Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-673/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-01-19
Bylos Nr.
1-25-673/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00416-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
M. K., D. Š.
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-673/2010Proceso Nr. 1-66-1-00416-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7, 1.1.8.1.2., 1.1.8.7.9., 1.1.8.10., 1.1.9.5., 1.1.10.1., 1.2.27.1., 1.2.27.5., 2.1.10.1., 2.1.16.1.8., 2.3.6.4.5.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 19 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei, dalyvaujantprokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiesiems M. K. ir D. Š.,kaltinamajam R. M.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (pasipriešinimu valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, valstybės tarnautojo – policijos pareigūno įžeidimu ir asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymu dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 20.50 val., R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankryžoje, siekdamas išvengti, kad nebūtų sulaikytas policijos pareigūnų už transporto priemonės MB E240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą esant neblaiviam, sustabdytas, kaip važiavęs minėtu automobiliu, pasipriešino teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio M. K. veiksmams, tai yra: kai pareigūnas bandė jį sulaikyti kaip galimą teisės pažeidėją, įtariant pastarąjį vairavus esant neblaiviam, sugriebė M. K. už kairės rankos ir sukdamas ją įdrėskė riešo odą bei patempė kairio riešo sąnario raiščius, dėl ko, dėl sąnario raiščių gydymo, kuris tęsėsi ilgiau nei 10 dienų, nesunkiai sutrikdė pareigūno M. K. sveikatą, o įsodintas į tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įspyrė į automobilio galinį dešinės pusės durelių šoninį lango stiklą, bei įžeidžiančiais žodžiais „mentai“, „gaidžiai“ ir kitais nepadoriais bei necenzūriniais žodžiais išplūdo minėtą pareigūną M. K. ir to paties komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulį D. Š., sėdėjusį tarnybiniame automobilyje, taip įžeisdamas valstybės tarnautojus (policijos pareigūnus), atlikusius tarnybos pareigas bei panaudodamas fizinį smurtą prieš vieną iš jų – M. K., kuriam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis R. M. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad jis nepripažįsta, jog tyčia policijos pareigūnui suko ranką. Paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes teisė atimta dėl vairavimo esant neblaiviam. 2009-08-17 jis atvyko į Kėdainius. Nuvyko į sodą Babėnuose pas A. P., ten, pastarajam nematant, išgėrė apie tris taures degtinės, prieš tai buvo gėręs alaus. Prašė A. P. jį pavežti į miestą. Iš sodo išvažiavo važiavo apie 20.30 val. A. P. priklausančiu „Mersedes Benz“ markės automobiliu. Jis vairavo, A. sėdėjo šalia. Jis ir A. buvo neblaivūs. Kėdainių mieste, galimai J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankryžoje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai vilkėjo tarnybines uniformas, buvo su tarnybiniu automobiliu. Pareigūnas pareikalavo pateikti dokumentus, o po to, kartu ateiti į jo tarnybinį automobilį. Iš pradžių jis nesutiko eiti, bet policijos pareigūno necenzūriniais žodžiais neplūdo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad neprisimena, ar tuo metu plūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais pareigūną – paaiškinti negali, dabar prisimena geriau. Paaiškino, kad kai policijos pareigūnas pakartotinai pareikalavo eiti su pastaruoju į tarnybinį automobilį, jis sutiko. Atsisėdo tarnybinio automobilio gale. Automobilyje buvo kitas policijos pareigūnas. Jam buvo liepta pūsti į alkotesterį. Jis atsisakė, paėmė savo vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo padėtas ant pavarų dėžės, o ne pareigūno rankose. Pažymėjimą paėmė, bet vėl grąžino ir, pasakęs, kad jie darytų ką nori, išlipo iš tarnybinio automobilio. Išlipdamas, gal ir plūdosi necenzūriniais žodžiais, neprisimena. Išlipęs nuėjo ir atsisėdo į Mercedes automobilio galinę sėdynę. Atėjęs policijos pareigūnas, ar abu pareigūnai, tiksliai neprisimena, pareikalavo išlipti, jis išlipo. Pareigūnai norėjo uždėti jam antrankius, bet jis nesidavė, muistėsi. Jis policijos pareigūnui už rankos negriebė, rankos tyčia nesuko, nes abu policininkai laikė jį už rankų, todėl neturėjo galimybės, o be to, to padaryti negalėjo dėl savo sveikatos būklės, gal muistydamasis netyčia ir įdrėskė, nes nagai nebuvo kirpti, gal pareigūnui ranka pasisuko, kai pastarasis bandė jam uždėti antrankius. Po to, kai jam uždėjo antrankius, jis įpyko ir rėkė, keikė pareigūnus įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, bet nesiekė jų įžeisti. Įsodintas į tarnybinį automobilį koja į lango stiklą tyčia nespyrė, tik bandė patogiai perkelti kojas, nes jo kojos ilgos, todėl netyčia galėjo stuktelėti į lango stiklą. Paaiškino, kad jis nėra tokios sveiktos būklės, kad galėtų aktyviai priešintis, sukti rankas. Atvykęs kitas policijos pareigūnų ekipažas jį nuvežė į policijos komisariatą. Vežant, vienas policijos pareigūnas ranka jam sudavė į veidą. Paaiškino, kad jis turi neįgalumą, jo nedarbingumas 40 procentų dėl stuburo ligos, gyvena su drauge, augina 2009 m. gimusią mažametę dukrą, gauna apie 300 Lt pašalpą, nedirba, bet yra užsiregistravęs darbo biržoje. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai kitokie, tuo metu sakė, kad dėl girtumo ne viską prisimena, be to, apklausiamas buvo tuo metu, kai turėjo šeimyninių problemų dėl anksčiau laiko gimusio vaiko, tačiau bėgant laikui vis geriau atsimena įvykio aplinkybes, nors pripažįsta, kad gal ir ne viską gerai atsimena dėl buvusio girtumo. Sutinka atlyginti policijos pareigūnui 100 Lt turtinę žalą, sutinka atlyginti 300 Lt neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. M. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad dirba Kėdainių rajono PK policijos pareigūnu. 2009 m. rugpjūčio 17 d. dirbo grupėje su policininku D. Š.. Apie 21 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankryžoje, sustabdė automobilį MB E240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo 81 km/h greičiu, tai yra viršijo leistiną mieste greitį. Minėtą automobilį vairavo, kaip vėliau išsiaiškino, R. M.. Automobilyje sėdėjo dar vienas vyras, buvo šuo. Kadangi tikrinant dokumentus pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojui pasiūlė pasitikrinti girtumą. Tada vairuotojas pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, liepė skambinti jo tėvui, kuris yra advokatas. Kelis kartus pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį, vairuotojas pakluso, tačiau išlipęs eiti į tarnybinį automobilį, vėl įsėdo atgal į Mercedes automobilio galinę sėdynę. Reikalaujant išlipti, kaltinamasis pakluso ir atėjo į tarnybinį automobilį. Pats traukti kaltinamojo iš automobilio nedrįso, nes galinėje sėdynėje buvo šuo. Tarnybiniame automobilyje pasiūlius pūsti alkotesterį R. M. vėl pradėjo jį ir jo kolegą D. Š. keikti rusiškais necenzūriniais žodžiais, vadinti „mentais“, kitos seksualinės orientacijos žmonėmis, bandė iš D. Š. rankų ištraukti savo vairuotojo pažymėjimą. Jie liepė jam ramintis, tačiau jis neklausė. Nesugebėjęs ištraukti vairuotojo pažymėjimo, R. M. atsidarė tarnybinio automobilio dureles ir išlipo pasakydamas necenzūrinį žodį. Tada jis irgi greitai išlipo iš tarnybinio automobilio, suėmė R. M. už rankos, reikalaudamas grįžti į tarnybinį automobilį. Tada R. M. griebė jam už kairės rankos riešo ir jo ranką pasuko nagais perdrėksdamas odą. Dėl pasukimo pajuto fizinį skausmą, tačiau sugebėjo panaudoti kovinius veiksmu – užlaužti