Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-728-290-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
1A-728-290-2010
Teisminio proceso Nr.
26-1-00049-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-728-290/10

Teisėjas: Giedrius Endriukaitis (Proceso Nr. 26-1-00049-10)
Procesinio sprendimo kategorija: 2. 4. 7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 15 MGL (1560 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

Kolegija n u s tatė:

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad 2010 m. sausio 8 d. apie 21.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Partizanų g. 27B namo 6 aukšto laiptinės aikštelėje bei to paties namo 20A bute, įspėtas policijos pareigūnų dėl garsiai sklindančios muzikos iš jo buto, orumą žeminančiais bei necenzūriniais žodžiais išplūdo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulį Ž. B. ir to paties būrio vyr. patrulį N. V., taip įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Be to, A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už tai, kad 2010 m. sausio 8 d. apie 21.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame Partizanų g. 27B-20A, Kaune, užėjus policijos pareigūnams į butą, rankoje laikė laužtuvą, įspėtas pareigūnų dėl garsiai sklindančios muzikos iš jo buto, jau neturėdamas rankose laužtuvo, panaudojo fizinį smurtą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio Ž. B. atžvilgiu, tai yra delnu sudavė jam į petį bei stumdė ir tampė jį sugriebęs už tarnybinės striukės, taip pasipriešindamas valstybės tarnautojui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad byla buvo išnagrinėta tendencingai, teismas nekreipė dėmesio į jo ir R. P. parodymus, į posėdį nebuvo iškviesti jį palaikantys liudytojai, o teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir liudytojų Bartuškų parodymais, nors jie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo parodymų. Neatkreiptas dėmesys, kad pareigūnai jam užlaužė ranką ir tokiais veiksmais ją sulaužė, o tai patvirtina medicininė pažyma.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, liudytojo M. D. parodymus, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti, bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek nuteistąjį kaltinančias, tiek jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

Nors apeliantas savo kaltės nepripažino, tačiau ją pilnai įrodo byloje surinkta ir ištirta medžiaga. A. P. kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų veikų pilnai ir neginčijamai patvirtino nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiųjų Ž. B. ir N. V., liudytojų S. B. ir L. B. parodymai. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nes jie kaltinamojo nepažinojo, įvykio metu atliko savo tarnybinę užduotį, todėl jiems be jokios priežasties naudoti jėgą prieš asmenį bei išvežti jį į policijos įstaigą, nebūtų jokio logiškai paaiškinamo motyvo. Pareigūno, atliekančio tarnybinę pareigą, tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti susiklosčiusią situaciją. Todėl labiau tikėtina versija, kad pareigūnai panaudojo prieš apeliantą fizinę jėgą tik šiam pradėjus agresyviai elgtis ir pirmam pulti, o ne, pasak kaltinamojo, be priežasties iš karto panaudojo prieš grėsmės nekeliantį asmenį fizinę jėgą ir įsiveržė į patalpą. Taigi, tiek šios objektyvios aplinkybės, tiek ir liudytojų parodymai neabejotinai paneigia kaltinamojo pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių ir todėl teismas pagrįstai nesivadovavo jo parodymais ir laikė juos tik jo gynybine versija. Kaltinamojo parodymus kritiškai vertinti duoda pagrindo ir ta aplinkybė, kad jis neigė akivaizdžias, neginčijamas aplinkybes: 1) neigė buvęs girtas, nors tai patvirtina objektyvūs faktiniai duomenys – medicininės pažymos neblaivumui nustatyti aktas, kuriame patvirtintas A. P. nustatytas 2,19 promilių girtumo laipsnis, 2) taip pat neigė turėjęs laužtuvą, nors minėti liudytojai S. B. ir L. B. visuose savo parodymuose tvirtino, kad kaltinamasis grasino laužtuvu, o atvykus pareigūnams, duris atidarė laikydamas jį rankoje, tą patvirtino ir nukentėjusieji.

Liudytojos R. P. parodymai, kuriais nuteistasis prašo remtis, nepaneigia jo kaltės, nes jos aiškinimai, kad ji nematė, kaip A. P. grūmėsi su pareigūnais, negirdėjo, kad jis plūstų pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nematė kambaryje laužtuvo, nei patvirtina nei paneigia jo kaltės, todėl jie negali būti laikomi jį teisinančiu įrodymu. Teismo posėdyje apklausto liudytojo M. D. parodymuose taip pat nėra jokių domenų, kurie neginčijamai patvirtintų nuteistojo nekaltumą, nes liudytojas matė tik laiptinėje vykusį veiksmą, o nusikalstamus veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, apeliantas padarė bute. Apelianto skundo teiginys, kad konflikto su pareigūnais metu jam buvo sulaužyta kairė ranka, byloje nepavirtintas jokiais rašytiniais dokumentais, todėl laikomas deklaratyviu ir nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes laiko pilnai įrodyta, kad nuteistasis A. P. atliko jam inkriminuotus Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. numatytus veiksmus.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti parinkus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tai yra baudą. Galutinė jau subendrinta bausmė už abi inkriminuotas nusikalstamas veikas yra žymiai mažesnė, nei už nesunkų nusikaltimą nustatytas baudos vidurkis ( BK 47 str. 3 d. 2 p.), todėl akivaizdu, kad bausmė nėra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kad keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys