Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eurolana“ atstovei S. K., 2012 m. gruodžio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Eurolana“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 54).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta viešo paskelbimo būdu, skelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas dalinai.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau –Nuostatai), kurių 7 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 7 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės šios nuostatos nepasikeitė ir vėlesnės redakcijos Nuostatuose (2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija).

Nuostatų (2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 redakcija) 10 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkėjas (šiuo atveju KRATC). Šių nuostatų 11 punktas numatė, kad Vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais KRATC nustatyta tvarka naudojasi VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo duomenų bazėmis. Minėtos redakcijos Nuostatų 12 punktas numatė, jog vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vėlesnės redakcijos, tai yra 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcijos Nuostatų 10 punkte nustatyta, kokius duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus registruoja ir tvarko KRATC duomenų bazėje - nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas (10.1 punktas) ir kt. Šių Nuostatų 12 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos registravimo tikslais KRATC nustatyta tvarka naudojasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir vietinės rinkliavos administravimui.

Iš aptartų nuostatų darytina išvada, jog vietinės rinkliavos mokėtojais yra nekilnojamojo turto savininkas ar naudotojas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 13-14) matyti, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atsakovui V. P. priklausė nuo 1998 m. sausio 22 d. iki 2010 m. spalio 4 d. Minėtas butas buvo parduotas iš varžytynių, kurį įsigijo UAB „Eurolana“, nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2010 m. spalio 4 d. ir būtent nuo šio momento, UAB „Eurolana“ įgijo visas nekilnojamojo turto daikto savininko teisės ir pareigas, susijusias su jo valdymu, naudojimu ir disponavimu. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 4 d. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama UAB „Eurolana“, tačiau telefonu pareiškėjui pranešus, kad minėtame bute nuo jo įsigijimo, tai yra 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. gyveno buvęs buto savininkas V.P., pareiškėjas vietinę rinkliavą už minėtą laikotarpį perskaičiavo, suformuodamas mokėjimo pranešimą atsakovui. Tokius pareiškėjo veiksmus teismas pripažįsta nepagrįstais, nes kaip minėta, pareiškėjas tvarkydamas Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą ir registruodamas nekilnojamojo turto savininkus ar naudotojus privalo vadovautis tais duomenimis, kurie numatyti Nuostatuose, tai yra pirmiausia, nustatant nekilnojamojo turto savininką ar naudotoją turi vadovautis VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje savininkė nuo 2010 m. spalio 4 d. nurodyta UAB “Eurolana“, kiti juridiniai faktai, susiję su šio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu ar disponavimu, kurie galėtų būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis neįregistruoti ir neišviešinti, todėl pareiškėjas neturėjo juridinio pagrindo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. skaičiuoti atsakovui. Tai, kad atsakovas, po 2010 m. spalio 4 d. ir toliau naudojosi UAB „Eurolana“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu nesudaro pagrindo jį pripažinti sąžiningu nekilnojamojo turto valdytoju ar naudotoju ir skaičiuoti vietinę rinkliavą kaip nekilnojamojo daikto teisėtam naudotojui.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjas 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu nepagrįstai, tai yra neturėdama jokio teisinio pagrindo, apskaičiavo vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atsakovui, nes šio nekilnojamojo turto savininkas buvo UAB „Eurolana“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnio 1 dalį, kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Eurolana“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-1584-328) dėl nekilnojamojo turto - minėto buto, valdymo pažeidimo pašalinimo, ir teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu už akių tenkino ieškinį dėl N. P. ir V. P. iškeldinimo iš UAB „Eurolana“ priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. CK 4.34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos. Taigi, kaip matyti, tarp atsakovo V. P. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eurolana“ yra kilęs ginčas dėl valdymo pažeidimo ir nuostolių (išlaidų) atlyginimo, o tai yra civilinio pobūdžio ginčas, todėl jis turi būti sprendžiamu civilinio proceso tvarka.

Ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d. buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą nekyla. Iš pažymos teismui apie skolą (b.l. 11) matyti, kad atsakovas už laikotarpį 2008 m. liepos 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotą vietinės rinkliavos dalį - 83,00 Lt yra sumokėjęs. Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra 143,00 Lt. Už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota 164,00 Lt, tačiau ši suma mažintina apskaičiuojant vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., kuri sudaro (164,00 Lt /12 mėn. = 13,66 Lt/mėn. x 10 mėn.) 136,66 Lt. Taigi, viso atsakovas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d. nesumokėjo 279,66 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, t.y. 3.44 Lt metams už bendrojo ploto kvadratinį metrą. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovas vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d., todėl iš jo priteistina 279,66 litų įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.). Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 279,66 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.