R. M. ranką ir prispausti jį prie tarnybinio automobilio. Kartu su į pagalba atėjusiu kolega D. Š. uždėjo R. M. antrankius ir pasodino į tarnybinio automobilio galinę sėdynę. Pasodintas R. M. plūdo juos necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, spyrė į automobilio galinių durelių šoninį stiklą. Išsikvietė pagalbą. Kiek žino, policijoje R. M. buvo nustatytas virš 2.60 promilių girtumas. R. M. vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis. Paaiškino, kad R. M. tyčia pasuko jo ranka norėdamas ištrūkti, sukdamas perdrėskė jam ranką, dėl ko jam buvo patempti rankos raiščiai. Jis likusio darbo laiko metu jautė rankos skausmą, į gydytojus kreipėsi baigęs darbą. Darbą jis baigė 6 val. ryto. 14 dienų buvo nedarbingas, ranka buvo įdėta į langetę, pirko vaistus nuo skausmo, važinėjo pas gydytojus, negalėjo nieko viena ranka daryti. Kaip kompensacija už patirtą sužalojimą iš darbovietės jam buvo išmokėta 1 atlyginimo dydžio, tai yra 2300 Lt, o iš sodros - 857 Lt sumos. Paaiškino, kad kaltinamasis tyčia juos įžeidinėjo, keikė necenzūriniais žodžiais, o ne keikėsi apskritai, kaltinamojo viešai vartojami žodžiai jį įžeidė. Atsisako ieškinio dalyje dėl 10000 Lt neturtinės žalos, prašo priteisti 100 Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos važinėjimui pas gydytojus, nes jis gyvena Lazdijuose, pirkti vaistai, nors realiai jo turėtos turtinės išlaidos buvo didesnės.

Nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad jis dirba Kėdainių rajono PK policijos pareigūnu. 2009-08-17 su kolega M. K. dirbo operatyvinėje grupėje. Parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 21 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankryžoje, kolega M. K. sustabdė automobilį MB E240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes, kaip vėliau sužinojo, vairuotojas važiavo 81 km/h greičiu, tai yra viršijo leistiną mieste greitį. Stabdomas automobilis sustojo gana toli – už kokių 100 m. M. K. nuėjęs bendravo su sustabdyto automobilio vairuotoju. Kadangi tai vyko gana ilgai, jis tarnybiniu automobiliu privažiavo prie sustabdyto automobilio galo. Po kiek laiko, su M. K. į tarnybinį automobilį atėjo vairuotojas, kuris buvo akivaizdžiai nepatenkintas. M. K. vairuotojui pasiūlė pasitikrinti neblaivumą, nes įtarė, kad pastarasis yra neblaivus. Paaiškino, kad jis taip pat pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas tikrintis blaivumą atsisakė ir jų atžvilgiu pradėjo vartoti rusiškus necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius, grasino atleisti iš darbo, aiškino, kad jam nieko nepadarysim, nes jo tėvas advokatas. Į perspėjimus elgtis ramiai – nereagavo. Griebė laikomą vairuotojo pažymėjimą. Kai nepavyko ištraukti vairuotojo pažymėjimo, vairuotojas išlipo iš tarnybinio automobilio. Kolega M. K. staigiai išlipo paskui. Jis pasidėjo pildomus dokumentus, rankinę ir taip pat išlipo. Išlipęs matė, kad kolega naudoja prieš vairuotoją kovinius veiksmus, tai yra laužia ranką ir remia vairuotoją prie tarnybinio automobilio. Vairuotojas muistėsi. Jis pribėgęs padėjo kolegai uždėti antrankius. Antrankius teko dėti jėga, nes vairuotojas bandė išsilaisvinti. Įsodintas į tarnybinį automobilį vairuotojas batu įspyrė į tarnybinio automobilio galinį dešinės pusės durelių šoninį lango stiklą, bei juos toliau plūdo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais. Kaltinamojo vartoti žodžiai jį įžeidė. Jie išsikvietė pastiprinimą ir atvykę kolegos nuvežė vairuotoją į PK. Vairuotojas buvo R. M., tą nustatė iš jo vairuotojo pažymėjimo. Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis. Sustabdytame automobilyje buvo dar vienas vyras, kuris sulaikinėjant R. M. pasišalino. Po įvykio M. K. jam pasiskundė, kad skauda ranką, ant jo riešo matė sužalojimus, kraują. M. K. jam sakė, kad R. M. buvo sugriebęs jam už rankos ir ranką suko.

Liudytojai E. S. ir D. Š., nurodė, kad jie dirba Kėdainių rajono PK policijos pareigūnais. Paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu geriau atsiminė. Parodė, kad 2009-08-17, dirbdami patrulinėje grupėje, apie 21.00 val. gavo pranešimą, kad Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankryžoje kitam policijos ekipažui reikalinga pagalba. Atvykus į nurodytą vietą, šalia tarnybinio automobilio pamatė „Mersedes“ markės automobilį. Policijos automobilyje sėdėjo pareigūnai D. Š. ir M. K., bei akivaizdžiai girtas vyriškis, kuris plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Pareigūnai pasakė, kad jis bandė pabėgti, neklausė M. K. reikalavimų, pasipriešino. Smulkesnio pasakojimo neišgirdo, nes vyras garsiai plūdosi, trukdė rašyti dokumentus, todėl M. K. ir D. Š. paprašė vyriškį pristatyti į policijos komisariatą.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2009-08-17 jis išgėrinėjo Kėdainiuose esančiuose „Babėnų“ soduose, kai atėjęs jo žmonos buvusio vyro brolis R. M. paprašė pavežti jį iki autobusų stotelės. Jis nesutiko, nes buvo jau išgėręs alkoholio. Tada R. M. pasisiūlė pats pavairuoti jo automobilį MB E240, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sutiko ir sėdo šalia vairuotojo R. M.. Nepastebėjo, kad R. M. būtų išgėręs, nes pats buvo išgėręs daugiau. Važiuodamas R. M. autobusų stotelėje nesustojo ir nuvažiavo į Kėdainių miestą. Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankryžoje, juos sustabdė policijos pareigūnai. Paprašė pateikti dokumentus. R. M. pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentus, kurie buvo pas jį, jis pareigūnams padavė vėliau. Policijos pareigūnas pareikalavo R. M. ateiti į tarnybinį automobilį ir jis nuėjo. R. M. su antrankiais buvo atėjęs ir atsisėdęs į Mercedes automobilio galą, tuo metu, kai jis atidarė dureles, pabėgo jo šuo. Matė, kad policijos pareigūnai buvo priėję prie jo automobilio, reikalavo R. M. išlipti, bet kad jį trauktų jėga iš automobilio – jis nematė. Girdėjo, kad vyksta konfliktas, tačiau paties konflikto nematė. R. M. plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, kokiais – neprisimena. Matė R. M. su antrankiais, kaip jie jam buvo uždėti – nematė. Kiek prisimena, jis pats iš automobilio buvo išlipęs vieną kartą. Pradžioje viską stebėjo per galinio matymo veidrodėlį. Buvo atvykęs kitas ekipažas. Kai jis išlipo, R. M. jau buvo su antrankiais. Kas vyko toliau, nematė, nes nuvedė šunį namo. Visko gerai neprisimena, nes buvo girtas. Nematė, kad R. M. iššoktų iš automobilio, kad jį pareigūnas vytųsi, kaip buvo dedami antrankiai nematė, nesuprato, kad R. M. priešinasi. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus skaitė, jie skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, nes tardytojas rašė, o jis gerai neįsiskaitė, kai ko jis nematė, bet logiškai galvojo, kad taip turėjo būti, todėl ir pasakė.

Iš asmens apžiūros protokolo (b.l.9-11), matyti, kad 2009-08-17 22.45-23.00 val., buvo apžiūrėtas M. K.. Nurodyta, kad ant M. K. kairės rankos riešo, dvejose vietose, matyti įdrėskimai, kurie yra raudonos spalvos, šlapiuojantys. Įdrėskimai fotografuoti.

Iš teismo medicinos specialisto išvados G204/09 (12) (b.l.14-15), matyti, kad M. K. padarytas kairio riešo sąnario raiščių patempimas. Tai galėjo būti padaryta aplinkybėse nurodytu laiku, staiga pasukus kairę ranką per riešo sąnarį. M. K., atsižvelgiant, kad jo sveikata dėl riešo sąnario raiščių patempimo buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo metu buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš policijos komisariato tarnybų išdėstymo 2009-08-17 dokumento (b.l.22) matyti, kad D. Š. ir M. K. 2009-08-17 dirbo nuo 18.30 val., D. Š. ir E. S. dirbo nuo 19 val.

Iš byloje esančių M. K., D. Š. pareigybių aprašymo nuorašų (b.l.23-25, 26-28) matyti, kad pareigas einantis valstybės tarnautojai užtikrina viešą saugumą, viešąją tvarką ir eismo saugumą, nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją (5.), patruliuoja viešose vietose (7.1.), imasi priemonių sulaikant nusikaltėlius ir kitus teisės pažeidėjus (7.2.), nustato KET pažeidėjus (7.10.), kt.

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 0752 (b.l.39) matyti, kad 2009-08-17 21:31:24 R. M. buvo nustatytas 2.62 promilių girtumas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo R. M. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų M. K., D. Š. parodymais, liudytojų E. S., D. Š., A. P. parodymais, asmens apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, pareigybių aprašymo, tarnybų išdėstymo nuorašų, kitais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliekančių tarnybą policijos pareigūnų sustabdytas vairavęs automobilį, viešoje vietoje, keikdamas policijos pareigūnus necenzūriniais ir vadindamas įžeidžiančiais žodžiais, siekdamas išvengti, kad nebūtų policijos pareigūnų sulaikytas, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino teisėtiems policijos pareigūno M. K. veiksmams, tai yra, kai pareigūnas M. K. bandė sulaikyti iš tarnybinio automobilio pasišalinti norėjusį R. M., pastarasis sugriebė M. K. už kairės rankos ir sukdamas ją įdrėskė pareigūno riešo odą bei patempė kairio riešo sąnario raiščius, dėl ko, dėl sąnario raiščių gydymo, kuris tęsėsi ilgiau nei 10 dienų, nesunkiai sutrikdė pareigūno M. K. sveikatą, o įžeidžiančiais, nepadoriais ir necenzūriniais žodžiais iškeikdamas atlikusius tarnybos pareigas policijos pareigūnus M. K. ir D. Š., tuo juos įžeidė.

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, tarnybos metu atliekantys viešojo administravimo veiklą. Pastarieji įvykio metu atliko savo darbines funkcijas, dėvėjo tarnybines uniformas, darbe buvo su tarnybiniu automobiliu, ką, kaip patvirtino kaltinamasis, jis matė ir suvokė. Kaltinamasis pripažino, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl kaltinamąjį sustabdę policijos pareigūnai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2, 5, 16, 18 str. nuostatomis, pagrįstai įtarė padarius teisės pažeidimą ir reikalavo, kad jis vykdytų jų teisėtus nurodymus.

Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad R. M. tais pačiais veiksmais pasikėsino į du skirtingus objektus – normalią valdymo tvarkos subjektų veiklą ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sveikatą, t. y. ne tik pasipriešino tarnybines pareigas einančiam M. K., bet ir jį sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiųjų M. K., D. Š. parodymais nustatyta, kad R. M. tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje policininkų atžvilgiu pavartojęs įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius ir atsisakęs pasitikrinti blaivumą, bandė pabėgti, o kai policijos pareigūnas siekė jį sulaikyti ranka sugriebdamas už R. M. rankos, pastarasis teisėtai veikiančiam policijos pareigūnui, pasipriešino - tyčia atliko pareigūno rankos staigų sukimą, nagais perdrėksdamas pareigūno ranką, suvokdamas, kad pareigūnui bus sukeltas fizinis skausmas, dėl kurio jis tikėjosi išsilaisvinti ir pasišalinti, tai yra jis tyčia prieš pareigūną panaudojo fizinį veiksmą, kuris sukėlė pareigūnui fizinį skausmą, ko kaltinamasis ir siekė, ir teismas šį tyčinį veiksmą, dėl kurio pareigūnui buvo patempti raiščiai, vertina kaip tyčinį fizinio smurto veiksmą. Nukentėjęs M. K. tvirtina, kad būtent dėl R. M. tyčinio ir sąmoningo smurtinio veiksmo – rankos sukimo, jam buvo perdrėksta oda, patempti rankos raiščiai. Kaltinamasis neigė, kad jis suko pareigūnui ranką, nes to padaryti negalėjo, kadangi abu pareigūnai laikė jam už rankų. Nukentėjęs D. Š. nurodė tokią pačia įvykio eigą, kaip ir M. K., paaiškino, kad M. K. vienas išlipo iš automobilio bandydamas sulaikyti kaltinamąjį, o kai jis atėjo, kolega jau buvo užlaužęs kaltinamojo ranką ir prispaudęs jį prie tarnybinio automobilio, tai yra, priešingai nei teigia kaltinamasis, pradžioje sulaikymo abu policijos pareigūnai jo už rankų nelaikė ir jis turėjo sąlygas atlikti fizinio smurto veiksmą, kurio padarymu ir yra kaltinamas. Teismas, analizuodamas kaltinamojo parodymus, kuriuos jis du kartus davė ikiteisminio tyrimo metu ir parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad visi jie turi skirtumų. Pirmą kartą apklaustas kaltinamasis neprisiminė, ar tik sustabdytas plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nurodė, kad nuo to momento, kai išlipo iš automobilio, nieko neprisimena dėl girtumo; antrą kartą apklaustas nurodė, kad pareigūnus plūsti pradėjo, kuomet šie pasiūlė tikrinti blaivumą, jau prisiminė, ką darė išlipęs iš tarnybinio automobilio, nors neprisiminė kaip viskas tiksliai vyko kuomet jam buvo dedami antrankiai, neprisiminė, ar spyrė į tarnybinio automobilio stiklą; teisiamajam posėdyje kaltinamasis nurodė, kad prisimena, jog sustabdytas pareigūno neplūdo, detaliai nurodė įvykio eigą, kuomet jis išlipo iš tarnybinio automobilio, pripažino, kad koja netyčia galėjo stuktelėti į tarnybinio automobilio langą. Kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiųjų nepažįsta, anksčiau jokiose konfliktinėse situacijose nebuvo susidūręs. Nukentėjusiųjų M. K. ir D. Š. parodymai, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vienodi ir nuoseklūs, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tai yra liudytojų E. S. ir D. Š. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, kad nukentėjusieji jiems pasakė, jog kaltinamasis bandė pabėgti, neklausė teisėtų reikalavimų, priešinosi, asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti fiksuoti vizualiai matomi sužalojimai ant nukentėjusiojo M. K. riešo, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodytas sužalojimo padarymo laikas ir mechanizmas, kuria abejoti teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Tarp R. M. veikos – pareigūno rankos sukimo ir atsiradusių pasekmių - pareigūno kairio riešo sąnario raiščių patempimo, dėl kurio M. K. buvo ilgiau kaip 10 dienų sutrikdyta sveikata – kas pagal teismo medicinos specialisto išvadą yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl R. M. veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo pareigų vykdymo, kadangi BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bei pagal BK 286 str. - kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Nustatyta, kad teisėtai policijos pareigūnų sustabdytas R. M. pareigūnų atžvilgiu viešai vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis M. K. nurodė, kad necenzūrinius žodžius kaltinamasis pradėjo vartoti, kai jis, įtarus kaltinamąjį vairavus esant neblaiviam, pareikalavo kaltinamojo ateiti į tarnybinį automobilį, abu nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius vartojo ir atėjęs į tarnybinį automobilį, kuomet jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, ir jau sulaikytas po bandymo pabėgti, tai yra viso įvykio metu. Tai, kad pareigūnų atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiais iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis, apklausti liudytojai E. S., D. Š., A. P.. Nors buvo įspėtas, kaltinamasis į įspėjimus liautis neteisėtai elgtis nereagavo. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis viešai necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius vartojo būtent jų, kaip policijos pareigūnų, atžvilgiu ir tuo juos įžeidė. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji, nusikaltimas baigtas nuo nukentėjusiųjų įžeidimo momento. Nekelia abejonių, kad tai buvo padaryta tiesioginė tyčia. R. M. suprato, kad įžeidžia valstybės tarnautoją ryšium su jo pareigų vykdymu ir to norėjo.

