Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2352-555/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2S-2352-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02674-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
A. T., N. T.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2352-555/2013;Teisminio proceso nr. 2-05-3-02674-2012-4;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Marius Bartninkas;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5662-894/2013 pagal pareiškėjų A. T. ir N. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai teismui pateiktu pareiškimu prašė nutraukti jų santuoką abiejų šalių bendru sutikimu. Pareiškime nurodė, kad dėl tarpusavio nesutarimų santuoka faktiškai iširo, jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuokos išsaugoti nebegalima. Prašė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pareiškėjų A. T. ir N. T. santuoką (2007 m. lapkričio 11 d. Kauno m. CMB įrašo Nr. 3390) nutraukė, patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Be kitų sąlygų, teismas nusprendė, jog pareiškėjų nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, iš pareiškėjo A. T. nepilnametėms dukterims priteistas išlaikymas - kiekvienai po 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Spręsdamas nekilnojamojo turto - buto padalijimo klausimą teismas patvirtino šalių pateiktoje sutartyje nurodytą sąlygą, jog pareiškėjai N. T. atitenka ½ dalis buto, tuo tarpu likusi ½ dalis lygiomis dalimis (po ½) atitenka pareiškėjų nepilnametėms dukroms, šią dalį užskaitant kaip išlaikymą turtu, pareiškėjai N. T. pareiškiant, jog ji jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

2013 m. liepos 18 d. pareiškėjos N. T. prašymu jai išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjų nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį kiekvienai.

2013 m. liepos 30 d. teisme gautas pareiškėjo A. T. prašymas panaikinti pareiškėjai N. T. išduotą vykdomąjį raštą. Prašyme nurodoma, jog teismo sprendimu išlaikymas buvo priteistas turtu, tokia buvo pareiškėjų valia, kuri atitiko vaikų interesus. Pareiškėja N. T. net nebuvo paskirta lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjo A. T. prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo atmetė.

Šalies argumentai

2013 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas A. T. pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad skundžiama teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Skunde nurodė, kad sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5662-894/2012 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 p. numatyta, kad „išlaikymas I. T. ir S. T. iš A. T. priteistina kiekvienai po 300, - Lt (tris šimtus litų), mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o 5 p. „Šalių susitarimu turtas paliekamas 1/2 buto atitenka N. T. asmeninės nuosavybės teise, likusi 1/2 dalis buto atitenka nepilnametėms dukroms I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po l/2 dalį, kuri yra užskaitoma kaip išlaikymas turtu. Todėl nėra ir nebuvo pagrindų išduoti vykdomojo dokumento. Sprendime priteistas išlaikymas užskaitomas turtu, todėl jo 3 p. nėra detalizuota mokėjimo tvarka, nėra nurodyta banko sąskaita, nėra suteikta uzufrukto teisė N. T. disponuoti pinigais. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai sprendė, kad nutartis yra neskundžiama, kadangi tai, kad kodekse nenumatyta prašymų dėl vykdomojo rašto panaikinimo pateikimo, nagrinėjimo ir apskundimo tvarka, nėra pagrindas atsisakyti priimti tokį prašymą ir jį išnagrinėti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti arba ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo bei kitų institucijų procesinius sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės procesinių sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs vykdomo rašto panaikinimo klausimas, atsakovui teigiant, kad jis neturi prievolės išieškotojos atžvilgiu, dėl kurios buvo išduotas šis vykdomasis raštas, taip pat nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti vykdomąjį raštą, apskundimo klausimas. Skolininkas, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto panaikinimo tuo pagrindu, kad jis neturi prievolės išieškotojo atžvilgiu. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi netenkino skolininko prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo, šią teismo nutartį skolininkui apskundus, atskirasis skundas nebuvo teismo priimtas, o grąžintas jį padavusiam asmeniui nurodant, kad teismo nutartis negali būti apskundimo objektas.

Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (CPK 584, 587 straipsniai). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą. Vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584, 587 straipsniai). Vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia skolininkui teisę reikšti prašymus (CPK 643 straipsnis), tarp jų ir dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. Tokį skolininko reikalavimą (dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo) turi spręsti vykdomąjį raštą išdavęs teismas, nes įstatymu kitiems subjektams (pvz., antstoliui) tokie įgaliojimai nėra suteikti (CPK 593 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame kodekse numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tokiomis nutartimis laikomos nutartys, kurios užkerta kelią tolesniam procesui arba neleidžia jam apskirtai prasidėti (pvz., atsisakoma priimti ieškinį) arba atima iš asmens galimybę įstoti į procesą (pvz., teismas atsisako įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų) ir pan.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis siekia vykdomosios bylos užbaigimo vykdomosios bylos nutraukimu, panaikinant vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 3 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 5 p). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, neatsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009). Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kad įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimo procedūros taikymas ar netaikymas gali turėti įtakos apelianto teisėms ir pareigoms išieškojimo procese keliant skolininko prievolės išieškotojui buvimo ar nebuvimo klausimą, konstatuotina, kad teismo nutartis, kuria išspręstas vykdomojo rašto panaikinimo klausimas, laikytina kaip užkertanti kelią tolimesnei bylos eigai, t. y. atsakovo galimybei gintis. Klausimo dėl vykdomojo rašto panaikinimo išsprendimas atitinkamai gali lemti ir skolininko reikalavimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo sprendimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo yra neskundžiama ir atsisakydamas priimti atskirąjį skundą netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės-atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d nutarties priimtinas, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalies nuostatas civilinė byla kartu su atskiruoju skundu perduodama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti bylos tolesnės eigos klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Priimti A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties ir bylą kartu su A. T. atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti bylos tolesnės eigos klausimą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas