- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-99-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19324-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- UAB „Ekvalis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ekvalis“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ekvalis“ prašė priteisti iš atsakovo G. S. 10 865,80 Lt skolos, 999,58 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog prašoma priteisti skola susidarė atsakovui neatsiskaičius su ieškovu už atsakovui suteiktas jo automobilio remonto paslaugas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2 580 Lt patirtų nuostolių ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad šalys buvo sutarusios, jog remontas truk vieną mėnesį ir kainuos 7 000 Lt, tačiau faktiškai darbai buvo atlikti tik už 5 mėnesių ir ieškovas pareikalavo sumokėti atsakovą jau 10 865,80 Lt. Ieškovas atlikdamas automobilio remonto darbus pastarąjį sugadino, o automobilio remontas atsakovui papildomai kainavo 2 580 Lt. Taigi minėta suma turėtų būti įskaityta į ieškovo reikalavimą.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui sumokėjo 8 350 Lt skolos, todėl byla šioje dalyje, gavus ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo minėtai sumai, buvo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo ieškovui 2 515,80 Lt skolos, procesines palūkanas ir 978,97 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui atliko automobilio remonto darbus, atsakovas pastabų dėl darbų kokybės nereiškė. Remdamasis tuo teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už atliktus darbus yra pagrįstas. Ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl delspinigių mokėjimo. Anot teismo, atsakovas nepagrindė, jog vėlesnis automobilio remontas buvo sąlygotas būtent ieškovui netinkamai atliktų remonto darbų, todėl priešieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, jog patenkinta ieškovo reikalavimų dalis sudaro 91,58 %, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingą patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu teismas netinkamai įvertino priešieškinio pagrindą, nes atsakovas nuostolių patyrimo faktą kildina iš delikto, o ne iš sutartinės atsakomybės. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai suteikė atsakovui automobilio perdažymo paslaugas. Tačiau atlikdami perdažymo darbus ieškovo darbuotojai sugadino automobilį, kurio remontas kainavo 2 580 Lt. Ieškovo darbuotojas Č., byloje apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, jog atsakovo automobilio sugadinimai yra tiesiogiai susiję su automobilio išrinkimo/surinkimo darbais, kuriuos atliko ieškovo darbuotojai. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, jog atsakovas geranoriškai sumokėjo didžiąją dalį skolos, o likusios sumos nesumokėjo, nes dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ekvalis“ prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas yra atsakingas už atsakovo patirtas išlaidas remontuojant automobilį. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog automobilio remonto darbai privalėjo būti atlikti dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas jokių pretenzijų dėl automobilio defektų jo atsiėmimo metu nereiškė. Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino įvertino tiek šalių elgesį, tiek išlaidų dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis).
Apeliantas (atsakovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priešieškinio pagrindą, nes nuostoliai šiuo atveju atsirado iš delikto, o ne iš sutartinės atsakomybės; ieškovas sugadino apelianto automobilį atlikdamas perdažymo darbus ir šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas ieškovo darbuotojas Č., todėl priešieškinis 2 580 Lt sumoje yra atmestas nepagrįstai. Be to teismas, anot apelianto, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, jog apeliantas geranoriškai sumokėjo didžiąją dalį skolos, o likusios sumos nesumokėjo dėl ieškovo kaltės patirtų nuostolių.