- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-1226-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01600-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas yra T. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. Š. yra pareiškėjo sūnus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo susituokęs su J. Š., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jie faktiškai dar gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali priimti palikimo, atsiradusio po sūnaus mirties, kadangi VĮ Registrų centre nėra duomenų, kad jis yra T. Š. tėvas. Duomenys apie tėvą vaiko gimimo liudijime buvo įrašyti remiantis vaiko motinos nurodymu, o patikslinti duomenų Civilinės metrikacijos skyrius nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi mirusio T. Š. gimimo liudijimą, kuriame jis įrašytas tėvu. Pareiškėjas taip pat pateikė jo atžvilgiu priimtą individualų norminį aktą – teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui T. Š., kitoje byloje pareiškėjas buvo įtrauktas dalyvauti suinteresuotu asmeniu, kaip T. Š. tėvas. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas turi dokumentą dėl fakto, kurį prašo nustatyti, jis nėra nuginčytas, yra galiojantis, pareiškimas teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas.
5. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė patikslinti duomenis gimimo akto įraše, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Į bylą pateiktame 2022 m. gegužės 13 d. institucijos atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad jam nebus išduodami T. Š. civilinės būklės akto įrašai, aktų įrašų ištaisymo/papildymo klausimas juo nebuvo spręstas. Dėl to pareiškėjas turėtų kreiptis į šią instituciją, prašydamas patikslinti duomenis apie tėvą vaiko gimimo akto įraše, o institucijai nesutikus to padaryti ir priėmus neigiamą sprendimą, pareiškėjas turėtų jį skųsti Regionų apygardos administraciniam teismui ir kartu įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino, kad Civilinės metrikacijos skyrius ir VĮ Registrų centras neturi kompetencijos nustatyti tėvystę.
1.2. Teismas neatsižvelgė, kad nėra rašytinių įrodymų pakeitimams vaiko gimimo įraše padaryti.
1.3. Regionų apygardos administracinis teismas taip pat neturi kompetencijos nustatyti tėvystės faktą, nes ši kompetencija priskirta bendrosios kompetencijos teismams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamoje atveju CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas yra T. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. Š. yra pareiškėjo sūnus. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, kad pareiškėjas turi dokumentą dėl fakto, kurį prašo nustatyti, pareiškėjas turėtų kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas vaiko gimimo akto įraše patikslinti duomenis apie tėvą, o šiai institucijai priėmus neigiamą sprendimą, skųsti jį Regionų apygardos administraciniam teismui ir kartu įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad nėra rašytinių įrodymų pakeitimams vaiko gimimo įraše padaryti, Civilinės metrikacijos skyrius, VĮ Registrų centras ir Regionų apygardos administracinis teismas neturi kompetencijos nustatyti tėvystę.
10. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi mirusio sūnaus T. Š. gimimo liudijimą, kuriame pareiškėjas yra įrašytas tėvu. Kadangi gimimo liudijimas yra išduodamas civilinės būklės akto įrašo pagrindu, darytina išvada, kad T. Š. gimimo akto įraše tėvu nurodytas taip pat pareiškėjas. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktas VĮ Registrų centro atsakymas pareiškėjo atstovui, kuriame nurodyta, kad Gyventojų registre duomenys apie T. Š. tėvą V. Š. (gimimo data nenurodyta) įrašyti Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo akto įrašo Nr. 203 pagrindu; minėtame gimimo akto įraše nurodyta, kad duomenys apie vaiko tėvus įrašyti pagal motinos pareiškimą. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal J. Š. ieškinį pareiškėjui dėl vaiko išlaikymo priteisimo 2002 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš pareiškėjo, kaip T. Š. tėvo, priteisė išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas turi dokumentus, iš kurių galima spręsti apie jo giminystės ryšius su T. Š., todėl tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis).
12. VĮ Registrų centras pareiškėjo atstovui adresuotame atsakyme yra nurodęs, kad negali Gyventojų registre įrašyti pareiškėją kaip T. Š. tėvą, kadangi gimimo akte apie tėvą įrašyti tik vardas ir pavardė, gimimo data nenurodyta. Darytina išvada, kad sūnaus T. Š. gimimo akto įraše yra nenurodyta pareiškėjo gimimo data, dėl šio įrašo nebuvimo pareiškėjas negali įgyvendinti savo, kaip T. Š. tėvo, teisių. Kaip minėta, jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo, šiuo atveju – dėl jų pakeitimo ar papildymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai)) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas pirmiausia su prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjas gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (CPK 514 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne bet koks kreipimasis į civilinės metrikacijos įstaigą gali būti vertinamas kaip privalomos šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos įgyvendinimas. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, pateikė įrodymus apie civilinės būklės aktų tikslinimą, tačiau iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. gegužės 13 d. rašto Nr. SDM-389(16.46) matyti, kad juo atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą dėl T. Š. civilinės būklės akto įrašų išdavimo, o ne dėl civilinės būklės akto įrašų pakeitimo ar papildymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė patikslinti duomenis T. Š. gimimo akto įraše. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius patikslinti duomenis apie tėvą T. Š. gimimo akto įraše, pareiškėjas privalėtų jį skųsti Regionų apygardos administraciniam teismui, kadangi tokiu atveju, kaip minėta, pareiškėjas turėtų teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.