Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorei Lolitai Marcinkutei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė L. B., jo gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Andoka“ teikimą dėl L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2024 m. gruodžio 5 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Andoka“ teikimas, kuriuo prašoma L. B., priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverstinį stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „Andoka“ atstovas vadovas D. D. nurodė, jog pusę metų, t. y. nuo 2024 m. gegužės 9 d. teismo nutarties, kuria L. B. skirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis iki 2024 m. gruodžio mėnesio L. B. pats į įstaigą neprisistatė. Su juo buvo bandyta susisiekti telefonu nurodytu e-sveikatoje, tačiau pabendrauti nepavyko. Skambučiai raštu neužfiksuoti. Raštu į L. B. nebuvo kreiptasi. Žmogui skirtas ambulatorinis gydymas, tai jis turėjo savanoriškai pas juos lankytis. L. B. buvo (duomenys neskelbtini) rajono gyventojas ir buvo prirašytas prie jų įstaigos. Negalėjo pasakyti ar L. B. buvo automatiškai prirašytas prie jų įstaigos ar pagal jo prašymą. Kadangi konsultacinė gydytojų komisija kas pusmetį peržiūri gydymą, komisija nusprendusi, jog ambulatorinis gydymas nedavė jokių rezultatų, L. B. nesigydė, priėmė sprendimą, jog L. B. reikalingas stacionarus gydymas. Apie L. B. gydymąsi kitoje įstaigoje informacijos jo įstaiga nėra gavusi. Nuo 2024 m. gruodžio 18 d. L. B. pakeitė gydymo įstaigą ir nebėra registruotas jo įstaigoje. Pacientas gal 2 ar 3 metus buvo registruotas įstaigoje, bet niekada joje nesilankė. Baigiamosiose kalbose įstaigos vadovas nurodė, jog išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, akivaizdu, jog įvyko nesusipratimas dėl informacijos trūkumo apie pacientą L. B.. Jei jo įstaiga būtų žinojusi, jog L. B. gydosi specializuotame centre ir ambulatorinis gydymas efektyvus, tikėtina, kad ir jo įstaigos pozicija nebūtų buvusi tokia griežta.

6. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė L. B. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus prašė teikimą atmesti, nes jis paduotas formaliais pagrindais, ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymą nutraukti. Paaiškino, jog L. B. jau kuris laikas gina įvairiose bylose, todėl jam visa situacija yra žinoma. Jis bendrauja su ginamojo tėvais, su šeima palaiko nuolatinį kontaktą, keičiasi elektroniniais laiškais. Šeima rūpinasi, kad L. B. gautų tinkamą medicininę priežiūrą, todėl jo mama moka pinigus už sūnaus lankymąsi ir jo gydymąsi specializuotame centre (duomenys neskelbtini). Nei L. B., nei jo šeima nežinojo, jog L. registruotas (duomenys neskelbtini) UAB „Andoka“, todėl nieko ir nedarė. Remiantis Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, tai kad L. B. gydėsi privačiai minėtame centre, nėra pagrindo teigti, jog jis net formaliai pažeidė teismo įpareigojimą gydytis pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. (duomenys neskelbtini) sudaręs sutartį su pacientu turi teisę teikti sutarties sąlygose numatytas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. L. B. kreipėsi į minėtą centrą, sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo, lankėsi ir lankosi pas psichiatrą reguliariai ir už paslaugas moka pinigus. Byloje jokių duomenų apie naujus nusižengimus nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Andoka“ teikimo pakeisti L. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis – neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą – asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalis).

10. Byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-216-1213/2024, pripažino, kad L. B. būdamas nepakaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

11. UAB „Andoka“ teikime bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog L. B. jų įstaigoje, nors ir buvo registruotas, tačiau joje niekada nesilankė ir nesigydė. UAB „Andoka“ į bylą nepateikė jokios išvados apie L. B. sveikatos būklę. Šios įstaigos vadovas teismo posėdžio pats pripažino, jog jei įstaiga būtų turėjusi informaciją apie L. B. gydymąsi kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, jo tikrąją sveikatos būklę, tikėtina, kad įstaigos pozicija nebūtų buvusi tokia griežta. Taigi darytina išvada, jog šios įstaigos gydytojų konsultacinė komisija sprendimą, kad L. B. reikėtų taikyti griežtesnę priemonę priėmė formaliai, neįvertinę tikrosios pastarojo sveikatos būklės.

12. UAB „Andokos“ teikimui prieštarauja (duomenys neskelbtini) gydytojo J. M. į bylą pateikta išvada. Joje nurodyta, kad L. B. nuo 2024 m. sausio 2 d. gydosi (duomenys neskelbtini). Visi paciento apsilankymai privačiame centre yra įrašomi e-sveikatos sistemoje. Pacientas lankosi reguliariai kas mėnesį, atvyksta pats paskirtu laiku. Stebėta būklė be esminės dinamikos, kontaktas geras, kalba nedaug, trumpais sakiniais. Nerimastingas, epizodiškai stebimas kojos drebėjimas, ypač susijaudinus. Emocijos blankios. Nuotaika vidutinė. Mąstymas lėtokas, išlaikantis nuoseklumą. Suvokimo sutrikimų, suicidinių minčių šiuo metu nėra. Būklei kritiškas, motyvuotas gydytis. Pacientui skirtas medikamentinis gydymas. L. B. centre lankosi savanoriškai, reguliariai, rūpinasi savo sveikata, vartoja paskirtus medikamentus, ko pasekoje jo būklė yra stabili, psichozės simptomų nestebima, psichomotorinio sujaudinimo nestebima. Gydytojo vertinimu tikslinga nutraukti priverčiamąsias medicinos priemones.

13. Įvertinus UAB „Andoka“ pateiktus duomenis, šios gydymo įstaigos vadovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, matyti, jog teikimas iš esmės grindžiamas ne padidėjusiu asmens socialiniu pavojingumu, o tuo, kad L. B. minėtoje įstaigoje iš viso nesigydė. Nagrinėtinu atveju teismas pažymi, jog vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, jog L. B. visa dar serga psichine liga, vartoja vaistus, tačiau vyro būklė yra stabili, psichozės simptomų, psichomotorinio sujaudinimo nestebima. Šie ir kiti išvadoje nurodyti duomenys apie L. B. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichikos būklę jis nėra pavojingas visuomenei. L. B. pripažįsta savo ligą ir nori gydytis, savanoriškai reguliariai lankosi pas gydytojus ir planuoja gydymą tęsti toliau. Įvertinus aukščiau išdėstytą, byloje esančią medžiagą dėl L. B. dabartinės psichikos būklės, spręstina, kad toliau taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebereikia, nes jo psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi, jis nekelia grėsmės aplinkiniams. Pastebėtina, jog pagal L. B. psichikos susirgimo pobūdį pilno pasveikinimo tikėtina niekada nebus ir ligos kontrolė privalės būti užtikrinama visą jo tolesnį gyvenimą. Tai reiškia, kad ambulatorinio stebėjimo tęsimas šiuo atveju negali būti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu.

14. Įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos būklė pagerėjo, todėl priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma tik tol, kol neišnyksta reikalas ją taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas privalo būti peržiūrėtas kas šešis mėnesius, šiuo atveju L. B. buvo stebimas nuo 2024 m. gegužės 9 d., todėl stebėtas ilgiau nei pusę metų, per šį laikotarpį jo psichinė būsena išliko stabili, jo grėsmė visuomenei nestebėta, todėl spręstina, kad šis laikas pakankamas spręsti dėl tolesnio medicininės prievartos priemonės jam taikymo.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad taikant L. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo sveikatos būklė stabiliai pagerėjo, jo pavojingumas išnyko, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos jam taikomą stebėjimo režimą panaikinti. Todėl UAB „Andoka“ teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi

nutaria:

Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Andoka“ teikimo.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.