- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-5748-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03791-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. rugsėjo 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. TE-3-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir perkėlimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) sušvelninti pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 30 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. TE-3-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir perkėlimo“ (toliau – ir Įsakymas) paskirtą nuobaudą iki griežto papeikimo; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos PGV) 1-osios komandos budinčios pamainos vado pareigas.
2.1. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 20 d. 03 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas) vairavo elektrinį paspirtuką. Už šį pažeidimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 8 dalį, skirta 150 Eur bauda. 2021 m. rugsėjo 30 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. TE-3-220 pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. perkeltas į žemesnes skyrininko pareigas.
2.2. Pareiškėjo teigimu, perkėlimas į žemesnes pareigas buvo paskirtas remiantis neišsamia 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-72 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, o Departamentas iš esmės ėmėsi vertinti aplinkybes, kurios nepriskirtinos jo kompetencijai.
2.3. Pažymi, kad Departamento pateiktame vaizdo įraše matomos aplinkybės neatitinka aprašytų Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Įrašas prasideda nuo vaizdo, kuriame matomas pareiškėjas važiuojantis paspirtuku (jau sankryžos viduryje), t. y. iš vaizdo įrašo nėra galima nustatyti, ar pareiškėjas į reguliuojamą sankryžą įvažiavo/paspirtuką įsivarė pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, ar esant draudžiamajam šviesoforo signalui. Ši aplinkybė yra svarbi, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 162 punktas numato „Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.“ Iš vaizdo įrašo nėra aišku, kokiam signalui degant pareigūnas įvažiavo į sankryžą, tačiau Departamentas dėl neaiškių aplinkybių laiko, kad būtent pareigūnas kirto kelią šviečiant draudžiamajam šviesoforo signalui.
2.4. Teigia, kad pateiktame vaizdo įraše jokio policijos pareigūnų pokalbio negalima girdėti (Išvadoje nurodyta, kad pareigūnai pokalbio su D. K. metu mini jam, jog jis kelią kirto „net nestabdęs“).
2.5. Pareiškėjo manymu, turėtų būti svarstoma skirti jam švelnesnę nuobaudą, kadangi siedamas išaiškinti, ar nepakenkė pareigūno vardui, D. K. savo paties iniciatyva pranešė gavęs baudą už administracinį nusižengimą.
2.6. Pareiškėjas mano, kad jo atveju nebuvo įvertintas veikos pavojingumas ir pasekmių dydis, nevertinta, kad pasekmės nekilo, nesukelta žala. Išvadoje nebuvo nagrinėjama ar kilo pasekmės, o galiausiai buvo paskirta per griežta nuobauda. Pareiškėjas mano, kad jo atveju turėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo vertinimu, nuobauda buvo paskirta neatsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nevertinant fakto dėl pasekmių mažareikšmiškumo.
2.7. Pažymi, kad nėra suteikiama teisė tikrintojui taikyti kaltumo prezumpcijos ir aplinkybes vertinti tikrinamo pareigūno nenaudai. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas išėjo už savo kompetencijos ribų, kai Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad šviečiant draudžiamajam šviesoforo signalui (D. K. statmenai kertant gatvę, jam dar nepasiekus kelio vidurio, tiesiai važiuojantiems policijos pareigūnams įsižiebia žalias šviesoforo signalas). Pareigūnai pokalbio su D. K. metu mini jam, jog jis kelią kirto „net nestabdęs“ (nors pareigūnas paaiškinime tikrintojui teigė, jog paspirtuką, kirsdamas perėjas, vedėsi šalia). Ir nors administracinio nusižengimo protokolas už šį pažeidimą jam nebuvo surašytas (paspirtuko vairavimas, esant neblaiviam, yra sunkesnis nusižengimas), tačiau griežtesnės tarnybinės nuobaudos parinkimas bus proporcionalus jo padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumui, bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo veiksmus tarnybinės atsakomybės aspektu buvo atsižvelgta į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, į tai, kad pareiškėjui nustatytas neblaivumas daugiau nei keturis kartus viršijo leistiną ribą. Akcentuotina, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT) pareigūnams yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai negu kitiems piliečiams. Tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime pareigūnai turi elgtis nepriekaištingai, būti moralaus elgesio pavyzdžiai. Pareiškėjas neblaivus vairuodamas elektrinį paspirtuką suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų bei kitų teisės aktų reikalavimų.
3.1. Akcentuoja, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pareiškėjas paspirtuku pėsčiųjų perėja važiuoja šviečiant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Įvertinus tai, kad prieš raudono šviesoforo signalą dega geltonas šviesoforo signalas, kuris taip pat draudžia eismą, pareiškėjas galėjo numatyti, kad nespės pervažiuoti važiuojamosios dalies šviečiant žaliam šviesoforo signalui, todėl turėjo sustoti ir laukti kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis KET VIII skyriuje nurodytų reikalavimų. KET 63 punktas numato, kad vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračių simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalų. KET 64.9 papunktis dviračių vairuotojams draudžia važiuoti pėsčiųjų perėja. Taigi, pareiškėjas išvis negalėjo paspirtuku važiuoti pėsčiųjų perėja, juo labiau šviečiant raudonam šviesoforo signalui, kuris pėstiesiems užsidega tuo pat metu, kai kitiems keliu ta pačia kryptimi važiuojantiems užsidega geltonas šviesoforo signalas. Skunde nurodoma KET 162 punkto nuostata šiuo atveju negali būti taikoma, nes reglamentuoja vairuotojo, įvažiavusiojo į važiuojamųjų dalių sankirtą, veiksmus.
3.2. Tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su policijos pateikta vaizdo medžiaga nustatyta, kad pareigūnas ne tik neblaivus vairavo paspirtuką, bet ir važiuojamąją dalį kirto šviečiant raudonam šviesoforo signalui. Ši aplinkybė, taip pat, kaip ir kitos (kuriuo paros metu padarytas pažeidimas, pažeidimo pavojingumas ir kt.), buvo vertinamos tik kaip charakterizuojančios pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad išvadoje nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas paspirtuku šviečiant draudžiamajam šviesoforo signalui kirtęs važiuojamąją dalį padarė administracinį nusižengimą.
3.3. Atsakovo teigimu, nepagrįstai skunde nurodoma, kad pareiškėjui pateiktame vaizdo įraše jokio policijos pareigūnų pokalbio, kurio metu pareigūnas pareiškėjui mini, jog jis kelią kirto „net nestabdęs“, nėra užfiksuota.
3.4. Pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertintos aplinkybės, kad elektrinis paspirtukas nėra padidinto pavojaus šaltinis, atsižvelgta į nusižengimo padarymo laiką, į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, todėl nebuvo pasiūlyta skirti griežčiausią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) numatytą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento direktoriaus įsakymo Nr. TE-3-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir perkėlimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas (2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas perkeltas į žemesnes Departamento Klaipėdos PGV 1-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas), teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo grąžinimo į Departamento Klaipėdos PGV 1-osios komandos budinčios pamainos vado pareigas.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Klaipėdos PGV 1-osios komandos budinčios pamainos vado pareigas.
5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. 03 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas) vairavo elektrinį paspirtuką. Už šį pažeidimą pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį, skirta 150 Eur bauda.
5.2. 2021 m. liepos 22 d. Departamente gautas Departamento Klaipėdos PGV 1-osios komandos vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. būdamas neblaivus vairavo elektrinį paspirtuką.
5.3. 2021 m. liepos 23 d. Departamento direktoriaus pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl D. K. veiksmų.
5.4. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.
5.5. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodė, kad važiavo šaligatviais ir laikydamasi KET, t. y. kelią kirsdavo tik leistinose vietose bei varydamasis elektrinį paspirtuką. Nurodė, kad jį sustabdžiusiems pareigūnams neneigė vartojęs alkoholį, paaiškino, kad nežinojo, kad neblaiviam vairuoti elektrinį paspirtuką draudžiama, jei būtų žinojęs, būtų nevažiavęs.
5.6. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vado D. K. veiksmų Nr. TP1-72, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. 03 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas) vairavo elektrinį paspirtuką ir šiais veiksmais pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 8.1 papunkčio, 8.4 papunkčio, 8.6 papunkčio, 8.7 papunkčio, 10.9 papunkčio reikalavimus ir pasiūlė už išvados konstatuojamoje dalyje nurodytą tarnybinį nusižengimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte – perkėlimą į žemesnes pareigas.
5.7. 2021 m. rugsėjo 30 d. Departamento direktorius priėmė skundžiamą įsakymą Nr. TE-3-220, kuriuo pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. perkeliamas į žemesnes skyrininko pareigas.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, argumentuoja, kad Įsakymas priimtas remiantis neišsamia 2021 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, o Departamentas iš esmės ėmėsi vertinti aplinkybes, kurios nepriskirtinos jo kompetencijai.
7. Atsakovas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumui, bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
9. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinėse bylose Nr. A-504-520/2018, Nr. A-689-552/2018).
10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodeksas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas).
10.1. Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
11. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2021 m. liepos 20 d. 03 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas) vairavo elektrinį paspirtuką ir tokiais veiksmais pažeidė
Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 8.1 papunkčio, 8.4 papunkčio, 8.6 papunkčio, 8.7 papunkčio, 10.9 papunkčio reikalavimus.
11.1. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.
11.2. Etikos kodekse nustatyta, kad pareigūnas ne tarnybos metu privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą VPGT (8.1 papunktis); pareigūnas ne tarnybos metu privalo privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų VPGT interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija (8.4 papunktis); pareigūnas ne tarnybos metu privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (8.6 papunktis); pareigūnas ne tarnybos metu privalo viešoje vietoje nesirodyti neblaivus, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais (8.7 papunktis); vadovaujantys valstybės tarnautojai privalo būti reiklūs pavaldiniams ir visada savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį (10.9 papunktis).
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas detaliai 2021 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TP1-72, kuri yra skundžiamo Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai aprašyta, kad 2021 m. liepos 20 d. 03 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas), pareiškėjas vairavo elektrinį paspirtuką. Už šį pažeidimą D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį, skirta 150 Eur bauda. D. K. nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 30 d. atostogavo. Pažymėta, kad elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam įstatymų leidėjas vertina kaip mažiau pavojingą nusižengimą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be to, D. K. policijos pareigūnų buvo sustabdytas anksti ryte, t. y. tuo paros metu, kai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas nėra intensyvus, važiuojantis ne važiuojamąja kelio dalimi, o pėsčiųjų / dviratininkų eismui skirta kelio dalimi, todėl pagrindo teigti, kad pareigūnas savo veiksmais sukėlė žymiai didesnį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei ir / ar sveikatai, nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, teigti, kad D. K. veiksmus visuomenė vertintų vienareikšmiškai neigiamai, bei, kad toks elgesys akivaizdžiai žemina visos VPGT autoritetą, negalima, todėl pripažinta, kad D. K. neblaivus vairuodamas elektrinį paspirtuką pareigūno vardo nepažemino. D. K. neblaivus vairuodamas elektrinį paspirtuką suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Nurodyta, kad D. K. pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, jis objektyviai turėjo visas galimybes laikytis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių atsakovas nenustatė, tarnybinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pareiškėjas nedelsdamas pats pranešė padaręs pažeidimą. Vertinant D. K. veiksmus tarnybinės atsakomybės aspektu pažymėta, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, akcentuojant tai, kad pareigūnui nustatytas neblaivumas daugiau