Kadangi kaltinamasis R. M., panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta policijos pareigūno sveikata, vadindamas policijos pareigūnus aiškiai viešai netinkamais vartoti, nepadoraus turinio įžeidžiančiais žodžiais, tuo policijos pareigūnus įžeisdamas, jis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, valstybės tarnautojo – policijos pareigūno įžeidimas ir nesunkus asmens sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes daro išvadą, jog kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytos 2 nesunkios ir 1 apysunkė nusikalstamos veikos prieš policijos pareigūnus, nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: R. M. praeityje jau buvo teistas 3 kartus, visus kartus laisvės atėmimo bausmėmis: 1) 2001-01-12 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant; 2) 2001-11-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., bausmę subendrinant su 2001-01-12 nuosprendžiu – laisvės atėmimo bausme; 3) 2002-06-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 277 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 2002-11-08 paleistas lygtinai, 2003-10-15 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs, už administracinės teisės pažeidimus baustas 9 kartus, tame tarpe 3 kartus už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, paskutinė nuobauda galioja; turi neįgalumą, iš teismui pateikto neįgaliojo pažymėjimo (NP Nr.0452854) nustatyta, kad neįgalumo laikotarpis pratęstas iki 2010-12-10; turi 2009-09-24 gimusią dukrą; registruotas narkologinėje įskaitoje dėl alkoholio vartojimo; nedirba, kaltinamojo teigimu – registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas tik skiriant laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos ir šeiminę padėtį, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra atsakomybę sunkinantis aplinkybė (BK 61 str.), tai yra vadovaujantis teisingumo principu (BK 54 str. 3 d.), jam skiriant laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, artimas minimumui, paskirtas bausmes, esant nusikaltimų idealiajai sutapčiai, subendrinant remiantis BK 63 str. 1 d. 3 d. 5 d. 1 p. – apėmimo būdu, sulaikymo laiką įskaitant į bausmės laiką ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus ir privalomas baudžiamojo poveikio priemones (LR BK 75 str. 2 d., 67 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis R. M. buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. - 2009-08-17 (b.l.40), 2009-08-19 paleistas (b.l.51), 2009-08-19 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.52,53). Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Byloje pareikštas M. K. 100 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. K. R. M. su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Padaryta turtinė žala priteistina iš R. M. nukentėjusiojo M. K. naudai (LR BPK 115 str.). 10 000 Lt dydžio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis M. K. atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, valstybės tarnautojo – policijos pareigūno įžeidimas ir nesunkus asmens sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo) ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį - 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 67 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, įpareigojant R. M. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam M. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, jei nuteistasis sutiks, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant R. M. iki 2010 m. rugsėjo 01 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL arba BSI (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką.

Į bausmės laiką įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2009-08-17 iki 2009-08-19.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. M. 100 Lt (vieną šimtą litų) turtinės žalos atlyginimo M. K. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė