. D.. Nematė, kam konkrečiai banko kortelę padavė V. S., tik girdėjo, kaip jis kažko prašė nueiti iki bankomato nuimti pinigų ar nupirkti maisto, dabar gerai neatsimena. Nematė nei kam, nei kaip jis padavė banko kortelę. Vėliau kažkas sakė, kad ta kortelė buvo rasta pas E. M.. Pareigūnai, kai apklausinėjo jį nuovadoje, pasakė, kad banko kortelę rado pas kitą asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad jam pasakojo asmuo, vardu V., omenyje turėjo V. D., kuris jam papasakojo aplinkybes, kiek jis pats žinojo. V. D. nieko smulkiau nepasakojo nei ką pirko, nei kur padėjo tą kortelę. Nežino, kad pinigai buvo išgryninti. Kažkada iš V. S. yra pasiskolinęs 10 eurų, bet visą laiką grąžindavo. Didelių pinigų sumų pas V. S. niekada nematė ir nuo jo kortelės tokių pinigų nenuimdavo. Jis gavo draudimą dėl rankos, buvo pakliuvęs į avariją, jį buvo nutrenkusi mašina. Jis yra sakęs, kad tuos pinigus jis laikydavo pas sesę, o kai jam reikėdavo, jis paskambindavo sesei ir ji jam pervesdavo. Po tos dienos su V. S. daugiau nebendravo ir jo nematė. Jis numirė pažįstamo bute. Įvykio išvakarėse jis namuose vartojo alkoholį, buvo jis, V., kitų neatsimena, neatsimena ar buvo V. D.. Tuo metu V. D. pas jį negyveno, gyveno tik V. S.. Nėra taip buvę, kad jie abu vienu metu būtų pas jį gyvenę. V. D. gyveno pas draugą ir ateidavo į svečius. Spalio 16 dieną kartu su V. S. prie stalo bare daug asmenų sėdėjo, kampinis stalas. Kiek pamena V. D. prie to stalo nesėdėjo. Galbūt jis sėdėjo prie kito stalo, nelabai matė, nes kalbėjo su draugu A.. V. S. ir V. D. tarpusavio santykiai buvo draugiški. Nežino ar V. S. galėjo patikėti savo banko kortelę V. D., savo banko kortelę jam visada patikėdavo. Jis daugeliui kam patikėdavo savo banko kortelę, bare prašydavo nueiti į parduotuvę. Nežino iš kokių pinigų išvakarėse vartojo alkoholį, tiksliai nepamena. Ir jis pats turėjo pinigų. Nedirba, gauna pašalpą, gauna už kito buto nuomą, padeda teta. Nežino ar išvakarėse V. S. turėjo banko kortelę. Išvakarėse nėjo nuiminėti pinigų su V. S. banko kortele.

Iš 2020-10-17-2020-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis butas. Penkto aukšto laiptų aikštelės šiaurinėje sienoje yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Prie rytinės sienos yra vonia. Vonioje yra marga pagalvė ant kurios yra rusvos spalvos dėmės. Ant klozeto plastikinio dangčio viršaus yra 3x5cm dydžio rusvos spalvos dėmė. Miegamajame prie vakarinės sienos yra sofa. Ant sofos yra pagalvė, ir dvi antklodės. Ant pilkos spalvos antklodės, kurios kita pusė yra baltos spalvos, yra matomos rusvos spalvos dėmės panašios į kraują. Sekcijoje, baro skyriuje yra SWEDBANK kortelė (duomenys neskelbtini) išduota V. S. vardu. (1 t. b.l.18-29, 31-62 ).

Iš Swedbank pateiktų duomenų matyti, kad nuo V. S. sąskaitos 2020-10-16 11val. 35 min nuimta 300 eurų (2t. b.l. 155-156).

Kaltinamasis V. D. kaltę iš dalies pripažino, tačiau nepripažino, jog sukčiavo, jog be V. S. leidmo bankomate išgrynino 300 Eur ir juos pasisavino, parodė, jog banko kortelę ir PIN kodą jam davė V. S. ir prašė išgryninti pinigus. Jis viską atliko V. S. paliepimu. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir atmetami, vertinami kaip kaltinamo pasirinktas gynybos būdas sušvelninti atsakomybę. Kaltinamasis V. D. parodė, jog jiems V. S., V. S. ir E. M. būnant bare (duomenys neskelbtini) V. S. paprašė nueiti į bankomatą ir išgryninti pinigų, už juos nupirkti cigarečių, maisto. V. S. jam padavė banko kortelę, pasakė PIN kodą ir V. D. kartu su E. M. nuėjo iki bankomato. V. D. patikrino pinigų likutį ir pamatęs, jog sąskaitoje yra 327 eurų likutis, nuėmė visus 300 eurų. Nuėjo į PC „Aibė“, nupirko sau rūkyti, nupirko V. rūkyti, užkandos. Grįžus į barą V. pasakė, kad sumokės barmenei skolą, Barmenei padavė skolą ir V.davė 50 eurų, pasakė, kad likusieji pinigai liks pas jį, nes jie eis namo, dar reiks į parduotuvę. Tačiau vėliau V. D. iš tų pinigų V. S. nieko nepirko, pinigus išleido savo reikmėms. E. M. davė 20 Eur parvažiavimui į namus, o taip pat E. M. atidavė V. S. banko kortelę. Kaltinamasis V. D. negalėjo paaiškinti, kodėl be V. S. leidimo išgrynino beveik visus pinigus -300 Eur ir jų negražino V. S., o taip pat kodėl banko kortelę atidavė E. M.. Neva, jog buvo išgėręs alkoholio ir manė, jog E. M. važiuoja į namus, tai banko kortelei saugiau bus pas E. M.. Kaltinamais E. M. parodė, jog išgėrinėjo alaus bare su V. D., V. S., ir V. S.. V. D. minėjo, kad turi gauti V. S. banko kortelę, kad į ją greitu laiku šitą dieną ateis pinigai, kad eis jų nuimti. Jis pavadino eiti su juo kartu iki bankomato. Ėjo kartu su V. D.. Kai ėjo, kortelė jau buvo pas V. D., jis nepastebėjo, kad kortelę jam būtų perdavę. Nuėjo iki bankomato. Jis patikrino ir pasakė, kad sąskaitoje jau yra 300 eurų su viršum, ir nuėmė. V. D. įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą. Jis-E. M. stovėjo šalia. Išgrynino visus 300 eurų, po 100 eurų kupiūromis.

Apie tai jog V. S. būtų davęs V. D. savo banko kortelę ir prašęs nuimti visus jo sąskaitoje buvusius pinigus nepatvirtina jokie įrodymai. Kaip matyti V. D. tai padarė savavališkai vedinas savanaudiškų motyvų pasisavinti V. S. pinigus. Kaip matyti iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų V. S. parodymų, jog jis būnant namuose ir geriant alkoholinius gėrimus, paprašė V. jog jis nuimtų kokį 50 eurų ir iš tų pinigų nupirktų gėrimo alaus 4 butelius plastmasinius pagirioms, cigarečių, kokių dešrelių ir dar kažko iš maisto, o grąžą ir kortelę grąžintų jam. Jis sutiko, išėjo ir daugiau nebegrįžo. Kad šis nuimtų 300 Eur jis to tikrai neprašė. Iš V. S. parodymų matyti, jog jis vėliau sutiko V. ir jis tada jam pasakė, kad E. prašė sakyti, kad jis pats jam padavė kortelę ir kad prašė nuimti pinigų, kad jam pinigus jis grąžins. Tačiau taip nebuvo ir jam pinigų iki šiol niekas negrąžino. Jis tada V. pasakė, kad pirma tegul jam grąžina 300 eurų, kuriuos nuėmė nuo kortelės, o tada jis pasakys kaip jis prašo. Jo banko kortelėje tuo metu, kai kortelę paėmė V. buvo 300 eurų su centais. Po dviejų dienų nuėjo į banką ir užblokavo kortelę. Banke sakė, kad pinigai nuimti. Išsiėmė naują kortelę. Jis bijo šių žmonių, todėl jiems pretenzijų neturi ir jokių ieškinių jiems nereikš (2 t b.l.130-131). Iš Swedbank pateiktų duomenų matyti, kad nuo V. S. sąskaitos 2020-10-16 11val. 35 min nuimta 300 eurų (2t. b.l. 155-156). Taigi iš nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, jog V. S. nors ir davė V. savo banko kortelę, tačiau leido jam nuimti 50 Eur ir nupirkti cigarečių ir maisto, o kortelę privalėjo gražinti V. S.. Iš V. S. parodymų matyti, jog kaltinamieji bandė daryti poveikį V. S., tartis su juo, jog sakytų, jog pats padavė kortelę E. M.. Tačiau V. S. nesutikus, tik su sąlyga, jog gražins 300 Eur, o jų negražinus, jis nuėjęs į banką kortelę užblokavo. Taigi šie veiksmai atspindi, jog jokio susitarimo, leidimo išgryninti visus V. S. pinigus nebuvo. Priešingai kaltinamieji E. M. ir V. D. nuslėpė tą faktą, jog pasinaudodami V. S. kortele, išgrynino beveik visus sąskaitoje buvusius pinigus ir nepasakė V. S., pinigų negražino. Kaltinamasis V. D. ir pats pripažino, jog negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, tai yra pats nusprendė nuimti visus pinigus be V. S. prašymo, negražino V. S. banko kortelės, o kortelę atidavė E. M.. Šie veiksmai parodo, jog kaltinamasis V. D. suprato savo veiksmų nusikalstamą esmę ir bandė taip išspręsti savo naudai, atiduodamas kortelę E. M.. Kaltinamasis E. M. parodė, jog žinojo, jog V. S. gauna pinigus dėl neįgalumo ir žalos atlyginimą už patirtą autoįvykį. E. M. parodė, jog nematė, kad V. S. būtų padavęs kortelę V. D. ir negirdėjo, kad V. S. būtų prašęs nuimti jo pinigus -300 Eur. Liudytojas V. S. parodė, kad būdamas bare nematė, kad V. S. būtų davęs kortelę V. D. ir prašęs nuimti pinigų. Iš liudytojų parodymų galima daryti tokią išvadą, jog nukentėjęs dėl savo sveikatos būklės, kad jis sunkiai vaikščiodavo, kitų asmenų paprašydavo nuimti pinigų, duodavo savo kortelę, pasakydavo PIN kodą, tačiau nukentėjęs V. S. neparodė, kad jis būtų davęs savo mokėjimo kortelę V. D., kad jis būtų prašęs nuimti visus kortelėje buvusius pinigus – 300 eurų. Nei E. M. parodymai, nei V. S. parodymai, išskyrus patį V. D., netvirtinta, kad nukentėjusysis jam padavė banko mokėjimo kortelę, ir kad prašė nuimti pinigus.

Taigi visi šie byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamieji V. D. ir E. M. veikdami bendrai neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę AB „Swedbank“ priklausančią banko mokėjimo kortelę, išduotą V. S. vardu bei ją panaudojo neteisėtai atlikdami dvi finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą V. S. priklausantį turtą 300 Eur ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. D. neteisėtai perdavė kaltinamajam E. M., o E. M. neteisėtai įgijo iš V. D. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę AB „Swedbank“ priklausančią banko mokėjimo kortelę, išduotą V. S. vardu bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, kurią neteisėtai laikė bute, kol policijos pareigūnai atlikdami įvykio vietos apžiūrą, mokėjimo kortelę surado ir V. D. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad ji yra mirusiojo V. K. mama. Kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dienos ryte išėjo pas savo gydytoją, kai grįžo namo, negalėjo raktu atrakinti durų. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią alinę, alinėje jai pasakė, kad buvo D. K., kad jis pasiėmė V. ir kažkur išėjo. Tada ji grįžo į namus, duris jau galėjo atrakinti. Prie stalo sėdėjo D., jis atsistojo, kai įėjo į koridorių, ir pasakė, kad viskas gerai ir išėjo. V. išėjo iš miegamojo, atrodė lyg ne savas, lyg neišsimiegojęs. Jis pasakė, kad tuoj grįš ir išėjo. Ji kalbėjo telefonu su N., išsiaiškino, kad V. nebuvo pas N.. Jis negrįžo į namus. Paryčiais matė, kad jo vieta, kur jis sėdėdavo prie stalo, buvo nepaliesta, jo telefonas buvo toje pačioje vietoje, iš to suprato, kad jis nebuvo parėjęs namo.

Jau sekančią dieną apie pietus jai paskambino D.. D. paklausė, ar ji žino kur V., atsakė, kad ne. Jis pasakė, kad V. yra reanimacijoje. Jis pasakė, kad rytoj, t.y. sekančią dieną, jis atvažiuos pas ją apie dešimtą valandą, kad kartu važiuos į ligoninę ir ten viskas paaiškės. Kitą rytą skambučio iš jo nesulaukė, ir jis neatvažiavo, bet jai paskambino S., t.y. V.. Jis ją pavežė iki ligoninės. Juos nuvedė iki reanimacijos. Kai buvo leista prieiti ir pažiūrėti į V.ą, ją ištiko siaubas. Net ir jai buvo aišku, kad jis negyvas, kaip besistengė jį atgaivinti, viskas buvo veltui. Gydytojas sakė, kad jį atvežė jau mirusį, bet jis buvo reanimuotas, kad paleido deguonį, kad pažiūrėti, kokie jo organai dar galėtų dirbti, iš karto buvo aišku, kad kraujotaka sutrikusi ir kraujas į galvą nepatenka, kad jau prasidėjo negrįžtami procesai. Jį laikė parą laiko. Kitą dieną atėjo su N. jo aplankyti, gydytojas pasakė, kad tai neduos naudos. Gydytoja du kartus su ja kalbėjo ir ją iškvietė dėl to, jeigu bus nustatytas mirties faktas, ar sutiktų organų donorystei, nes jis jaunas vyras. Sutiko, kad V. būtų kremuotas. Jokių aplinkybių, kas sumušė, kodėl sumušė, ji nežinojo, o gydytojas pasakė, kad į ligoninę jį atvežė apie 9.30 – 10 val. ryte, iš kažkokio rajono. Iš kitų asmenų apie įvykio aplinkybes nieko nežinojo, negirdėjo. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Viskas buvo taip, kaip pasakojo pirmą kartą, kad apie 15-16 valandą atėjo D., jie žaidė šachmatais, gėrė alkoholį, degtinę, pabuvo apie 15 minučių, liko puse nugerto butelio ir išėjo, V. paliko savo telefoną. Šiai dienai truputi primiršo. Kai V. išėjo, tą dieną daugiau jo nebematė. O jau kitos dienos ryte kalbėjosi su N., ieškojo jo. Kai gėrė jie kalbėjosi, jokių konfliktų nebuvo. Nežino, ar tą dieną V. prie savęs turėjo pinigų, galėjo turėti apie 20 eurų. Didelių pinigų pas jį niekada nematė. Sakydama, kad prieš kelias dienas matė 50 eurų pas V., ji turėjo galvoje tuos pinigus, kuriuos jis gavo iš banko, ir norėjo atiduoti N., nes N. paprašė duoti pinigų nusipirkti batams, bet nusipirko žiedelį. Koridoriuje visada kabėjo ne viena striukė. Išeidamas iš namų sūnus apsivilko juodą striukę su žalia apdaila ant apykaklės ir rankogalių. Prisimena jį paskutinį kartą taip apsirengusį – juodos spalvos striuke, sportiniu kostiumu, batais. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus. Reiškia civilinį ieškinį. Liko viena, tai yra liūdniausia. V. visada jai padėdavo. N. atnešė dokumentus dėl laidojimo išlaidų, ji užsiėmė visais laidojimo reikalais. Jos (L. K.) pinigai buvo išleisti laidotuvėms, yra pateikti čekiai. Apmokėjo sąskaitą ir iš tų pinigų, kuriuos suaukojo žmonės, atėję į šermenis. Už raidžių iškalimą jau sumokėjo 194 eurus, yra raštelis.

Pareiškė civilinį ieškinį 40 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiek prašo dėl to, kad ji liko viena ir jai nedaug liko gyventi. Gyveno kartu sūnumi, vien dėl jo ji atvažiavo gyventi į Lietuvą. Su juo gyveno visą gyvenimą. Jis mokėsi mokykloje, ji dirbo po 12 valandų, nesužiūrėjo, kaip jis išėjo iš jos įtakos. Jie pradėjo čia gyventi prie Tarybų Sąjungos, kai vyresnis sūnus išėjo mokytis (duomenys neskelbtini) ir gavo paskyrimą į (duomenys neskelbtini), toliau į Rusiją, vyras išvyko kartu su juo. (duomenys neskelbtini) metais mirė vyras, liko čia su jaunesniuoju sūnumi V.. Kadangi jis buvo mažesnis, vienintelis jai, ji jam padėdavo. Pastaruoju metu nežino ar jis dirbo, bet pinigais jai padėdavo, nupirkdavo. Paskutinis jo darbas namuose – išvalė balkono langus, nes ji nebegalėjo užlipti ant taburetės. Jai tai buvo didelis darbas, o jam – mažiausias. Buityje jis padėdavo. Ji yra turėjusi aštuonias operacijas su stipria narkoze, dėl to jos atmintis nelabai gera. Kai jis numirė, jautė lyg jis ją paleido, lygtai išlaisvino. Net laidojimo salėje pajuto, tarsi jos krūtinėje palaisvėjo, krūtinėje nukrito pančiai. Toks jausmas, kad jis vis dar namuose. Žala neatlyginta nei kiek. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos, prašo priteisti iš kaltinamųjų. Po sūnaus mirties jos sveikata pablogėjusi. Balandžio mėnesį persirgo kovidu, gulėjo infekcinėje ligoninėje, dabar jaučia didelį silpnumą ir atrodo, jog visos jos turėtos lėtinės ligos duoda apie save žinoti. Paskutiniu metu sūnus gerdavo daug alkoholio, matė, kad jam kažkas nutiko. Su ja jis niekuo nesidalino, bet paskutinę pusantros savaitės jis pastoviai ateidavo prie jos lovos, apsikabindavo. Tai viskas, ką su juo prisimena. Rimtų ligų neturėjo. Paskui, kai atsisakė, imti jo organus, gydytojai pasakė, kad kepenys nėra sveikos, jam hepatitas. Nežinojo, kad sirgo kepenų ciroze, ateroskleroze, niekas apie tai jai nesakė. Sveikata jis nesiskųsdavo, pas gydytojus dėl rimtų ligų nesikreipė.

Liudytoja N. Č. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Yra iš V. girdėjusi ne vieną kartą tik apie D. K.. Su V. K. artimai draugavo ir bendravo apie dešimt metų, daug laiko praleisdavo kartu. V. buvo pas ją iki jo dingimo, paskutines tris savaites. Girdėjo, kaip ketvirtadienio vakarą telefonu jis kalbėjo su E. P., apie kažkokį iškilusį konfliktą tarp D. ir V., apie kažkokius pinigus ir skolas. Jis nieko nepasakojo, pasakė, kad ji nesikištų, kad tai ne jos reikalas. Tik vėliau apie įvykio aplinkybes sužinojo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Susitarė, kad savaitgaliui jis grįš miegoti į savo namus, nes pas ją iš (duomenys neskelbtini) turėjo grįžti dukra. Penktadienio vakarą ji jam paskambino, jis jau nekėlė ragelio, pamanė, kad miega. Paskambino šeštadienį apie pietus, mama atsiliepė jo telefonu. Mama pasakė, kad V. nemiegojo namuose, nebuvo grįžęs, palikęs telefoną. Vakare vėl paskambino mamai. Papasakojo, kad V. neatsirado, kad per visą dieną į V. telefoną skambina žmonės, matė jų vardus. Šeštadienio vakarą nusprendė pradėti jo ieškoti per pažįstamus. Norėjo sužinoti D. numerį, nes žinojo, kad jie paskutiniu metu artimai bendrauja. Pirmas jos skambutis buvo A. S., kuris papasakojo, kad penktadienį V. su D. buvo pas jį svečiuose, kartu išgėrė butelį degtinės ir grįžo namo. Jis davė jai E. P. numerį. Paskambino, pasišnekėjo, paprašė duoti D. numerį. Jis pasakė, kad su ja niekas nešnekės, bet numerį davė. D. ji neskambino, tik parašė žinutę, prisistatė, kad yra V. draugė, kad nuo penktadienio jo nėra, paklausė, ar jis žino kur yra V., pasakė, kad mama labai jaudinasi. Iš karto paskambino jaunas žmogus, jos paklausė kas rašo, pasakė, kad ne čia pataikė, čia ne D. numeris. Su E. susitikrino numerius, D. numeris sutapo. Tuo metu, kai kalbėjosi su E., pamatė, kad jai skambina V. mama. Ji pasakė, kad jai ką tik paskambino D. ir pasakė, kad V. yra reanimacijoje, sunkiai sumuštas, kad jie neva susitarė sekmadienį susitikti, kad D. atvažiuos, pasiims V. mamą ir jie kartu važiuos į ligoninę. Tada ji pasiskambino į reanimaciją, pasakė, kad yra neatpažintas žmogus. Pasiskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai ją apklausė, pasakė, kad V. į ligoninę buvo atvežtas labai sunkiame stovyje. Ji nežino ar buvo konfliktai su D. K., bet kai skambino E. ir klausė D. telefono numerio, E. pasakė, kad ji dabar nekeltų bangų, kad V. su D. labai susipyko, kad reikia laukti sekmadienio ryto, kad V. tikrai atsiras. E. žodžiais „jeigu D. ir „užvertė“ V., tai ji nieko nebepakeis, „nekelk bangų ir nebeieškok jo“. Kaip suprato iš E. pasakymo, kad jie susipyko dėl pinigų ir jie patys išsiaiškins. Buvo kalba apie „užlenkimą“, E. sakė, jog jis netiki, kad V. negyvas. Jis norėjo, kad šeštadienio vakarą dar neieškotų V., nesikreiptų į policiją. To pokalbio metu E. minėjo, kad tarp D. ir V. įvyko konfliktas dėl pinigų. Tą patį pokalbį ji girdėjo ketvirtadienio vakarą, kai V., būdamas pas ją virtuvėje, kalbėjo telefonu apie kažkokią didelę sumą, V. labai smarkiai rėkė „aš niekam ne skoloje, ir niekam nesiruošiu jokių pinigų mokėti“. Jis kalbėjo telefonu su E..

Apie pačias sužalojimo aplinkybes ji sužinojo iš V. mamos. Išvakarėse V. K. turėjo pinigų, jis buvo gavęs iš vieno žmogaus 500 eurų. Pasakė, kad jai duoda dalį pinigų, bet nesakė iš kur gavo tuos pinigus. Paskutinėmis dienomis smulkių kupiūrų turėdavo. Jai davė dalį pinigų, pradžioje davė 150, paskui pridėjo 50 eurų. Žinojo, kad pinigus išmėtys. V. niekada nedirbo, bet matydavo, kad kažką veikdavo – su kažkuo susiskambindavo, išeidavo, kažką darydavo, smulkių pinigų jis visada turėdavo. Finansinės paramos iš jo niekada neprašė, ji save išsilaikė, yra dirbanti, jis nupirkdavo maisto, smulkmenų, bet bendros buities niekada kartu nevedė. Saviems žmonėms, kas liečia tėvus, artimus draugus, V. buvo geras, ištikimas, nepažinojo tų, su kuriais paskutiniu metu jis gerdavo. Jai jis buvo geras. Pas jį užeidavo alkoholio vartojimo „daugiadienės“, tada yra tekę matyti agresijos proveržių dėl nepatikusio žodžio, jis labai aštriai reaguodavo į replikas, ir kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini), tai labai tuo didžiavosi. Turėjo polinkį į agresiją, jeigu jį užgaudavo kaip (duomenys neskelbtini), bet tai būdavo tik persigėrus, po daugiadienių. Pats į konfliktus nesiveldavo, bet ir nesileisdavo, kad kiti jį įžeidinėtų, žemintų. Girdėjo kaip kalbėdamas su E. V. minėjo 4 000 eurų sumą.

Liudytojas V. Š. parodė, kad D. K. pažinojo iš seniau, E. M. yra matęs tris kartus, V. D. matė tik antrą kartą. Mirusįjį V. buvo matęs tik du kartus. Tą vakarą susirinko visi baliavoti. Jis pažinojo tik D., važiavo pas jo draugą E. M.. Važiavo jis,V. K. ir D.. E. M. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visi keturi vartojo alkoholį. Tas buvo panašiai prieš metus laiko, 2020 m. spalio 16 dieną. Apie 15-16 val. tarėsi ir važiavo pas E. M.. Gėrė degtinę. Dar po to visi keturi ėjo į parduotuvę nusipirkti daugiau, grįžę baliavojo toliau. Vėliau D. susikivirčijo su V., susipyko, susimušė, nežino dėl ko susimušė, konflikto priežasties nežino. Pradžioje pradėjo vienas ant kito rėkti, apsižodžiavo, po to susistumdė. Kartu su E. pradėjo juos raminti, skirti, kažkuris pasakė, kad jis nesikištų, kad ne jo reikalas. Tada nuėjo į balkoną ir atsisėdo. Balkone ilgai prasėdėjo, kol kažkas jį prisiminė ir pakvietė grįžti į vidų. Kai atėjo į vidų matė, kad V. guli ant grindų. Daugiau nelabai ką pamena, nes pats tris dienas buvo vartojęs alkoholį. Kai atėjo iš balkono, V. K. matė jau gulintį ant grindų, kadangi buvo stipriai vartojęs alkoholį, dėl to nelabai atsimena, ką tuo metu darė D. K.. Jau kai atvažiavo, V. irgi jau buvo kominis, jis pats irgi tris dienas prabaliavojęs. Kažkiek kraujo buvo pabėgę, bet nedaug. V. gulėjo ant pilvo, kniūpsčias. Nežino ar po to dar buvo suduoti smūgiai, jis sėdėjo balkone, nekreipė dėmesio, stengėsi nesikišti. Po to dar ėjo į parduotuvę, dar ėjo pasitikti kito draugo, nelabai viską matė. Kai matė, kada jie pradėjo muštis, neprisimena į kurias kūno vietas D. K. sudavė smūgius, kažkur į kūną, į petį, į krūtinę, bet tiksliai nepasakys. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė detaliau (T. 1, b.l. 170-172), dabar po metų sunku viską prisiminti. Kai jie mušėsi, jis su E. sėdėjo šalimais prie stalo, pamatė ant žemės iškritusį peilį. Mažiukas peiliukas. Atsisuko į E., jis pamerkė akį, kad neaštrintų padėties, kad nesakytų apie iš kažkur ten atsiradusį peilį. Nežino kieno tas peilis buvo. Nematė kas išsitraukė tą peilį ir kaip jis ten atsirado. Nematė ar po to tą peilį dar buvo kuris paėmę. Galėjo taip būti, kad D. pamatė tą peilį, kuris gulėjo ant grindų, ir pasakė „ką tu čia dar su peiliu ant manęs šoki?“, jeigu taip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena ką atsakė V.. D. labai ant jo supyko ir pradėjo dar smarkiau V. mušti. D. smūgiavo kumščiais stovinčiam V., paskui gulinčiam spyrė į šoną ties šonkauliais. Viskas vyko per vieną kartą. Viską nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Bandė juos išskirti, bet jam pasakė, kad nesikištų, tada išėjo į balkoną. Ten sėdėjo gal pusvalandį, gal valandą. Po to sugrįžęs rado V. ant grindų. Matė patinusį veidą, truputis kraujo buvo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kai V. gulėjo ant grindų, kažkas jo paprašė, patikrino jo pulsą, ar gyvas, ar ne. Pulsas buvo tankus. Paskui sugalvojo jį atgaivinti, su E. atsinešė vandens, pylė vandenį ant kupros, neatsigavo. Nusitempė į vonią, pylė ant jo vandenį, atsigavo, bet dešimčiai sekundžių, ir vėl nugriuvo. Leido garsus, lyg knarktų. Jam atrodė, kad jis buvo be sąmonės. Paliko jį vonioje. Po to jis išėjo į parduotuvę, pasitikti kito draugo, kai grįžo V. jau buvo nebe vonioje, o gulėjo koridoriuje. Gulėjimo pozos nepamena. Į parduotuvę ėjo su Ž. M.. Už degtinę mokėjo Ž. M.. Dar anksčiau kai ėjo į parduotuvę nupirkti degtinės, D. K. pasakė, kad pinigų pasiimtų nuo palangės balkone. Nežino kieno buvo tie pinigai. Kai su Ž. M. grįžo iš parduotuvės, V. gulėjo koridoriuje ant grindų, jis nejudėjo, aplinkui buvo pilna šiukšlių. Buvo kažkoks kibiras, perlaužtas per pusę, nežino kurioje vietoje. Bandė tvarkyti šiukšles. Niekam nebuvo įdomu iš kur tos šiukšlės iškritę, nes visi buvo labai girti. Nežino kaip jautėsi Ž. M., atvykęs į jų kompaniją ir įsijungęs naujai, mano, jis buvo nustebęs, klausė kas čia buvo, pasakė, kad buvo konfliktas ir tiek. Toliau visi sugalvojo eiti pas jį. Kažkas pasiūlė V. K. ištempti į laiptinę, kažkas jo paprašė padėti ištempti. Jis tempė ir E. M.. Ištempus į koridorių pulsas dar buvo, bet buvo susmukęs. Ištempę paliko laiptinėje, prie durų. Jis toliau knarkė, lyg būtų užmigęs. Nežino, kodėl liepė ištempti. E. pasakė, kad „nereikia mano namuose lavono“. Siūlė iškviesti greitąją, bet pasakė, kad nesikištų, kad žmonės ryte eis į darbus, pamatys ir patys iškvies greitąją. Toliau visi išvažiavo pas jį ir visą naktį prabuvo pas jį. O ryte jau važiavo į kitą vietą, pratęsimui. Nepamena ar E. M. važiavo kartu. Neprisimena kaip V. buvo apsirengęs. Dabar nepamena kaip buvo apsirengęs D. K.. Yra jo nurodyta, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena ar D. K. minėjo, jog buvo sužalotas peiliu ir nematė, kad D. marškinėliai būtų supjaustyti. Nei vaizdo įrašų, nei nuotraukų nematė. Iš kalbų žino, kad buvo daryta tokia medžiaga. E. iš vakaro visus juos keturis filmavo, fotografavo, nematė, kad jis filmuotų pačias muštynes. Narkotinių medžiagų nevartojo, tai, ką rūkė, galėjo būti paprastas tabakas. Kitą dieną jokių aplinkybių dėl įvykio nesužinojo. Kitą rytą iš jo namų važiavo pas jo pažįstamą merginą L., pavardės nežino, važiavo jis, Ž. M. ir D.. Pas ją toliau ir gėrė degtinę, narkotinių medžiagų nevartojo.

Nežino kieno buvo tas peilis, raudonas, mažiukas, lenktas. Jeigu D. po to pyko, kad V. išsitraukė peilį, tai greičiausiai tas peilis buvo V.. Būdamas balkone už durų girdėjo, kaip D. rėkavo, pyko dėl peilio. Nematė, kad D. K. neatlenktu peiliu sudavinėtų smūgius. Peilį matė tik gulintį ant žemės, daugiau jo nematė. Nematė kaip filmavo patį mušimo momentą. Apie šiukšlių kibirą niekas nieko nesakė. Vėliau apie mušimą D. K. nieko nepasakojo, kaip jis mušė. Kai nuvažiavo pas jį, tada D. K. sakė, kad jam žiauriai skauda ranką nuo mušimo. Bandė V. atgaivinti, pylė vandenį, visiems sakė, kad daro nesąmones, o greitosios nekvietė, nes liepė nesikišti, be to buvo labai girtas. Nežinojo, kad jis numirs, nes rodė gyvybės požymius. Tą vakarą rūkė kažkokias šiukšles, nežino ar tai buvo žolė. Tą vakarą rūkė bongą, kurį rado sėdėdamas balkone, manė, ten tabakas. Viso to įvykio metu, kiek jis matė, V. K. atžvilgiu E. M. jokių veiksmų neatliko, jis tik padėjo jį gaivinti vonioje, kai pylė vandenį. Iš pradžių su E. mėgino juos skirti, kad nebūtų konflikto. D. K. veiksmai V. K. atžvilgiu užtruko visą tą pavakarę: V. K. lygtai atsigauna, vėl jį sumuša. Tai vyko visą vakarą, jie nesusitaikė, kol jie iš ten išėjo. V. K. veidas buvo ištinęs, bet mėlynių ant veido nematė. Ant D. K. jokių sužalojimų nematė, tik jis sakė, kad jam skauda ranką nuo mušimo.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad pažįsta visus tris kaltinamuosius. Tą vakarą buvo ten nuvykęs. Jam paskambino ar tai E. M., ar D. K., pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę kartu pabaliavoti. Nuvyko tuo adresu. Pinigų neturėjo, V. Š. jį pasitiko kieme, sumokėjo už taksi. Abu nuėjo pas E. M. į butą. Įėjęs į vidų pamatė koridoriuje ant pilvo gulintį V. K.. Paklausė, kas įvyko, jam atsakė, kad nieko tokio, liepė nekreipti dėmesio, sėsti prie stalo. Atsisėdo, baliavojo toliau. Tuo laiku kai baliavojo du kartus jis D. K. ir E. M. sakė, kad pažiūrėtų ar yra pulsas, ar viskas tvarkoje. Vieną kartą E. M., kitą kartą D. K. pažiūrėjo, sakė, pulsas yra, viskas tvarkoj, nekreipk dėmesio. Visą tą laiką, kol buvo, V. K. gulėjo toje pačioje vietoje, toje pačioje pozoje. Jis pats arti prie jo nebuvo priėjęs, negali pasakyti, kaip atrodė jo veidas, galva, jokių garsų išleidžiant negirdėjo. Jam paklausus, D. K. pasakė, kad V. K. puolė su peiliu ant D. K.. Išgėrinėjo toliau. Gėrė degtinę. Degtinės jau buvo nupirkta ant stalo. Narkotinių medžiagų tuo metu nevartojo. Paskui, kai išvyko iš buto, nuvažiavę pas merginą rūkė žolę. Tame bute, prie V. K., nematė, kad vartotų žolę. Kai jis atvažiavo į butą, visi buvo pakankamai girti. D. K. rodė perrėžtą šoną, kažkas šone ant kūno buvo, aiškino, kad jį V. K. puolė su peiliu, taip išeina, kad D. K. gynėsi. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė. D. K. rodė savo kumščius, sakė, kad patinę nuo muštynių. Toliau tą vakarą gėrė, du kartus patikrino V. K. pulsą, paskui nusprendė važiuoti namo. Tada E. M. kartu su V. Š. ištempė V. K. į laiptinę. Taip sugalvojo E. M., pasakė, kad pas jį namuose nebus to žmogaus. Tuo metu išsikvietė taksi, medikų nebandė kviesti. Išeinant iš buto sakė, kad reikia kviesti medikus, E. M. pasakė, kad susitvarkys, sakė nesukti galvos. V. K. ištempė į laiptinę, nežino ar V. K. rodė gyvybės požymius, jis nejudėjo. Ištempę jį paliko gulintį ant pilvo, bet tiksliai nebeatsimena. Iš karto po ištempimo visi taksi išvažiavo pas V. Š. baliavoti toliau. Nuvažiavę pas V. Š. į namus išgėrinėjo toliau, apie V. K. nieko nešnekėjo. Tada sugalvojo, kad trūksta merginų kompanijos, kažkas paskambino bendrai pažįstamai ir paryčiais nuvažiavo pas tą pažįstamą merginą. Šalia V. K. jokio sulaužyto kibiro nepastebėjo. Jam esant E. M. nefilmavo ir nefotografavo. Tik paskui iš pašalinių žmonių, iš V. D. girdėjo, kad filmavo ir kad įrašą matė daug žmonių. Filmuota kaip muša V. K.. Jis pats tų vaizdų nematė, žino tik iš pasakojimų, nežino kas filmavo. Nepamena, kaip buvo apsirengęs D. K., V. K., jeigu nurodė savo pirminiuose parodymuose, tai taip ir yra. Negirdėjo apie konfliktus tarp asmenų, su kuriais gėrė. Kitą dieną nuvažiavę pas merginą vartojo žolę, alkoholį. Jis taip pat vartojo žolę, jam atrodo visi ją vartojo. Iš jo telefono skambino visi, kas norėjo, ne tik D. K.. D. K. skambino E. M. tėvui, pasakojo, kad susimušė su V. K.. Viso pokalbio negirdėjo, buvo kitame kambaryje. Girdėjo, kad pasakojo, jog buvo muštynės, kad D. K. buvo su peiliu ir dėl to jį sumušė. Jis matė pas E. M. bute ant stalo gulintį atlenkiamą peilį, peilio spalvos neprisimena. Ir taip buvo aišku, kad D. K. kumščiai buvo patinę nuo muštynių. Sužalojimas, kurį rodė D. K., buvo išilgai, per šoną, buvo nestipriai įbrėžta, matėsi truputis pakrešėjusio kraujo. Negali pasakyti, ar tas sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu. Tiksliai neprisimena ar D. K. sakė E. M. tėvui kas sumušė V. K., nes jie toliau išgėrinėjo, jis kalbėjo nuėjęs į kitą kambarį, ne viską girdėjo ką kalbėjo. Tvirtina savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus. D. K. sakė, kad jam skauda ranką nuo mušimo.

Liudytojas E. P. parodė, kad V. D. nepažįsta. D. K. ir E. M. pažįsta per bendrus draugus. V. K. pažinojo, kartu užaugo. Prieš tą įvykį iš vakaro bendravo su V. K., šventė savo gimtadienį, tas buvo (duomenys neskelbtini) dieną. Tą vakarą buvo susitikę, sėdėjo bare, gurkšnojo viskį, alų, bendravo, tas buvo apie 16 val.. Po to išsiskyrė, abu išėjo į namus. Bare buvo abi barmenės. Kol buvo bare, į barą buvo užėjęs D. K., įėjęs jis V. K. pasakė, kad V. kažkam turės atiduoti pinigus. Pasakė labai piktai. Po to V. išėjo jam iš paskos ir grįžo už kelių minučių. Atėjęs į barą D. K. tiesiog pareiškė, kad kažkokius pinigus V. galės atiduoti pats. Kalba ėjo apie 4 000 sumą. Tada jie išėjo į lauką, bet V. K. už penkių minučių grįžo atgal. Jam paklausus, V. nieko neaiškino, tik pasakė, kad viskas gerai. V. K. pastoviai turėdavo pinigų, tik ne tokią sumą, turėdavo ir 50, ir 100 eurų. Tokių didelių pinigų niekas nesinešioja. Nežino iš kur jis gaudavo pinigų. Žinojo apie jo šeimą, apie jo mamą. Nežino iš ko jis gyveno. Jam V. K. jokių skolų neturėjo, nežinojo kam jis buvo skolingas. Vėliau jam paskambino N., klausė ar nežino, kur yra V.. Pasakė, kad nežino. Paklausė kodėl ji jo ieško. Nebuvo kalbos, kad prie sumušimo prisidėjo D. K.. Apie V. K. sumušimą jis sužinojo tik kitą dieną. Kalbant su N. nebuvo tokio pokalbio, kad V. galėjo sumušti D. K.. Apie V. K. sumušimo aplinkybes bare vėliau daug kas kalbėjo, praktiškai iš V. pažįstamų bare viską ir sužinojo, kad V. kartu baliavojo, kad jis ligoninėje, kad jį primušė D., bare buvo kalbama, kad to įvykio metu buvo fotografuojama, filmuojama, kad V. kažkas buvo dėta ant galvos, apie visa tai nuskambėjo bare. Kai į barą atėjo D. K., jis neatrodė girtas. Matėsi, kad jis tuo metu buvo supykęs. V. buvo uždaras žmogus ir į viešumą savo problemų nekeldavo, su juo savo problemomis nesidalindavo, ir dėl tokio D. pasakymo nieko jam neaiškino. V. iš nieko neimdavo pinigų, jam tikrai nereikėjo tokių didelių pinigų. (T. 2, b.l. 64-65) Iš D. tokio pasakymo tą situaciją suprato, kad V. atiduotų kažkam pinigus, nes V. dėl kažko prisikalbėjo, nors tuos pinigus turėjo atiduoti D.. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašo jais remtis. D. K. kaip žmogus buvo neprognozuojamas įvairiose situacijose, ir draugų tarpe, ir svetimų žmonių tarpe. Jis greitai užsidegdavo, tapdavo agresyvus. V. K. buvo ramus žmogus, ypač išgėręs, buvo linksmas žmogus. Dauguma bijojo D.. Iki to konflikto D. su V. K. buvo kaip pažįstami, bet nebuvo draugais. Ir anksčiau tarp jų buvo apsižodžiavimų, bet iki tokio lygio niekada nepriėjo. Yra matęs, kad D. K. nešiojasi peilį, peilio apibūdinti negalėtų.

Liudytojas A. S. parodo, kad kaltinamasis V. D. yra trečios eilės jo pusbrolis. Kaltinamąjį D. K. pažįsta kaip pažįstamą. E. M. nepažįsta. V. K. pažinojo, kartu mokėsi vienoje mokykloje. Iki įvykio prieš pietus pas jį buvo apsilankęs V. K. ir D. K., kartu išgėrė butelį, po pietų jie išėjo savais keliais. Būnant pas jį, jie elgėsi normaliai, konflikto tarp jų nebuvo. Paskui jie išsikvietė taksi ir išvažiavo, nežino kur. Kitą rytą jam paskambino N. ir pasakė, kad V. ligoninėje, reanimacijoje, bet jokių aplinkybių nepasakojo. Po to su D. K. susitikinęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo nurodė kokias kalbas girdėjo bare. Apie V. K. skolas nieko nežinojo, neturėjo skolos. Negirdėjo tokių kalbų, kad V. K. sumušė D. K.. Jam nežinoma, ar V. K. vartojo narkotines medžiagas. Po to įvykio kitą dieną buvo nuvažiavęs pas V. K. mamą. Ji sakė, kad V. vakare išėjo su draugu ir negrįžo. Pas ją buvo nuėjęs kartu su E. P.. Alaus bare girdėjo kalbant kitus žmones, kad D. rėkavo su V., kalba buvo apie pinigus, apie 4 000. Jis pats jų pokalbio negirdėjo. V. K. buvo normalus, ne konfliktiškas žmogus, nesimušdavo. D. K. irgi nebuvo konfliktuojantis žmogus. Apie D. K. skolas nieko nežino.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis D. K. nežino. V. D. ir E. M. pažįsta. V. K. pažinojo. Apie jo mirties aplinkybes nieko nežino, tik iš kitų asmenų girdėjo, kad jį užmušė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kažkas sakė, girdėjo tokias kalbas.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis pažįsta D. K., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Su D. K. buvo kiemo kaimynai, jų santykiai kaip pažįstamų. V. K. žinojo tik iš matymo, girdėjęs jo tik vardą, bet pats su juo nėra bendravęs. Iki D. K. sulaikymo nieko nežinojo, dėl ko jis buvo sulaikytas, tik po jo sulaikymo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, sužinojo, kad jis užmušė žmogų. D. K. jo paprašė atnešti jo daiktus, galbūt rūbus, buvo viena tašė. Jis paprašė atnešti daiktus iš jo namų, kad jo daiktus paduos jo žmona, iš jo namų. Su jo žmona buvo tik pažįstami, žinojo jos vardą, vardu J.. Žinojo kur ji gyvena, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjo pas D. K. žmoną, ji padavė tašę, po to susitiko su D. K. ir padavė D. K.. Nežiūrėjo kas buvo tašėje, joje buvo tiesiog daiktai. D. K. žmona klausė kur yra D.. Pasakė, kad eina su juo susitikti. Daugiau su J. apie nieką smulkiau nekalbėjo. Daiktus nunešė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir perdavė D., buvo susiskambinę kur daiktus nunešti. Susitiko, padavė daiktus ir ėjo link garažų prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. D. norėjo persirengti, išsikvietė taksi, bet dar taksi nespėjo atvažiuoti, kai atvažiavo kriminalistai, D. sulaikė ir išvežė. D. persirengė jo atneštais rūbais. Iki D. K. sulaikymo apie V. K. sumušimą nieko nežinojo, apie to įvykio aplinkybes jam niekas nepasakojo.

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-11 duotų liudytojo D. D. parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis E. M. pažįsta nuo mažens, gyveno viename rajone. Jo pravardė V. arba M.. V. K. pažinojo iš matymo, teko kartu švęsti kažkada Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) alaus bare, (duomenys neskelbtini). Jo pravardė K. Jį pažįnojo kaip M. draugą. D. K. pažįsta taip pat per E., kaip alaus barų lankytoją. Su D. ir V. asmeniškai artimai nebendravo, telefonų numerių neturi. V. paskutinį kartą matė kokios dvi, trys savaitės iki įvykio, prie Aitvaro parduotuvės, (duomenys neskelbtini).. Jis baruose lankosi retai, kokius kelis kartus per mėnesį. 2020-10-16 pas jį į namus atėjo Edgaras apie 12-13 val. ir prašė paskolinti paspirtuką, jis paskolino. Jis išėjo ir grįžęs gal už valandos, rado paspirtuką grąžintą namuose. Daugiau jo nematė. Jis buvo blaivus. Neatsimena ar jis minėjo, kad baliavos. Jis pats tą vakarą ir naktį baliavojo namuose, bet ne su E.. Jis FACEBOOK paskyroje yra užsivadinęs „D. I.“. 2020-10-17 apie 4 val. jis pamatė jam siųstą vaizdo įrašą, kuriame kažkoks vyras guli ant grindų su užmautu kibiru ant galvos, o kažkas suduoda smūgius rankomis šiam per užmautą kibirą. Vaizdo įrašą jam siuntė E., neatsimena kaip jis užsivadinęs. Jis gavo tik tą vieną įrašą. Jis nesuprato kas čia vyksta, todėl atrašė „Kas čia b..“. Jam E. neatrašė. Po to dienos laike jam skambino, tačiau telefonu niekas neatsiliepė ar buvo išjungtas. Iš kažko tą vakarą ar vėliau sužinojo, kad V. ligoninėje, o vėliau kad jo jau nebėra, tai yra miręs. Tiksliai nežino iš ko sužinojo. Iš E. jis apie tai nieko nesužinojo. Tik vėliau kaip jis buvo paleistas iš policijos, jis sakė, kad jis bijo užeiti į kambarį, jam vaidenasi. Matė, kad jam bloga, todėl nieko apie tai jo neklausinėjo ir jis pats jam daugiau nepasakojo. Jis visiškai nežino dėl ko galėjo sumušti V. ir kas tokie. Žino, kad tą vakarą pas E. bute (duomenys neskelbtini)., baliavojo E., D. K., V. ir kitas asmuo pravarde M.. Nežino kas tarp jų įvyko, kad sumušė V.. Iš anksčiau nieko nėra girdėjęs, kad tarp jų būtų buvęs koks konfliktas. Jam neteko matyti E. mušantis su kažkuo, jis dažniau parėkaudavo girtas. Taip pat ir dėl D.. Jam asmeniškai neteko matyti. Nežino ar jie vartodavo narkotikus. Nežino iš ko gyveno ir kuo užsiėmė V.. Jis po įvykio girdėjo, kad yra dar kitas vaizdo įrašas dėl šio įvykio, tačiau jis to įrašo nematė ir nežino kas jame buvo. Po įvykio su D. nebuvo susitikęs.( 2 t. b.l.99-100).

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-26 duotų liudytojo E. U. parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis V. K. pažinojo, susitikę gatvėje persimesdavo keliais žodžiais, tačiau su juo draugai nebuvo. Tokie pat santykiai buvo jo ir su D. K.. Gyveno viename rajone. Su E. M.yra seni geri pažįstami. Taip pat pažinojo jo tėvus. Jis tiksliai dienos neatsimena, tačiau 2020 m. nuo spalio pradžios iki gruodžio pradžios, jis buvo Norvegijoje, kur gyveno ir ieškojo dirbo, tačiau darbo nerado. Ten būnant, tiksliai dienos neatsimena, bet tai galėjo būti 2020-10-16 ar 17 d. Dienos laike, gal po pietų, bet ne ryte ir ne naktį , Facebook, Messenger programoje gavo keletą vaizdo įrašų. Tie keli įrašai buvo persiųsti ne per kartą, o per kelis kartus, tačiau tarp jų nebuvo didelio laiko tarpo, nebuvo kelios valandos, o greičiau. Tiksliai neatsimena, bet pirma siuntė lyg foto, kur buvo matyti keturi asmenys, kurie stovėjo visi keturi apsikabinę, iš jų pažinojo E. M., V. K., D. K. ir ketvirta asmens nepažinojo, kuris buvo su akinukais. Tas vaizdas buvo iš M. buto, kur jam teko anksčiau būti. Jis dar jam skambino ir sakė, kad jie baliavoja pas jį namuose. Kas po ko sekė, kokie vaizdo įrašai, jis neatsimena, tačiau atsimena, kad po to, kai gavo minėtą foto, jis kalbėjosi su E. telefonu ir jis sakė, kad jie dabar baliavoja. Po to jam atsiuntė kelis vaizdo įrašus, ne visus peržiūrėjo. Kiek atsimena viename vaizdo įraše buvo matyti, kaip tas V. prausiasi vonioje, tačiau kraujo ant jo veido nepastebėjo, nekilo įtarimas, kad jis sumuštas. Jam atrodė, kad jis girtas atsikėlęs prausiasi, kad atsigautų. Kitas vaizdo įrašas buvo, kur buvo matyti, kad tas V. guli ant pilvo, ant grindų, galva į duris, o aplink jį vaikšto D. ir E.. Kažką jie kalbėjo, tačiau kaip ir girtų kalbos, nesuprato. Gal sakė „paguldyti į lovą, kur čia jį paguldyti“ ar panašiai. Tokio įrašo, kad būtų mušamas V., nematė. Šiuos įrašus, foto ištrynė, nes jam buvo neįdomu kaip ir kas baliavoja. Visi įrašai jam buvo persiųsti iš E. paskyros. Po to apie tai, kad tas V. numirė sužinojo dar būdamas Norvegijoje, tačiau neatsimena iš ko. Jis pažįsta D. Ž., kuris gyvena jo name ir grįžęs į namus apie tai su juo kalbėjosi. Jis jam sakė, kad E. jam siuntė foto ir įrašus apie tą balių. Jis jam neminėjo. Kad būtų ir jam siuntę analogiškus įrašus. Jis nežino dėl ko ir kas mušė tą V.. Teko apie tai kalbėtis su E., tačiau jis sakė neatsimena.( 2 t. b.l.85-86).

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-24 duotų liudytojos L. P. parodymų matyti, kad ji parodė, kad ji, tiksliai dienos neatsimena, tai buvo savaitgalis, gali būti, kad tai buvo 2020-10-16 arba 2020-10-17 vakare apie 22.30 -23.00 val. kai jai paskambino į jos telefono numerį senas pažįstamas V., pavardės nežino ir pasisiūlė atvykti su draugu į svečius. Tai buvo savaitgalis, gyveno viena, todėl sutiko praleisti laisvalaikį. Ji tuo meta gyveno (duomenys neskelbtini). Butas penktame aukšte. Ten nuomojosi butą. Neužilgo pas ją atvažiavo V. su dviem draugais. V. pažinojo iš seno, nuo tada kai gyveno (duomenys neskelbtini) g., kur gyveno jo tėvai. Kitas V. draugas jai buvo matytas antrą kartą, vardu D., pavardės nežino. Jį matė gal prieš savaitę iki tos dienos kartu su V.. Trečias, jai buvo nematytas ir nepažįstamas. Sakė jo vardą, tačiau neprisimena. Jis buvo stambaus sudėjimo ir jam kažkas buvo su koja, kad jis šlubavo. Jis buvo vyresnis už minėtus kitus. V. atvažiavo su draugais su savo automobiliu AUDI, tamsiai vyšninės spalvos, dviejų durų. Jo mašiną žinojo iš anksčiau. Mašiną pasistatė namo kieme, kurią matė per langą. V. atrodė, kad buvo blaivus, tačiau kiti du labai buvo girti. Tada V. buvo labai tylus, nekalbus, kas jam nebūdinga. Po kiek laiko D. ir V. išvažiavo V. automobiliu pirktis gėrimų. Jie pinigų turėjo, gal ji pridėjo apie 5 eurus. Jie atsivežė degtinės ir visi gėrė. Niekas pas mane jokių narkotikų nevartojo. Bent ji to nematė. Tas stambus vartojo kažkokias tabletes, sakė kad raminamus. D. tą vakarą kažkam skambinėjo iš jos telefono, V. ir to kito draugo. Jis ieškojo kur gauti „žolės“ parūkyti, tačiau mano, nerado, nes jos namuose niekas tada narkotikų nerūkė, išskyrus paprastas cigaretes. Tą vakarą visi liko pas mane, gėrė iki paryčių. Tada V. išvažiavo savo automobiliu namo ir sakė tuoj grįš, tačiau negrįžo. Po to ji paliko miegančius D. ir tą trečią, paliko jiems namų raktus, o pati išvyko. Grįžo į namus pirmadienį ryte. Rado namuose baisią betvarkę, buvo privemta ir panašiai. Namuose buvo tik D.. Jis pasiprašė dar pas ją pabūti, pagyventi. Jis sakė, kad jis negali grįžti į namus, kad jo vaikas eina į tą patį darželį kaip ir jos, kad jis gyvena kažkur netoli jos. Jis sakė, kad draugo gyvybė ant plauko ir panašiai. Tai kalbėjo pirmą vakarą. Pirmą vakarą ir po to kai matė D. ir kitus, niekas nekalbėjo apie jokias muštynes, konfliktus. Niekas nesiguodė, kad kuriam kas skaudėtų, būtų sužalotas. Ji tada neatsimena kaip buvo apsirengęs D., tačiau jis su savimi atsinešė adijalą, dvejus kedus: ryškiai raudoni ir kiti juodos spalvos. Jis buvo su šlepetėmis, kurias jam padovanojo V.. Tą dieną, pirmadienį, jis ėjo į dušą ir matė jį iki pusės pliką, tai yra be marškinėlių. Marškinėlių suplėšytų, supjaustytų nematė. Matė ant jo nugaros tatuiruotę. Jis rodė įbrėžtą šoną ir jos klausė ar jam stipriai sužalotas tas šonas. Ji labai neapžiūrinėjo, bet matė kažkokį odos nežymų įbrėžimą, ant kažkurio šono. Klausė jo iš kur tai, tai jis pasakė, kad kažkur atsitrenkė. Tada, pirmadienį, ji jam dar pasakė, kad jam gerti negalima, nes jis girtas darosi agresyvus, bando įrodinėti kažkokias savo tiesas, teorijas, viskas turi būti pagal jį ir panašiai. Aišku tai buvo smulkmenos, tačiau jis buvo nusiteikęs piktai. Po to ji išėjo ir D. taip pat išėjo. Sakė eina pas kažkokį draugą. Tada grįžo vakare ir nakvojo dar naktį. Jis vis laukė kol atvažiuos V. ir jį išsiveš. Sekančią dieną, apie 12 val. jai labai reikėjo išeiti iš namų, tačiau D. laukė kažkokio draugo ir neišėjo. Po to jis išėjo su savo daiktais, turėjo su savimi kuprinę. Matė jis turėjo geltono metalo kišeninį laikrodį, senovinį. Jis sakė, kad auksinis. Vis apie tai gyrėsi. O vėliau jai paskambino kažkoks vaikinas ir pasakė, kad jis sulaikytas policijos pareigūnų. Tas vaikinas pasakė, kad jis buvo kartu su D., kad jį paleido. Ji nežinojo, kad D. buvo ieškomas policijos pareigūnų, kad slapstėsi, nieko nežinojo. Ji nežino dėl kokio nusikaltimo jis buvo ieškomas. Pas ją bute neliko jokių D. ar jo draugų daiktų, dokumentų. Kadangi D. skambinėjosi iš jos ar draugų telefonų, tai mano jis telefono neturėjo. Su D. telefonų numeriais neapsikeitė. (2t. b.l.74-75).

Specialistas Gintautas Serbenta paaiškino, kad tvirtina savo duotą specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo V. K. mirties aplinkybių. Taip pat papildomą išvadą, pagal pateiktą vaizdo įrašą. Pirmoje išvadoje pasisakyta, kad sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje, o išoriškai buvo nustatyti sužalojimai šie: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir apatiniame voke, kraujosruvos kojose, rankose, krūtinėje, pilve, kairės akies viršutiniame voke ir apatiniame voke. Atidarius galvos minkštuosius audinius, kaktos dešinėje pusėje 4 cm skersmens kraujosruva. Tai nėra išorinis sužalojimas, jau vidinis sužalojimas, kuris taip pat nurodo smūgio, poveikio buku daiktu, vietą. T.y. kaktos dešinėje pusėje, taip pat kaktos kairėje pusėje minkštuose audiniuose. Jeigu skaičiuoti, tai akys – 2 poveikiai, kaktos abi pusės – jau keturi poveikiai, ir dar yra kairiame smilkinyje ir momenyje. Tai irgi išoriškai nesimato, bet reikia atkelti minkštuosius audinius ir juose matosi kairiame smilkinyje, pereinant į momens sritį, ištisinė 9×5 cm poodinė kraujosruva. Tai akivaizdžios konkrečios penkios vietos. Remiantis tuo pasisakyta, kad penkios vietos yra sužalotos, yra penki trauminiai poveikiai. Yra galimybė į tą pačią vietą suduoti ir ne vieną kartą. Dėl to pasisakyta, kad ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje. Apie tuos sužalojimus sprendė ne tik iš išorinių sužalojimų, bet ir iš vidinių. Operacijos metu dešinėje momeninėje srityje puslankio formos susiūta žaizda. Išvadoje nurodytas sužalojimas kairiojo smilkinio-momens minkštuose audiniuose, tai yra poveikio sritis. O patys kraujo išsiliejimai yra dešinėje pusėje. Tai nerodo smūgius į dešinę galvos pusę. Tai rodo, kad gaunant smūgius į kairę galvos pusę, priešingoje pusėje, dėl pačių smegenų judėjimo prasideda lietis kraujas. Tai dėl smūgio besiliejantis kraujas dešinėje pusėje. Kraujo išsiliejimai po kietuoju dangalu, po minkštaisiais dangalais – sumušimo išraiška. Tai ne smūgių vieta, o dėl smūgių besivystantis dešinėje pusėje kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais. Išsiliejęs kraujas spaudžia galvos smegenis, žmogus netenka sąmonės, žmogus buvo nuvežtas į ligoninę ir dešinė galvos pusė buvo operuota. Kraujo liejimasis po smegenų dangalais dešinėje galvos pusėje – tai ne sužalojimas, o galvos sužalojimų simptomas, išraiška. Kad atsirastų vidinės kraujosruvos vidinėje kaktos srityje, turima omenyje virš kaulo, minkštuose audiniuose, pagal tai nustatyti smūgio jėgos nėra galimybės, tai tik poveikio vieta. Kad sukelti tokią kraujosruvą, kad išsilietų kraujas, pliaukštelėjimas tikriausiai nesukels kraujo liejimosi. Tai turėtų būti suduotas smūgis pakankama jėga. Šiuo atveju išorinėje kaktos pusėje ar kairiojo smilkinio srityje išorinių sužalojimų nebuvo. Reiškia mechanizmas toks – jeigu išoriškai formuojasi poodinė kraujosruva, tai po oda liejasi kraujas, o šiuo atveju kraujosruva susidarė giliau, kaktos minkštuose audiniuose. Smūgis gali būti suduotas prieš kaulą, kuris nepaliktų mėlynės, kraujosruvos, bet viduje sukeltų tokius padarinius – tokie dalykai matomi ir galimi. Šiuo atveju mėlynių kaktoje išoriškai nesimatė. Kraujosruvos, rodančios patirtus smūgius į abi akis, tokių vidinių sužalojimų negalėjo sukelti, mažai tikėtina, kad smūgiai į akių sritis sukėlė kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose. Apie akis būna kraujosruvos, kai iš vidaus lūžta kaukolės pamato kaulai. Šiuo atveju rodo poveikį į tas sritis, plius poveikį į kaktą. Poveikį į kaktą rodo kraujosruvos kaktos minkštuosiuose audiniuose, abiejose pusėse. Kaktos minkštieji audiniai yra giliau odos, šalia kaulo. Minkštieji audiniai yra kas kita nei poodis. Tai nėra poodinė kraujosruva. Kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, ir poodinė kraujosruva – tai skirtingi dalykai, bet trauma rodo.

Iš 2021-02-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su liudytoja M. K., g. (duomenys neskelbtini), kuri parodė , kad 2020-10-17 atėjusi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė, kad laiptinėje, penktame aukšte guli vyras. Kaimynė senyvo amžiaus, todėl apie tai pranešę jai, o ne tarnyboms. Ji apie tai pasakė savo vyrui J. K., kuris pranešė policijai. Naktį ji blogai miegojo ir apie 4-5 val., ji girdėjo kažkokį bildesį bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra virš jų buto. Iš garsų ji nesuprato kas ten vyko. Balsų, rėkimo, kitokio triukšmo negirdėjo. Išeinančių asmenų nematė, nes pro langus nežiūrėjo (2 t. b.l.49 ).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad pirmame vaizdo įraše užfiksuota kaip V. K. smūgius suduoda D. K., antrame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiajam smūgius pagal nustatytas bylos aplinkybes suduoda D. K. ir E. M., pastarasis ir filmuoja ( 3t. b.l. 72-75).

Iš 2021-01-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos plastikinio kibiro dalys ( 3t. b.l. 174-182).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. šlapime (paimtas 2020-10-26, 09.15 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta. ( 4t. b.l 92).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. nustatyta odos nubrozdinimas kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Sužalojimas susiformavo nuo vieno trauminio poveikio su buku šiurkštų paviršių turinčiu daiktu, galimai pargriūvant ir plaštakos sritimi kontaktuojant su kietu pagrindu 2-3 dienos iki apžiūros, į ką nurodo rusva nubrozdinimo spalva. Dėl nustatyto sužalojimo E. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. (4t. b.l. 83).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. D. K. nustatyti šie sužalojimai:

a) odos įdrėskimai juosmens dešinėje pusėje. Jie padaryti dviem aštriabriaunio daikto trauminiais poveikiais, kuo galėjo būti peilio geležtės smaigalys ar panašus daiktas, 4-5 dienos iki apžiūros, į tą nurodo tamsiai rusva įdrėskimų spalva.

b) poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti mažiau nei dviem trauminiais poveikiais kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai, 4-5 dienos iki apžiūros, į ką nurodo gelsvas kraujagyslių atspalvis.

c) odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje. Jis padarytas vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, į ką nurodo tamsiai rusva nubrozdinimo spalva.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. lavono kraujyje amitriptilino, amfetaminų, benzodiaepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta.( 4t. b.l. 97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :

1. V. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės – momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu ir smegenų koma (kliniškai), židininiu pūliniu plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu (kliniškai), smegenų mirtimi.2. V. K. mirtis konstatuota 2020-10-20, 4.40 val. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė (širdies sustojimas).

3. V. K. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos.

4. Galvos sužalojimų visuma V. K. būtų kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo atveju nuo galvos sužalojimų visumos įvyko mirtis. Kairės pusės 12-to šonkaulio lūžis, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai pilve, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. V. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkinės - momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimas, poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje šlaunyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje ir krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės 12-to šonkaulio lūžis.

7. Sužalojimai V. K. galvoje padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje, o kiti sužalojimai kūne padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje. Tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija.

12. V. K. sirgo širdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze, kepenų ciroze. Susirgimai tiesioginės įtakos V. K. mirčiai neturėjo.(4t. b.l. 67-69).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Vaizdo įraše, esantis asmuo Nr. 2, galėjo padaryti V. K. nustaytus galvos sužalojimus, t. y. suduodant smūgius plastikiniu kibiru, kumščiais bei spiriant (viso 6-8 smūgiai). Vaizdo įraše esantis asmuo Nr. 1 galėjo padaryti V. K. nustatytus galvos sužalojimus, suduodamas du smūgius plaštaka per kibirą užmautą ant galvos bei suduodant du smūgius plaštaka į veido kairę pusę.

2. Asmenų Nr. 1 ir Nr. 2 galimai padaryti galvos sužalojimai visumoje gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo konkrečiu atveju nuo sužalojimų galvoje visumos įvyko V. K. mirtis.

3. Atsakyta 2-me išvados punkte.

4. Pagal vaizdo įrašą mušamas V. K. galėjo būti be sąmonės (bejėgiškos būsenos). (4t. b.l.74-75).

Iš 2020-10-17-2020-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis butas. Penkto aukšto laiptų aikštelės šiaurinėje sienoje yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Prie rytinės sienos yra vonia. Vonioje yra marga pagalvė ant kurios yra rusvos spalvos dėmės. Ant klozeto plastikinio dangčio viršaus yra 3x5cm dydžio rusvos spalvos dėmė. Miegamajame prie vakarinės sienos yra sofa. Ant sofos yra pagalvė, ir dvi antklodės. Ant pilkos spalvos antklodės, kurios kita pusė yra baltos spalvos, yra matomos rusvos spalvos dėmės panašios į kraują. Sekcijoje, baro skyriuje yra SWEDBANK kortelė (duomenys neskelbtini) išduota V. S. vardu. (1 t. b.l.18-29, 31-62 ).

Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino ir parodė, jog nuo jo suduotų smūgių V. K. galėjo mirti, tačiau neigė, kad iki to momento, kol buvo pradėta filmuoti iki vaizdo įrašo, kad jis sudavė smūgius į galvos sritį. Neigia sudavęs smūgius peilio rankena, netrankė nukentėjusiojo galvos į grindis, tačiau pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių V. K. buvo be sąmonės. Kaltinamasis D. K. parodė, jog neprisimena dėl ko kilo konfliktas, nežino kas V. K. ištempė į laiptinę.

Kaltinamasis D. K. parodė, jog vartojo alkoholį ir susimušė su V., mušėsi kumščiais, paskui susitaikė, kalbėjosi, tada V. jį užkabino peiliu. Atsistojus, peilis iškrito iš rankų. Tada D. K. vėl jam trenkė. Tuo peiliu V. užkabino jam šoną, maikę. Kai iškrito peilis, jie vėl susimušė kumščiais. Ir tuomet V. nukrito be sąmonės kambaryje, dar gulinčiam sudavė keturis smūgius į šonus. Iš vaizdo įrašo matyti, jog sudavė smūgius gulinčiam, sudavė kibiru, spyrė koja. V. K. buvo be sąmonės. Sąmonę prarado iš karto, kai per muštynes sudavė jam į galvą. Pripažįsta kas užfiksuota vaizdo įraše. Į kitas kūno vietas galėjo suduoti 11 smūgių. Negalvojo apie pasekmes, nes buvo išgėręs daug alkoholio. Pripažįsta, jog V. K. mirė dėl jo veiksmų. V. K. galva trenkėsi į žemę, kai norėjo jį pakelti ir paguldyti į lovą, jis išslydo jam iš rankų ir trenkėsi į žemę. Matė, jog V. K. be sąmonės. Nežino kaip V. K. atsidūrė laiptinėje.

Kaltinamasis E. M. nurodė priešingai, kad dar iki to momento, kas yra užfiksuota vaizdo įrašuose, D. K. sudavinėjo nukentėjusiajam smūgius į galvą, kad pakeldavo nukentėjusįjį ir jį paleisdavo, tokiu būdu nukentėjusysis trenkdavo galvą į grindis, kad sudavinėjo smūgius į galvą rankoje laikydamas peilio rankeną. Peilis - juodos spalvos, atlenkiamas, tuo metu buvo užlenktas rankoje. Atsimena, jog sudavė peilio rankena kelis kartus, dar kažkas suriko “tu durnas su peiliu“. Po pirmų smūgių V. K. sukniubo kambaryje tarp stalo ir pufo, šiek tiek pabuvo be sąmonės, atsigavo. Kai atsigavo ir ėjo link D., D. vėl sudavė smūgius V. ir tada V. krito nugara ant žemės, prie televizoriaus ir nukritęs jau nebeatsigavo. Nešė jam vandenį, pylė, trynė kaklą. V. tik knarkė. Po to visi trys nešė V. į vonią, pakišo po kranu, pylė vandenį, po to atnešė į kambarį. Beveik visą vakarą V. pargulėjo ant grindų, nebeatsigavo. Pamena, kad V. gulėdamas šlapinosi, jie valė grindis, dėl to matyt atsinešė kibirą. V. gulėjo, jis kibirą užmovė V. ant galvos, taip norėdamas pasityčioti. D. K. trenkė V. per kibirą, kibiras įskilo. Tuomet jis - E. M. trenkė per kibirą, bet ne iš visų jėgų. Kibiras jau buvo sulinkęs, įskilęs nuo D. K. veiksmų. Jis per kibirą trenkė 3 - 4 kartus, jis suskilo, tuomet plaštaka trenkė gulinčiam V. į galvos sritį. V. visą tą laiką gulėjo ant grindų be sąmonės. Po to D. K. dar sudavė smūgius V.. E. M. su liudytoju V. Š. nukentėjusįjį ištempė į laiptinę ir ten paliko. Apie konflikto priežastis E. M. parodė, kad jis girdėjo, jog buvo ginčas dėl A. S.. Liudytojas A. S. patvirtino, kad bare buvo kalbama, kad V. K. ir D. K. konfliktavo dėl 4 000 Eur. Kad dar iki įvykio buvo konfliktas dėl 4000 Eur tarp V. K. ir D. K., patvirtino ir liudytojas E. P., kuris parodė, kad jis girdėjo, kad D. K. sakęs V. K., jog tuos pinigus turės atiduoti pats. Liudytoja N. Č. patvirtino, jog kai V. buvo pas ją virtuvėje, kalbėjo telefonu apie kažkokią didelę sumą, V. labai rėkė, kad jis niekam ne skoloj, niekam nesiruošia jokių pinigų mokėti. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad iki įvykio tarp D. K. ir V. K. iš tikrųjų buvo konfliktinė situacija dėl 4000 Eur, kurių reikalavo D. K., kad V. K. kažkam atiduotų. Liudytojas E. P. parodė, kad jam girdint tą konfliktą bare, D. K. kalbėjo labai piktai, jie su V. K. išėjo kalbėtis į lauką.

Kaltinamojo D. K. suduodamus smūgius V. K. patvirtino liudytojas V. Š., kuris parodė, kad D. susikivirčijo su V., susipyko, susimušė. Matė kaip jie sudavė vienas kitam kumščiais į galvos sritį, į kitas vietas. Jis bandė juos skirti, bet D. liepė nesikišti, jis matė, kad V. guli ant grindų, kažkiek kraujo buvo pabėgę, bet nedaug. V. gulėjo ant pilvo, kniūpsčias, pamatė ant žemės iškritusį peilį. D. pamatęs peilį pradėjo žiauriai mušti V. stovintį, po to parkritusį. D. smūgiavo kumščiais, po to parkritus V. jį mušė gulintį. Jis - V. Š. išėjo į balkoną, parūkęs sugrįžo ir pamatė V. gulintį ant grindų, buvo truputį kraujo. Jo veidas buvo kruvinas, pamėlęs, nuo sumušimo. Jis su E. nešė vandenį, pylė ant V., bet V. nereagavo, knarkė. Jie nutempė V. į vonią, kišo po vandens srove, V. trumpam buvo lyg ir atsigavęs, tačiau vėl prarado sąmonę ir daugiau nebereagavo. Kai jis grįžo su Ž. M. ir parduotuvės, rado V. gulintį ant grindų ir netoliese suskilusį plastmasinį juodos spalvos kibirą. Klausė E. kam čia tas kibiras guli, bet E. nieko neatsakė. Po to su E. ištempė V. į laiptinę ir ten paliko. Visą tą laiką V. buvo be sąmonės ir nereagavo. Jis (V. Š.) sakė, jog V. gali numirti, siūlė kviesti greitąją, tačiau D. liepė nesikišti.

Liudytojas Ž. M. patvirtino, jog atvykęs pas E. į jo butą, jis koridoriuje pamatė gulintį ant pilvo V. K.. Jie gėrė degtinę, jis klausė, kas nutiko V., D. ir E. jam paaiškino, kad nekreiptų dėmesio, nes prisidirbo. V. gulėjo ir nejudėjo. E. ir D. pažiūrėjo V. pulsą, sakė, jog yra, viskas gerai. D. sakė, jog V. puolė jį peiliu. Vėliau rodė įbrėžtą šoną. D. rodė savo kumščius, sakė, kad patinę nuo muštynių. E. su V. Š. ištempė V. į laiptinę, nes E. nenorėjo, kad tas žmogus pas jį būtų. Taip pat liudytojas Ž. M. patvirtino, jog girdėjo iš kitų žmonių, jog filmavo kaip muša V., tą vaizdą išsiuntinėjo kitiems, jis pats tų vaizdų nematė.

Kaltinamojo D. K. nurodytos aplinkybės, jog V. K. jį puolė su peiliu nepatvirtino byloje ištirti įrodymai. Kaltinamasis E. M., liudytojai V. Š. ir Ž. M. nematė, jog V. K. turėjo peilį ir juo būtų grasinęs ar puolęs D. K.. Todėl ši D. K. versija laikytina gynybine, siekiant sušvelninti atsakomybę.

Kaltinamųjų D. K. ir E. M. suduodamus smūgius V. K. patvirtina kaltinamojo E. M. nufilmuoti du vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisme. Iš pirmojo vaizdo įrašo matyti, kaip D. K. atsistoja ties gulinčio V. K. galva ir kaire ranka paima ant grindų stovintį kibirą ir juo suduoda gulinčiam vieną kartą į pakaušio sritį. Po to perima kibirą į dešinę ranką ir juo suduoda vieną kartą į pakaušio sritį. Nuo smūgio kibiras iškrenta iš rankos, o D. K. spiria kaire koja V. K. į galvos dešinę pusę, po ko kairiu kumščiu suduoda gulinčiam V. K. į galvos dešinę pusę ar pakaušį, po ko D. K. stovėdamas prie gulinčio V. K. galvos sako „piderastas“ ir nusimauna kelnes, nusmaukia juodos spalvos trumpikes, iš kurių išlenda lytiniai organai, taip juos demonstruoja ir sako „nori tau padarysiu...“, po ko užsimauna trumpikes ir kelnes , sako „kurva, tu...bliat“ . Iš judesių ir kordinacijos matyti, jog D. K. apsvaigęs. Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. K. į smūgius nereaguoja, nuo suduodamų smūgių stiprumo jo kūnas sujuda. Taip pat girdėti kito asmens filmuojančio E. M. balsas, kuris komentuoja: „karoče, primesk, va čia kokių autoritetų užturėjom, va bim nachui ir bibi, vistiek tas piderastas kaip nesikelia, taip nesikelia, kurva, knarkia ir knarkia piderastas, kurva, nu aš galvoju šiandien vistiek nebegrįš gaidys namo paliubomu nachui“. Iš antro vaizdo įrašo matyti, kad gulinčiam ant grindų V. K. ant galvos užmautas juodos spalvos kibiras, per kurį D. K. du kartus kairiu kumščiu suduoda smūgius. Po to E. M. dešine rankos plaštaka suduoda V. K. du smūgius per kibirą. Smūgiai stiprūs, nuo antrojo smūgio kibiras suskyla į dvi dalis. Kibiras nukrenta nuo galvos. Po to E. M. greitais mostais rankos plaštaka dar suduoda du smūgius į veido kairę pusę. Po to D. K. suduoda V. K. dar du smūgius į kairę veido pusę ir ausį, paima suskilusį kibirą deda ant galvos, kibiras nukrenta, tada su plika koja D. K. bando kibirą uždėti V. K. ant galvos, kibiras nukrenta, tuomet plika koja D. K. bando kelis kartus kibirą uždėti ant galvos E. M. filmuodamas komentuoja „ciniza, čia yra transliacija, taip vadinasi, taip vadinasi, kai... dėdės su draugais užgeria, tada taip va ir būna, nachui, po to bliat, žinai, nachui, za panimanija, kak tam gavarit, bliat, za panimanija, nachui“ (3 t. 73-75). Kaltinamasis E. M. pripažino, jog tyčiojosi iš V. K., užmovėjo kibirą jam ant galvos ir sudavė keturis smūgius jam į galvos sritį, kad sumušimą filmavo, o po to vaizdo įrašus siuntė draugams. Liudytojų D. D. ir E. U. teisme perskaityti parodymai tai patvirtina. Iš perskaitytų liudytojo D. D. parodymų matyti, kad 2020-10-17 apie 4 val. jis pamatė jam siųstą vaizdo įrašą, kuriame kažkoks vyras guli ant grindų su užmautu kibiru ant galvos, o kažkas suduoda smūgius rankomis šiam per užmautą kibirą. Vaizdo įrašą jam siuntė E.. Vėliau sužinojo, kad V. ligoninėje, o vėliau, kad jo nebėra, miręs. Žino, kad tą vakarą pas E. bute (duomenys neskelbtini) baliavojo E., D. K., V. ir M. (2 t.b.l.99-11). Iš perskaitytų liudytojo E. U. parodymų matyti, jog 2020-10-16 ar 17 d. dienos laike gavo keletą vaizdo įrašų. Pradžioje siuntė lyg ir foto, kur buvo matyti keturi asmenys, kurie stovėjo apsikabinę, iš jų pažinojo E. M., V. K., D. K. ir ketvirto nepažinojo. Tas vaizdas buvo iš E. M. buto, kur jam teko anksčiau būti. Jis dar skambino, sakė, kad jie baliavoja pas jį bute. Viename vaizdo įraše atsimena, kad V. prausiasi vonioje, tačiau kraujo nepastebėjo. Kitas vaizdo įrašas buvo, kur matyti, kad tas V. guli ant pilvo, ant grindų, galva į duris, o aplink jį vaikšto D. ir E.. Kažką jie kalbėjo, bet nesuprato ką. Visi įrašai buvo persiųsti iš E. paskyros. Vėliau jis sužinojo, kad tas V. numirė (2t.b.l.85-86).

Kaltinamųjų D. K. ir E. M. veiksmais padarytus sužalojimus ir mirties priežastį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės – momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu ir smegenų koma (kliniškai), židininiu pūliniu plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu (kliniškai), smegenų mirtimi.2. V. K. mirtis konstatuota 2020-10-20, 4.40 val. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė (širdies sustojimas).

Galvos sužalojimų visuma V. K. būtų kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo atveju nuo galvos sužalojimų visumos įvyko mirtis. Kairės pusės 12-to šonkaulio lūžis, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai pilve, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkinės - momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimas, poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje šlaunyje,

krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje ir krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės 12-to šonkaulio lūžis.

Sužalojimai V. K. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai 2020-10-16, suduodant smūgius kumščiais bei spardant. Sužalojimų V. K. lavono plaštakose, kurie galėtų gautis savigynos metu, nerasta.

Sužalojimai V. K. galvoje padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje, o kiti sužalojimai kūne padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje. Tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija.

Sužalojimai V. K. padaryti vienu metu, galimai 2020-10-26 vakare.

Po padarytų sužalojimų V. K. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus tol, kol dėl išsiliejusio kraujo po galvos smegenų kietuoju dangalu, jis neteko sąmonės.

V. K. sirgo širdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze, kepenų ciroze. Susirgimai tiesioginės įtakos V. K. mirčiai neturėjo.(4t. b.l. 67-69).

Specialistas G. Serbenta teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad pagrindiniai sužalojimai galvos srityje ir dėl kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės – momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių sričių dangalais, V. K. neteko sąmonės ir jautė fizinį skausmą iki kol neteko sąmonės. Sužalojimai V. K. galvoje padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje, o kiti sužalojimai kūne padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje. Apie sužalojimus sprendė ne tik iš išorinių sužalojimų, bet ir iš vidinių.

Nors kaltinamasis E. M. teigia, jog jo suduoti smūgiai per kibirą rankos plaštaka V. K. negalėjo sukelti mirties, tačiau jo šiuos teiginius paneigia peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad E. M. suduoda keturis smūgius rankos plaštaka per kibirą užmautą ant V. K. galvos. Jau nuo antro smūgio kibiras sudūžta ir likusius smūgius greitais mostais suduoda V. K. į galvos sritį. Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. K. guli be sąmonės. Specialisto išvada patvirtina, kad vaizdo įraše, esantis asmuo Nr. 2 (D. K.), galėjo padaryti V. K. nustatytus galvos sužalojimus, t. y. suduodant smūgius plastikiniu kibiru, kumščiais bei spiriant (viso 6-8 smūgiai). Vaizdo įraše esantis asmuo Nr. 1 (E. M.) galėjo padaryti V. K. nustatytus galvos sužalojimus, suduodamas du smūgius plaštaka per kibirą užmautą ant galvos bei suduodant du smūgius plaštaka į veido kairę pusę. Asmenų Nr. 1 ir Nr. 2 galimai padaryti galvos sužalojimai visumoje gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo konkrečiu atveju nuo sužalojimų galvoje visumos įvyko V. K. mirtis. Pagal vaizdo įrašą mušamas V. K. galėjo būti be sąmonės (bejėgiškos būsenos) (4 t. b.l.74-75). Specialistas G. Serbenta patvirtino savo išvadą, kad asmuo galėjo padaryti sužalojimus suduodamas du smūgius plaštaka per kibirą, užmautą ant galvos, bei suduodant du smūgius plaštaka į veido kairę sritį. Plaštakos pagrindinė dalis yra kietas bukas daiktas. Jeigu galva yra kibire, suduodant į kibirą, jei galva nesiliečia, tai sužalojimo nepadarys, bet suduodant kibiro medžiaga gali atsitrenkti į galvos sritį, tuomet bus padarytas sužalojimas. Tai jėga, kuri ateina per kibirą į kūną ir padaro sužalojimus. Vaizdo medžiagoje matyti, jog kibiras suskyla, tai reiškia, kad smūgis yra stiprus, nes kibiras kontaktuoja su minkštaisiais galvos audiniais ir suskyla. Specialistas negalėjo įvertinti suduodamo smūgio į kibirą, į galvą intensyvumo ir stiprumo, tačiau jeigu kibiras po smūgio suskilo, reiškia buvo stiprus poveikis į galvos minkštuosius audinius. Jo apžiūrėtos ir rastos kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose - kaktos, kairiojo smilkinio srityje, o išoriškai rastos tik poodinės kraujosruvos akių vokuose. Kai viena ranka filmuojama, o kitos rankos plaštaka suduoda į kibirą, negali nustatyti smūgio stiprumo, tačiau nustatė, jog kraujas liejasi, bet negalima nustatyti ar kraujas liejasi prieš kibirą ar po kibiro. Šiuo atveju sunkus smegenų pakenkimas, t. y. kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, smegenų pačioje medžiagoje išsivystė dėl visų trauminių poveikių į galvą visumos. Atskirti, kuris poveikis sukėlė kraujavimą, kuris nesukėlė sunkaus kraujavimo, nėra galimybės. Tai yra suminis bukos jėgos į galvą poveikis. Ne kiekvienas atskirai suduotas smūgis palieka pėdsaką, bet jų visuma padaro pasekmes. Specialistas nurodė, jog šiuo atveju atriboti, kurio iš asmenų smūgis sukėlė sunkias pasekmes, o kuris nesukėlė, nėra galimybės. Vaizdo įraše aštuoni suduoti smūgiai daugiau į kairę galvos pusę, neprieštarauja kraujo išsiliejimui dešinėje galvos pusėje. Operacijos metu buvo išoperuotas 2 cm storio kraujo krešulys dešinėje pusėje ir tas krešulys rodo, kad dėl jo neteko sąmonės. Kraujas smegenyse pradeda lietis po traumos ir liejasi iki sąmonės netekimo, jo liejimosi laikas gana įvairus, kol užspaudžia smegenis ir žmogus netenka sąmonės. Vėliau suduoti 12 smūgių į galvos sritį galėjo pasunkinti kraujo liejimosi kiekį, galėjo papildomai trukti kapiliarai dangale, dengiančiame smegenis.

Taigi specialisto išvada ir teisme specialisto paaiškinimai patvirtina, kad abiejų kaltinamųjų D. K. ir E. M. suduoti smūgiai V. K. į galvos sritį sukėlė pasekmes - kraujo išsiliejimą po smegenų dangalu, smegenų mirtį ir nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusiojo V. K. mirtį.

Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti V. K. mirtį, išskyrus kaltinamųjų D. K. ir E. M. panaudotą fizinį smurtą. Kaip ir paminėta tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. K. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės - momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momentinių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimas, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusius krauju ,<...> smegenų mirtimi. Visi V. K. nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu. (4 t.b.l.67-69). Kaip ir paaiškino specialistas nustatyti kuriuo metu ir nuo kurio kaltinamojo atlikto smūgio pradėjo lietis kraujas į smegenis ir kurio smūgiai buvo lemiantys pasekmes nėra galimybės. V. K. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi bet kuris iš jų galėjo būti mirtį lėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Tarp V. K. padarytų galvos sužalojimų ir jo mirties yra galimas priežastinis ryšys. Nustatyti konkrečiai, kuris iš galvos sužalojimų sukėlė mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. Nukentėjusiojo sveikatos komplikacijas lėmė visi veiksmai.

Taigi smurtiniai D. K. ir E. M. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Tarp D. K. ir E. M. veiksmų suduodant smūgius bei atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Nors specialisto išvadoje nėra konstatuota, o taip pat specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kuris iš galvos sužalojimų sukėlė mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, tačiau bendrininkavimo atveju kiekvieno bendrininko veiksmai yra inkriminuojami ir kitiems bendrininkams.

Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K- 303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. K. iš pradžių sudavė ne mažiau vienuolika smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas be to sudavė rankomis ir kojomis, peilio rankena ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, trankė jo galvą į grindis ir kai nukentėjusysis prarado sąmonę, kaltinamieji D. K. ir E. M. veikdami bendrai sudavė nukentėjusiajam, esančiam bejėgiškoje būklėje dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto ir sąmonės praradimo, keturis smūgius rankomis ir kojomis bei plastikiniu kibiru į galvos sritį, o E. M. užmovęs nukentėjusiajam kibirą ant galvos sudavė nukentėjusiajam rankos plaštaka į galvos sritį keturis smūgius, po to D. K. sudavė keturis smūgius į galvos sritį. Taigi kaip matyti iš įvykių eigos, D. K. pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį pirmas, po to prie jo smurto veiksmų prisijungė ir E. M. ir toliau smurtavo abu.

Taigi, kaltinamieji konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veiksmams prieš nukentėjusįjį. Akivaizdu, jog kaltinamasis E. M. betarpiškai matydamas intensyvų smurtą prieš V. K., kai dauguma smūgių nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, taip pat ir pats savo aktyviais veiksmais prisidėdamas prie smurto prieš nukentėjusįjį bei sutikdamas su V. K. atžvilgiu naudojamu smurto pobūdžiu, numatė to smurto padarinius, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes. Tai matydamas ir suprasdamas E. M. prisidėjo prie D. K. veiksmų, pats panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį. Tokiu atveju, kaip paminėta aukščiau, už nužudymą atsako visi asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Nėra abejonių, kad kaltinamasis E. M. nužudymą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas nužudymo bendravykdytoju, nes atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji D. K. ir E. M. naudojo smurtą prieš V. K., jam jau praradus sąmonę, tai yra esant bejėgiškos būklės. Tai patvirtina byloje peržiūrėti du vaizdo įrašai, kur matyti, jog V. K. guli kambaryje ant grindų pilvu į grindis, o kaltinamieji suduoda jam smūgius į galvos sritį, galva sujuda nuo suduotų smūgių, tačiau matyti, jog nukentėjusysis nereaguoja. Tai patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojo V. Š. parodymai, jog V. K. po D. K. daugybinio smūgių sudavimo nebeatsikėlė nuo grindų. D. K. pakeldavo jo kūną už rūbų ir paleisdavo, o V. K. nukrisdavo laisvu kritimu. E. M. komentavimas pirmame vaizdo įraše tai patvirtina, jog nukentėjęs nesikelia, tik knarkia ir knarkia. Liudytojas Ž. M. patvirtino, jog jam atėjus V. K. gulėjo ant grindų ir nesikėlė, jie tikrino pulsą, jis buvo juntamas. Taigi byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji V. K. nužudė esant bejėgiškos būklės.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tuomet, kai žmogaus gyvybė atimama, veikiant tiesiogine ar ne tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas ne tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti kitam žmogui gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir ne tiesioginės tyčios – valios elementas. Jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmonėje leidžia jiems atsirasti, tai veikia ne tiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. apie sužalojimų kiekį, jų pobūdį, kuri veika buvo sužalota, nusikalstamų veikų intensyvumą.

Vokas su daiktais ir objektais - cigarečių nuorūkos iš miegamojo ir svetainės, 17 daktilokortelių su pirštų pėdsakais, biologiniai seilių pėdsakai nuo trijų alaus skardinių „kalnapilio original“, 3 vokai, raudonos spalvos dėmės su ėminiu nuo klozeto dangčio, raudonos spalvos dėmės ėminys laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, raudonos spalvos dėmės ėminys laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tualetinio popieriaus dalis su raudonos spalvos dėmėmis iš svetainės kambario, saugomos Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (3 t. b. l. 82), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčiai sunaikintini.

Antklodė ir pagalvė paimtos įvykio vietos apžiūros metu, bute (duomenys neskelbtini), saugomos Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (3 t. b. l. 88), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintinos savininkui E. M..

Nukentėjusiojo V. K. drabužiai – mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos džemperis su gobtuvu, juodos spalvos vyriška kojinė, trumpikės, juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos su gobtuvu striukė, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (3 t. b. l. 116), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintini savininkei L. K..

D. K. sportiniai batai, sportinės kelnės, striukė saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (3 t. b. l. 171), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintini savininkui D. K..

E. M. rūbai: marškinėliai pilkos spalvos, sportinės kelnės juodos spalvos, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (4 t. b. l. 23), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintini savininkui E. M..

Vokai su rankų nagų pavyzdžiais, su seilių DNR pavyzdžiais, su rankų nuoplovomis, paimtais iš E. M., saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (4 t. b. l. 42), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintini kaip menkaverčiai.

Vokai su rankų nuoplovomis, su rankų nagų pavyzdžiais, su seilių DNR pavyzdžiais, paimtais iš D. K., saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (4 t. b. l. 54), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintini kaip menkaverčiai.