Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo V. N. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „N.“ direktorei V. N. 2013-08-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. liepos 27 d. 17.51 val. kavinėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagalbinės darbuotojos pareigose leido dirbti J. O. su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. VSDFV pranešimas apie J. O. įdarbinimą pateiktas 2013-07-30. Be to, bendrovės direktorė V. N. sudarė rašytines darbo sutartis su V. V. ir B. L. dėl darbo įmonėje pagalbinės darbininkės pareigose, tačiau vieną dieną prieš numatytą darbo pradžią nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie B. L. įdarbinimą pateiktas 2013-07-30, apie V. V. įdarbinimą – 2013-07-31. Tokiu būdu V. N. pažeidė DK 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, t. y. jos vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 str. 1 d., 2 d. Tokie V. N. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Atkreipia dėmesį, kad J. O. 2013-07-27 paaiškinime nurodė, jog rašytinės darbo sutarties nėra pasirašiusi, kas leidžia veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. 1 d. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N575-858/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad užtenka vieno iš požymių - rašytinės darbo sutarties nebuvimas arba nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui. Šiuo konkrečiu atveju nustatyti abu požymiai.

Taip pat pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t. y. ne bendrovės vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį bendrovės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais įmonės vadovas žino, jog bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys: tiek bendrovės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (LVAT nutartys administracinėse bylose N575-540/2012, N575-2141/2011, N17-1615/2007). Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, V. N. administracinėn atsakomybėn patraukta padariusi administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. V. N. neužtikrino, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius, todėl jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Tačiau pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju – teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas remiantis visapusišku ir išsamiu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad: 1) pagalbinės darbuotojos pareigose leido dirbti J. O. su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui; 2) pagalbinės darbuotojos pareigose leido dirbti V. V. su ja sudarius rašytinę darbo sutartį, tačiau apie jos įdarbinimo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui; 3) pagalbinės darbuotojos pareigose leido dirbti B. L. su ja sudarius rašytinę darbo sutartį, tačiau apie jos įdarbinimo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. DK 98 str. inter alia nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Kaip matyti, atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d. užtraukia alternatyvios veikos – rašytinės darbo sutarties su darbuotoju nesudarymas arba nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

V. N. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuota, kad ji pagalbinės darbuotojos pareigose leido dirbti J. O. su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties. Apylinkės teismas, motyvuodamas savo sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, pažymėjo, jog liudytoja V. G. (Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvinės kontrolės skyriaus poskyrio vyriausioji specialistė, kuri atliko patikrinimą) nurodė, jog V. N. pateikė darbo sutartis, darbuotojų pažymėjimus, įdarbinimo dokumentus.

Pastebėtina, jog nei darbo sutarčių registracijos žurnalo, nei darbo sutarties, sudarytos su J. O., kopijų byloje nėra, tačiau, kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 7-8), tolesnio patikrinimo metu (data nenurodyta) V. N. pateikė darbo sutarčių registracijos žurnalą, kuriame darbuotoja J. O. įrašyta. Taip pat patikrinimui buvo pateiktos darbo sutartys, nurodyta, kad J. O. darbo sutartis Nr. 8 sudaryta 2013-07-26. Tuo tarpu savo 2013-07-27 paaiškinime (b. l. 9) J. O. nurodė, kad darbo sutarties nėra pasirašiusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos darbuotojos V. V. darbo sutarties, kuri sudaryta taip pat 2013-07-26, numeris yra 09, tad pagal darbo sutarčių numerių seką galima daryti išvadą, jog darbo sutartis su J. O. buvo sudaryta (paruošta) anksčiau, negu sudaryta darbo sutartis su V. V., kita vertus, remiantis J. O. paaiškinimu ir tuo, kad J. O. darbo sutartis patikrinimui buvo pateikta ne tą pačią patikrinimo dieną, yra pagrindas įtarti, kad ji galėjo būti pasirašyta atgaline data. Teismo posėdyje tiesiogiai neapklausus J. O., nebuvo iki galo patikrinta, ar patikrinimo metu, t. y. 2013-07-27 darbo sutartis Nr. 8 buvo abiejų darbo santykių subjektų (tiek darbdavio, tiek darbuotojos) pasirašyta. Pabrėžtina, kad pagal teismų praktiką darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – laikoma, kad rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartis administracinėje byloje N575-858/2010).

Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą V. N. atžvilgiu taip pat pažymėjo, jog už duomenų apie įdarbintus asmenis pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo atsakinga UAB „F.“, V. N. perdavė visus reikiamus duomenis apie asmenis, kuriuos reikia įdarbinti UAB „F.“, tačiau dėl UAB „F.“ įmonėje kilusio nesusipratimo buvo įdarbintas tik vienas asmuo. Pastebėtina, jog teismas, darydamas išvadą, kad už pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą yra atsakingas ne V. N., o UAB „F.“, rėmėsi vien administracinėn atsakomybėn traukiamos V. N. ir liudytojų parodymais, o sutarties, kurios pagrindu UAB „F.“ V. N. vadovaujamai UAB „N.“ teikė buhalterines paslaugas, neišsireikalavo ir nepatikrino, ar V. N., būdama UAB „N.“ direktore ir tuo pačiu pagal DK 99 str. 6 d. būdama atsakinga už pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, buvo įgaliojusi kitą asmenį (fizinį ar juridinį) atlikti šią funkciją. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. inter alia nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad UAB „N.“ direktorė darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo funkcijas būtų perdavusi kitam asmeniui, daryti išvadą, kad V. N. atžvilgiu egzistuoja aiški ATPK 250 str. 1 p. numatyta aplinkybė, yra akivaizdžiai per anksti. Esant tokiems neaiškumams, teismas privalėjo pareikalauti pateikti tarp UAB „N.“ ir UAB „F.“ sudarytą sutartį ir toliau aiškintis, ar ši sutartis šalina V. N. atsakomybę, bei pašalinti visas kilusias abejones, tačiau tai padaryta nebuvo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir išsamiu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimas naikinamas, ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 35 str. 1 d. inter alia nustatyta, jog administracinė nuobauda už ATPK 41³ str. numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pagal ATPK 35 str. 3 d. terminas administracinei nuobaudai paskirti gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2013-07-27 ir terminas skirti nuobaudą gali pasibaigti, bylai dar tebesant apygardos teismo žinioje, įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas dėl objektyvių priežasčių (skundo padavimo ir jo nagrinėjimo), terminą administracinei nuobaudai skirti pratęsia vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2013 m. liepos 27 d.

Nutartis neskundžiama.