Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Ž. nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas visiškai bei iš nuteistojo V. Ž. priteisti 27 Eur.

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, iš nuteistojo V. Ž. priteisiant 500 Eur.

Taip pat proceso išlaidomis buvo pripažintos nukentėjusiojo R. P. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti bei iš V. Ž. priteista 400 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 3 d., apie 12 val., viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie pašto dėžučių, šiukšlino, spjaudė saulėgrąžų lukštus ant žemės, o nukentėjusiajam R. P. jį įspėjus dėl nederamo elgesio, jis to nepaisė, prie minėto namo laiptinės grasino R. P. susidorojimu ir keikėsi jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, R. P. dar kartą jį įspėjus dėl nederamo elgesio, jis pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia ranka vieną kartą smogė R. P. į veidą ir taip R. P. padarė viršutinės lūpos kairės pusės sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad skirdamas bausmę V. Ž. ir parinkdamas jos rūšį bei dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, V. Ž. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių santykį. Padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių kategorijai (BK 11 str. 3 d.). V. Ž. nusikalto būdamas baustas administracine tvarka bei eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir sutinkamai su BK 27 str. yra recidyvistas. Vertindamas nurodytus duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta V. Ž. paskiriant griežčiausią iš BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas be jau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių atsižvelgė ir į V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių nebuvimą ir paskyrė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., buvo sumažinta vienu trečdaliu. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio teisinio pagrindo.

Apelianto teiginys, kad teismas mažai kreipė dėmesį į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis geranoriškai pripažino savo kaltę, yra nepagrįstas – teismas V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei į tai atsižvelgė nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį. Visiškai nepagrįstas ir apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytas teiginys, kad be laisvės atėmimo bausmės teismas jam paskyrė ir dar kelias bausmes, tai yra patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį bei priteisė nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu teismas patenkino nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dėl jo atžvilgiu V. Ž. atliktų nusikalstamų veiksmų išdavoje patirtos 27 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat pripažino proceso išlaidomis jo turėtas 400 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šie pirmosios instancijos teismo sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti. Apeliaciniu skundu jų pagrįstumas nėra ginčijamas, o dėl to, kad teismas priteisė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį bei jo patirtas proceso išlaidas dar labiau mažinti V. Ž. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-05 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.