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Ekvalis“ atliko apelianto G. S. automobilio remontą ir 2011 m. birželio 9 d. priėmimo – perdavimo aktu apeliantui perdavė suremontuotą Toyota Land Cruiser (b. l. 18), suteikiant naujų kėbulo remontuojamų ir dažomų dalių darbams šešių mėnesių garantiją. 2011 m. lapkričio 2 d. atliktų darbų bei sunaudotų detalių ir medžiagų kalkuliacijos akte apeliantas parašu taip pat patvirtino, kad pretenzijų dėl suremontuoto automobilio neturi (b. l. 19). Už automobilio remontą iš 10 865,80 Lt liko nesumokėta 2 515,80 Lt, kuriuos apeliantas atsisakė mokėti dėl vėliau patirtų nuostolių, todėl teismas šią sumą ir priteisė, o apelianto priešieškinį dėl 2 580 Lt priteisimo už automobilio apgadinimą remonto metu atmetė, laikant jį nepagrįstu. Taigi apeliacijos dalykas šioje byloje yra apelianto patirti nuostoliai, kuriuos jis teigia turėjęs šalindamas apgadinimus, padarytus ieškovo darbuotojų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos sutartiniai santykiai (CK 6.672 straipsnis) ir ginčo tarp jų dėl atliktų darbų trūkumų nebuvo. Taigi užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų nepašalina, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu apeliantas priešieškiniu įrodinėdamas patirtą žalą, kuri atsirado dėl ieškovo kaltės apgadinto automobilio, į bylą pateikė 2011 m. gruodžio 5 d. užsakymo- paslaugų teikimo sutartį (b. l. 44), sudarytą tarp apelianto ir UAB „Turboservisas“, ir duomenis apie patirtas išlaidas pagal šią sutartį (b. l. 45). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Teismas pažymi, kad nors apeliantas ir teigia, kad jam teko šalinti būtent ieškovo padarytus automobilio apgadinimus, tačiau šie apelianto argumentus vertintini kritiškai, kadangi atsiimant automobilį elgiantis rūpestingai ir apdairiai nepastebėti naujai atsiradusių keleto automobilio apgadinimų ar trūkumų, kurių anksčiau nebuvo, faktiškai neįmanoma. Tuo tarpu automobilio perdavimo apeliantui akte jokių apgadinimų nurodyta nėra. Apeliantas pripažįsta, jog atliekant kėbulo dažymo darbus automobilį reikėjo išrinkti ir vėliau iš naujo surinkti, o kaip nurodė apeliantas, tai automobilis yra pagamintas 2002 m., pirktas apelianto 2005 m. Pažymėtina, kad surenkantį automobilį į jį buvo sudėtos ir tos pačios detalės, mechanizmai, o apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie buvo pabloginti ar sugadinti būtent dėl ieškovo darbuotojų kaltės. Šios aplinkybės nepatvirtina ir apelianto skunde nurodytas, teisme apklaustas serviso vadovas S. Č. (b. l. 82), ar byloje esantis UAB „Tokvila“ pasiūlymas (b. l. 43) bei UAB „Turbosevisas“ užsakymas (b. l. 44). Šioje byloje nebuvo atlikta ir ekspertizė, be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad išmontuojant ir iš naujo sumontuojant pakankamai senas detales ar mechanizmus neišvengiamai gali atsirasti ir neigiamų padarinių, dėl jų susidėvėjimo ir nuėmimo, kurių šalinimui reikalingos papildomos darbo sąnaudos ir išlaidos. Tuo tarpu, kad būtų priteista apeliantui turtinė žala ar nuostoliai, padaryti ieškovo darbuotojų atliekant automobilio paruošimo ir dažymo darbus, yra būtina įrodyti įstatymu nustatytas visas sąlygas, numatytas CK 6.246 - 6.249 straipsniai, o nesant bent vienos iš šių sąlygų pareikštas reikalavimas negali būti patenkintas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto priešieškinis yra atmestas pagrįstai, nes apeliantas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp automobilio dažymo ir kitame servise atliktų darbų, už kuriuos sumokėta suma galėtų būti pripažinta apelianto nuostoliais, atsiradusiais dėl ieškovo kaltės (CPK 178 straipsnis).
Atmetami apelianto argumentai ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes skunde nurodyta aplinkybė dėl dalies skolos sumokėjimo jau padavus ieškinį nėra reikšminga, o priteista 1000 Lt suma advokato paslaugoms atlyginti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio maksimalaus dydžio. Be to, visos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos laikantis procesinių normų, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.