nei keturis kartus viršijo leistiną ribą. Be to, savo neteisėtais veiksmais D. K. parodė netinkamą pavyzdį sau pavaldiems pareigūnams ir akivaizdžiai pademonstravo, kad nustatytų reikalavimų galima nesilaikyti, nors pagal užimamas pareigas turėjo imtis veiksmų to išvengti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad elektrinis paspirtukas nėra padidinto pavojaus šaltinis, nusižengimo padarymo laiką, į tai, kad pareigūnas savo veiksmais nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, pasiūlyta D. K. ne atleisti iš vidaus tarnybos, o skirti jam Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas. Nurodyta, kad tokios nuobaudos parinkimą sąlygoja tai, jog tarnybinio patikrinimo metu peržiūrėjus policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kameros užfiksuotą įrašą, aiškiai matyti, kad D. K. paspirtuku važiuojamąją dalį kirto dideliu greičiu bei šviečiant draudžiamajam šviesoforo signalui (D. K. statmenai kertant gatvę, jam dar nepasiekus kelio vidurio, tiesiai važiuojantiems policijos pareigūnams įsižiebia žalias šviesoforo signalas). Pareigūnai pokalbio su D. K. metu mini jam, jog jis kelią kirto „net nestabdęs“ (nors pareigūnas paaiškinime tikrintojui teigė, jog paspirtuką, kirsdamas perėjas, vedėsi šalia). Ir nors administracinio nusižengimo protokolas už šį pažeidimą jam nebuvo surašytas (paspirtuko vairavimas, esant neblaiviam, yra sunkesnis nusižengimas), tačiau griežtesnės tarnybinės nuobaudos parinkimas bus proporcionalus jo padarytam pažeidimui.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. 03 val. 20 min. atostogų metu būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas) vairavo elektrinį paspirtuką, tačiau, pareiškėjo manymu, paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, nes iš vaizdo įrašo nėra galima nustatyti, ar pareiškėjas į reguliuojamą sankryžą įvažiavo/paspirtuką įsivarė pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, ar esant draudžiamajam šviesoforo signalui. Be to, pateiktame vaizdo įraše jokio policijos pareigūnų pokalbio negalima girdėti (Išvadoje nurodyta, kad pareigūnai pokalbio su D. K. metu mini jam, jog jis kelią kirto „net nestabdęs“).
14. Į bylą pateikti vaizdo įrašai paneigia šiuos pareiškėjo argumentus. Visų pirma, vaizdo įraše Nr. L119-LG0846-210720-031245-031330-20010200.avi matyti, kad policijos pareigūnams važiuojant tiesiai ir degant žaliam šviesoforo signalui pareiškėjas paspirtuku pervažiuoja per pėsčiųjų perėją, kuri yra statmenai pareigūnų važiuojamam keliui. Vadinasi, pareiškėjas turėjo važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi KET 162 punktu, reglamentuojančiu vairuotojų, įvažiavusių į važiuojamųjų dalių sankirtą, veiksmus, kai šiuo atveju pareiškėjas važiavo pėsčiųjų perėja. Visų antra, vaizdo įrašuose Nr. 2021_0720_031824_053.avi ir 2021_0720_31854_050.avi aiškiai girdisi, kad pareiškėjui policijos pareigūnų paklausus, ar jis tvarkingai važiavo, šie atsako, kad jis per kelią važiavo labai greitai, net nestabdęs.
15. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas tokiais veiksmais (neblaivus vairavo elektrinį paspirtuką, be to, paspirtuku važiuojamąją dalį kirto dideliu greičiu bei šviečiant draudžiamajam šviesoforo signalui) pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 8.1 papunkčio, 8.4 papunkčio, 8.6 papunkčio, 8.7 papunkčio, 10.9 papunkčio reikalavimus.
16. Teismas sutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu). Pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
17. Teismas sutinka su pareiškėju, jog nebuvo įvertintas pasekmių dydis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.). Atsakovas pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pademonstravo itin neatsakingą požiūrį į aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų vykdymą, bei parodė netinkamo elgesio pavyzdį sau pavaldiems pareigūnams. Todėl teismas negali visiškai sutikti su pareiškėju, kad jokių padarinių dėl jo veiksmų šiuo atveju nekilo.
18. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nereiškia, jog tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami tarnybinės atsakomybės aspektu, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjo veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo elementus. Perkėlimas į žemesnes pareigas laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. TE-3-220, todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
20. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento Klaipėdos PGV 1-osios komandos budinčios pamainos vado pareigas.
21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.