Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims R. G., J. G., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. I. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys K. I., R. G., J. G., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas N. I. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau ir atsakovas) ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo; 3) panaikinus įsakymus perduoti vaikus jų tėvui (ieškovui).

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kad 2018 m. birželio 19 d. gautas senelių R. G. ir J. G. prašymas paskirti juos nepilnamečių vaikų D. ir J. I. nuolatiniais globėjais, nes vaikų motinai nustatytas 85 proc. nedarbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, o tėvas yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros. Tarnyba Vilniaus miesto apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Elektrėnuose išsiuntė prašymą pateikti informaciją apie ieškovo gyvenimo sąlygas, jam teikiamas socialines paslaugas bei galimybes auginti mažamečius vaikus, o 2018 m. spalio 4 d. Elektrėnų socialinių paslaugų centras pateikė raštą Nr. 02.S-263 apie ieškovo šeimą. Telefoninio pokalbio metu ieškovas teigė, kad su buvusios sutuoktinės tėvais bei vaikais bendrauja, teikia vaikams išlaikymą, tačiau pats vaikų auginti negali, nes tektų atsisakyti turimo darbo. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2019 m. sausio 17 d. akte nurodyta, kad buvo lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje trijų kambarių su visais patogumais name, nuosavybės teise priklausančiame ieškovo krikšto tėvui, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyvena su sugyventine S. V. Bute vaikams yra skirtas atskiras šviesus, erdvus ir šiltas kambarys. Vaikams sudarytos sąlygos miegui, pamokų ruošai, laisvalaikiui ir žaidimams. Ieškovas yra samdomas darbuotojas ir gauna pastovų darbo užmokestį. Ketina vaikams įrengti atskirus kambarius, o artimiausiu metu nupirkti atskiras lovas. Buvo lankytasi ir trečiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje septynių kambarių name su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tretieji asmenys gyvena su nepilnamečiais D. ir J. Vaikai turi atskirus kambarius, būstas tvarkingas, švarus, erdvus, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ugdytis ir ilsėtis. K. I. nustatytas neįgalumas, paralyžiuota viena kūno pusė, jos pajamas sudaro 200 Eur per mėnesį neįgalumo išmoka, ieškovas teikia vaikams išlaikymą po 130 Eur per mėnesį. R. G. teigė, jog ieškovas vaikus nuteikinėja prieš globėjus, o pats globą nori nutraukti tam, kad blogai neatrodytų prieš draugus, vaikų motina mano, kad ieškovas siekia patenkinti vyriškas ambicijas. D. mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus 4-oje klasėje, būrelių nelanko, turi įgimtą sąnario uždegimą, todėl turi vengti papildomo fizinio krūvio. J. mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus 3-oje klasėje, lanko futbolo treniruotes, žaidžia FK Granitas klube. J. nurodė, kad paskutinį kartą tėvą matė prieš 3-4 savaites, kai su tėčiu ir jo žmona S. buvo batutų parke, pasakojo, kad jam patinka gyventi su seneliais ir mama, močiutė jį kiekvieną rytą žadina, įdeda priešpiečius, kartais parsiveža iš mokyklos, pagamina pietus, vaikšto į mokyklos susirinkimus, nurodė, kad nenori, jog kas nors keistųsi. D. nurodė, kad jam patinka leisti laiką su seneliais, vasaromis jie važiuoja į Palangą, paskutinį kartą tėvą matė prieš savaitę, kai valgė picerijoje ir lankėsi baseine su juo ir jo žmona Sniege, teigė, kad su tėvu gyventi nenori, jam patinka su juo kartais susimatyti, susiskambinti telefonu, nenori, kad kas nors keistųsi. Tarnyba pateikė išvadą, kad įsakymai dėl laikinosios globos nustatymo buvo priimti pagrįstai, išimtinai veikiant vaikų interesais, siekiant apsaugoti jų teises ir teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, nėra pagrindo sutikti su ieškovo prašymu panaikinti laikinąją globą. Nurodė, kad būtų tikslinga kreiptis pagalbos į specialistus, atkuriant tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė reikalavimus. Papildomai nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas nenutraukė ryšių su vaikais, siekė, kad jam būtų nustatyta bendravimo tvarka ir su vaikais reguliariai bendravo, užtikrino vaikų poreikių patenkinimą. Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ginčijamų įsakymų priėmimo metu ieškovas būtų buvęs nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Sužinojęs apie vaikų motinos ligą, ieškovas labai pergyveno, tačiau nenumanė, kad jam už akių seneliai prisiims vaikų globą. Ieškovas apie nustatytą globą sužinojo tik neregistruotu paštu gavęs laišką su vienu įsakymu. Įsakymai buvo priimti nesilaikant CK 3.250 str., nebuvo nei vieno iš CPK 3.254 str. numatytų globos nustatymo pagrindų. Pažeistos ir CK 3.253 str. 3 d. nuostatos. Nėra jokių duomenų, kad būtų laikytasi procedūrų, tėvui būtų pranešama apie procesą, o telefoniniais skambučiais tokie klausimai nesprendžiami. Tėvas liko už proceso ribų ir globa buvo nustatyta seneliams. Grėsmės lygio nustatymo anketose pateikta tikrovės neatitinkanti globėjų nurodyta informacija. Tik 2019 m. sausio mėn., kai įsakymai jau buvo apskųsti, tarnybos atstovai atvyko į ieškovo gyvenamąją vietą, ir pamatė, kad ieškovas gyvena būste su visais patogumais, kur sudarytos visos sąlygos vaikams augti ir ugdytis. Vaikai vykdavo pas tėvą, jiems nebuvo jokios grėsmės, globėjai ieškovu pasitikėjo, tik kai jau reikėjo priimti įsakymus dėl globos, ieškovas globėjams pasidarė blogas. Nurodė, kad buvo pažeistos procedūros, įsakymai ir poįstatyminiai aktai nustatant grėsmės lygį ir negavus teismo leidimo paimti vaikus.

Teismo posėdžių metu tretieji asmenys K. I., R. G., J. G., jų atstovė prašė ieškinį atmesti, kadangi laikinieji globėjai tinkamai atlieka savo pareigas, sudarytos visos sąlygos vaikams augti kartu su motina, o ieškovas nepakankamai rūpinasi vaikų auklėjimu ir priežiūra. Trečiųjų asmenų atstovė papildomai nurodė, kad vaikų motinos negalia yra tik fizinė, ji negali vaikų vesti į mokyklą, gydymo įstaigas ir pan. Šias pareigas atlikdavo seneliai, tačiau susidurdavo su problemomis, kadangi nebuvo teisėti vaikų atstovai. Tretieji asmenys 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi dėl globos paskyrimo. Nurodė, kad iš ieškovo ir liudytojos S. V. paaiškinimų akivaizdu, kad nuo 2018 m. birželio mėn., kai buvo kreiptasi dėl globos vaikams nustatymo, Tarnybos atstovai bandė su ieškovu susisiekti, tarnybos atstovė E. V. ieškovui telefonu pranešė, kad skambinama dėl globos, buvo skambinta 4-5 kartus, ieškovas buvo sutikęs susitikti, vėliau apsigalvojo, prašė atsiųsti registruotą laišką, tačiau įstatymai nenumato pareigos siųsti registruotus adresus. Bet sprendimas buvo išsiųstas, o tai, kad ieškovas pašto dėžutę tikrina labai retai, nesudaro pagrindo praleidus 1 mėn. terminą dėl tokių sprendimų skundimo kreiptis į teismą. Ieškinys teismui pateiktas praleidus 1 mėn. ieškinio senaties terminą. Ieškovui buvo žinoma, kad sprendžiama dėl vaikų globos, ieškovas sąmoningai nevažiavo į susitikimus, nors jam skambino įvairių rajonų vaikų teisių specialistai, tiek pagal jo gyvenamąją vietą, tiek pagal vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovas vaikais nesidomi, pats nesikreipia į mokyklą dėl prisijungimo prie elektroninio dienyno ir nesiima jokių realių veiksmų, kad pasirūpintų vaikais.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. (ieškovo gyvenimo draugė) paaiškino, kad su ieškovu nuolat negyvena, atvažiuoja ir išvažiuoja, globėjus pažįsta, susiskambindavo su jais, kai ieškovas pasiimdavo sūnų D. Su ieškovu draugauja nuo 2010 m., kai D, buvo 2,5 m., o J. pamatė vėliau. Dažniau matydavo D., nes J. pas ieškovą neišleisdavo globėjai, o D. globėjai net siūlė ieškovui pasiimti auginti. Su vaikais ji sutaria gerai. Naujuosius 2018 m. metus sutiko su vaikais, globėja vis skambino, sakė vaikus grąžinti, nuo tada prasidėjo grasinimai vaikų teisių specialistais, policija. Ieškovas nori bendrauti su vaikais, D, pirko telefoną, o kai sulūžo, nupirko naują. Ji pati pirko daiktus vaikams, jos mama pirko ir siuntė iš užsienio, draugės taip pat atiduodavo nebereikalingus drabužius. Vaiko teisių atstovai skambino ieškovui, kad jis turi būtinai atvykti pasirašyti, tačiau ieškovas norėjo dokumentus perskaityti, susitarė, kad jam atsiųstų dokumentus, tačiau jie nebuvo atsiųsti. Skambino specialistės iš Vievio, Elektrėnų, ir kitur, bet ko norėjo, taip ir nepaaiškino, viena darbuotoja lankėsi, įkalbinėjo ieškovą atvykti pasirašyti dokumentų, šaukė ant jo, tačiau su situacija nesupažindino. Apie vaikams paskirtą globą sužinojo 2018 m. spalio mėn., gavę neregistruotą laišką. Ieškovas su vaikais sutaria labai gerai, labai juos myli. Nurodė, kad globėjai vis sako, kad D. yra netikęs, nes turi tėvo genus.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. (liudytojos S. V. sūnus) paaiškino, kad kartu su ieškovu ir savo motina važiuodavo pasiimti vaikų. Pas motiną atvažiuoja bent kartą per savaitę, vaikus pažįsta gerai. Ieškovas vaikais rūpinasi gerai, kai jis buvo vaikas, su juo taip pat užsiimdavo, rūpinosi, su ieškovu sutarė labai gerai, ieškovas visada jam padėdavo, beveik kiekvieną savaitgalį pasiimdavo jį į medžioklę, išmokė jį vairuoti. Kai ieškovas būna su vaikais, jis su jais taip pat užsiima, pvz., eina į baseiną, apie ieškovo konfliktus su vaikais nėra girdėjęs, pats su juo niekada nekonfliktavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. I. (ieškovo brolis) paaiškino, kad po ieškovo santuokos nutraukimo su trečiaisiais asmenimis nebendrauja. Su vaikais jis bendrauja, kai matosi su ieškovu ir jis tuo metu būna su vaikais, paskutinį kartą vaikus matė per ieškovo gimtadienį, vasario mėnesį, su jais sutaria gerai. Pasakojo, kad ieškovas rūpinasi vaikais, ugdo juos, daug apie juos kalba, labai pergyvena dėl globos.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad tretieji asmenys dėl globos vaikams nustatymo kreipėsi su 2018 m. birželio 19 d. prašymu, nes motinai nustatytas neįgalumas, o tėvas tuo metu buvo nusišalinęs nuo vaikų priežiūros. Pagal 2018-07-01 teisinį reglamentavimą buvo nuvykta į vaikų gyvenamąją vietą nustatyti, ar yra grėsmė vaikų saugumui, sveikatai, ten bendrauta su seneliais ir vaikais, kurie išreiškė norą gyventi su mama ir seneliais, motina psichiškai yra sveika. Tuo metu buvo būtina nustatyta laikiną globą, nes tėvas vaikų ugdymu nesidomėjo, nesirūpino vaikų sveikatos priežiūra, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, į pokalbius su atvejo vadybininku neatvykdavo. Tuo metu vaikams buvo reikalingas atstovas pagal įstatymą, nes motina negalėjo atstovauti vaikams dėl negalios, o tėvas – dėl nerūpestingumo. Dėl to tuo metu buvo nustatytas antras grėsmės vaikams lygis ir tuo metu buvo teisinis pagrindas, numatytas CK 3.253 straipsnio 1, 2 dalis, nustatyti laikiną globą, seneliai atitiko visus globėjams keliamus reikalavimus. Prašo nenaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų iki išnyks laikinosios globos pagrindai, vaikų motinos sveikata gerėja. Išnykus laikinosios globos pagrindams nustatyta laikinoji globa bus panaikinta 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ieškovas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I. nustatymo ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I. nustatymo (el. b. T. 1, b. l. 16, 17-18), motyvuodamas tuo, kad jie priimti pažeidžiant laikinos globos paskyrimą reglamentuojančias teisės aktų normas, pažeidžia vaikų teises į šeimos ryšius ir ieškovo kaip vaikų tėvo teisėtus interesus.

Ieškinys dėl minėtų įsakymų nuginčijimo teismui pateiktas 2018 m. spalio 29 d. Tretieji asmenys prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes reikalavimai teisme pareikšti praleidus 1 mėnesio terminą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas apie priimtus ginčijamus įsakymus sužinojo paštu gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) 2018-09-27 raštą ir vieną iš ginčijamų įsakymų – 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I. nustatymo. Byloje nepaneigta, kad ieškovas su minėtu Tarnybos raštu negavo kito ginčijamo įsakymo – 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I. nustatymo. Priešingai, byloje yra duomenų, kad Tarnyba pati nurodė, jog pastarasis įsakymas ieškovui galėjo būti neatsiųstas per klaidą. Atsižvelgiant į Tarnybos rašto parengimo datą, į tai, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad su šiuo raštu ieškovui buvo siunčiami ginčijami įsakymai (vienas jų), teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas praleidus procesinį teisės kreiptis į teismą terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada jį priėmė, koks jo turinys, t. y. kada asmeniui tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus – aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas. Iš šalių žodinių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad skundžiamų įsakymų turinį sudarantys esminiai elementai ieškovui tapo žinomi iš karto po įsakymų priėmimo (CPK 185 str.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijos įsikišdamos į jautrius šeimos santykius vykdant pozityviąsias pareigas, turi pareigą veikti itin apdairiai, kruopščiai ir tiksliai pagal teisės aktus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra administracinis aktas. Jeigu administracinis aktas yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, jis turi būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas N. I. (toliau ir ieškovas, tėvas) ir trečiasis asmuo K. I. (toliau ir motina) yra nepilnamečių vaikų D. I., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir J. I., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. T. 1, b. l. 18, 19). Ieškovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimu, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas vaikams, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka (el. b. T. 1, b. l. 20-33, 34-43).

Iš žodinių paaiškinimų ir byloje pateiktų 2018-07-23 surašytų Grėsmės lygio nustatymo anketų (el. b. T. 1, b. l. 44-61) nustatyta, kad vaikų giminaičiai (seneliai – tretieji asmenys) raštu informavo Tarnybą apie galimus vaikų D. ir J. I. teisių pažeidimus šeimoje, nes vaikų motinai nustatytas neįgalumas, o tėvas (ieškovas) nuo vaikų auklėjimo yra nusišalinęs. Šiuose aktuose remiantis vaikų senelės R. G. paaiškinimais užfiksuota, kad vaikų tėvas N. I. vaikų auklėjime nedalyvauja ir jais nesirūpina, neveda pas gydytojus, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, neorganizuoja vaikams laisvalaikio, popamokinės veiklos, kad tėvas savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena sugyventinės būste, kuri nesutinka priimti gyventi vaikų dėl vietos stokos; vaikų motina dėl savo ligos yra neįgali ir pati yra slaugoma.

Vaiko teisių specialistas, užpildydamas anketą, išklausė vaiką D., kuris papasakojo, kad anksčiau nuvažiuodavo pas tėtį į svečius, tačiau dabar nebenori, nes „tėtis daug rūko ir keikiasi“, kad „su tėčio drauge sutaria gerai, kartais su tėčiu žaisdavo krepšinį, yra žaidę šaškėmis, bet dažniausiai tėvas liepdavo eiti žaisti dviese“, „nebenori vykti pas tėtį, nes ten nuobodu, nėra ką veikti“. Taip pat išklausė vaiką J., kuris papasakojo, kad tėtis labai retai paskambina (pora kartų per metus), anksčiau retkarčiais nusiveždavo į savo namus, bet dabar jis nebenorėtų ten važiuoti, nes tėtis rūko, išgeria ir vartoja daug keiksmažodžių; svečiuojantis pas tėtį, retai kada visi žaisdavo kartu, tėtis liepdavo žaisti su broliu.

Anketoje, remiantis tuo, kad yra nustatyti aukštos rizikos veiksniai: 1. vaikų atstovai laikinai negali rūpintis vaikais dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos ar kitų svarbių priežasčių – motina neįgali, o tėvas gyvena sugyventinės būste, kuri, anot senelės R. G., nesutinka priimti gyventi vaikų dėl vietos stokos (2.13 p.); 2. kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovu, socialine aplinka, kurie kelia grėsmę jo sveikatai ir / ar gyvybei – vaikų tėvas sūnumis nesirūpina, nedalyvauja jų gyvenime ir auklėjime, neturi savo gyvenamojo būsto (4.5, 2.9), konstatuotas antras grėsmės vaikams lygis ir priimtas sprendimas paimti abu vaikus iš abiejų tėvų. Anketos pasirašytos vaikų motinos K. I. Iš rašytinių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Grėsmės lygio nustatymo anketų surašymo metu, vaikų motina K. I. su vaikais gyveno kartu su trečiaisiais asmenimis Rima ir J. G..

Tarnyba 2018-08-13 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrių su nurodymu D. I. ir J. I. nustatyti laikinąją globą senelių R. G. ir J. G. šeimoje (el. b. T. 1, b. l. 120). Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad vaikų tėvas N. I. yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, o motina K. I. serga, jai nustatytas 15 proc. darbingumas, vaikų laikinaisiais globėjais sutinka tapti jų seneliai Rima ir J. G. (el. b. T. 1, b. l. 121, 122).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, kad šeima yra valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios, nesvarbu, ar tėvai santuoką nutraukė ir vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų. Už vaiko priežiūrą ir auklėjimą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.163 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G., V. G. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).

Siekdamas užtikrinti visapusišką vaikų teisių apsaugą įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nacionalinį ir tarptautinį reglamentavimą, nauja redakcija išdėstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPĮ) normas, susijusias su vaiko paėmimu iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymu, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. VTAPĮ paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi ginčijamų įsakymų priėmimo metu) įtvirtinta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagrindinis vaiko apsaugą ir vystymąsi užtikrinantis institutas yra biologinė šeima. Vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 str.).

CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu tik teismui yra suteikta teisė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą ar atsisakyti tokį leidimą išduoti, nenustačius tam faktinių pagrindų po to, kai Tarnyba kreipiasi į teismą pateikdama teismui, be kita ko, grėsmės lygio vaikui nustatymo anketą. Teismas, gavęs Tarnybos ir pateiktą prašymą, vertina grėsmės lygio vaikui nustatymo anketoje nurodytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, o iškilus poreikiui patikslinti ar išsiaiškinti papildomas aplinkybes, rengia žodinį teismo posėdį, į kurį kviečiami ir vaikų atstovai pagal įstatymą (tėvai).

Pagal VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalį per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).

Taigi iš pirmiau nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad po 2018 m. liepos 1 d. yra nustatyta konkreti ir privaloma laikinos vaiko globos organizavimo tvarka. Pagal šią tvarką šiuo konkrečiu atveju Tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaikų teisių pažeidimą iš vaikų senelių ar vieno iš jų, turėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuvykti į vaikų buvimo vietą, susitikti su vaikais, juos išklausyti, įvertinti vaikų gyvenamąją vietą ir socialinę aplinką bei vaikų santykius su jo atstovais pagal įstatymą (kiekvienu iš tėvų), įvertinti grėsmės vaikams lygį bei nustačiusi antrą grėsmės vaikams lygį, paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą bei juos apgyvendinti pas giminaičius (šiuo konkrečiu atveju – senelius) ir per 3 dienas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo paimti vaikus iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Tik teismui išdavus leidimą paimti vaikus iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos K. I. ir tėvo N. I., Tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėjo pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikams laikinąją globą bei paskirti vaikams laikinuosius globėjus. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turėjo organizuoti vaiko grąžinimą vaiko tėvams.

Nagrinėjamu atveju 2018-07-23 nustačius vaikams antrąjį grėsmės lygį, Tarnyba nesikreipė į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų (motinos ir tėvo) išdavimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 1SD-629 kreipėsi į savivaldybės administraciją su nurodymu D. I. ir J. I. nustatyti laikinąją globą, globėjais paskiriant R. G. ir J. G. Atsakovas ginčijamais įsakymais vaikams D. I. ir J. I. nustatė laikinąją globą, paskirdamas laikinaisiais globėjais trečiuosius asmenis R. ir J. G..

Taigi ginčijami atsakovo įsakymai buvo priimti nesant teismo leidimo paimti vaikų iš jų atstovų pagal įstatymą, t. y. nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo. Kaip nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai, kad ginčijami administracijos direktoriaus įsakymai buvo priimti Tarnybai pateikus visus reikiamus dokumentus, nes, minėta, Tarnyba nesikreipė į teismą dėl leidimo leidimą paimti vaikus iš įstatyminių atstovų šiuo konkrečiu atveju, todėl akivaizdu, kad teismo nutartis nebuvo atsakovui pateikta. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu (2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-368 redakcija) patvirtintų Vaiko laikinosios globos nuostatų 9.2.8 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, gavusi nuostatų 8 punkte nurodytą tarnybos teritorinio skyriaus nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą ir paskirti konkretų globėją parengia savivaldybės administracijos direktoriui teikimą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo ir vaiko laikinojo globėjo paskyrimo ir prie teikimo prideda teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą panaikinus ginčijamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus vaikus perduoti jam. Šis ieškovo reikalavimas netenkintinas dėl žemiau nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad remiantis VTAPĮ 38 straipsnio 1-3 dalimis, Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje.

Aprašo 1 priede pateiktoje Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyti kiekvienai grupei priskirtini rizikos veiksniai, kurie priskirtini rizikos ir aukštos rizikos veiksniams. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą).

Būtent aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo apimtyje teismas, gavęs Tarnybos pareiškimą dėl leidimo paimti vaikus iš atstovų pagal įstatymą, vertina konkrečias faktines aplinkybes ir sprendžia, ar pagrįstai vaikams buvo nustatytas antras grėsmės lygis, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas išduoti / atsisakyti išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų atstovų, o jeigu yra, tai ar iš abiejų tėvų ar tik vieno iš jų. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, to padaryta nebuvo, t. y. 2018-07-23 nustačius vaikams antrąjį grėsmės lygį, Tarnyba nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvo ir motinos išdavimo. Atitinkamai nebuvo įvertinta, ar grėsmės vaikams lygio nustatymo anketose nurodyti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti esant antrąjį grėsmės lygį ar ne, o jeigu sudaro, tai ar yra pagrindas paimti vaikus iš tėvo ir iš motinos, ar tik iš vieno jų. Šiose anketose nurodyti duomenys ir grėsmės vaikams vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų motinos ir / ar tėvo, ar atsisakymo išduoti teismo leidimą, 2018-07-23 nustačius vaikams antrąjį grėsmės lygį, negalima spręsti, ar buvo būtinybė paimti vaikus iš jų motinos.

Remiantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, netenkinamas ieškovo reikalavimas panaikinus ginčijamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl laikinosios globos nustatymo vaikus perduoti jam. Šiuo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (CPK 18 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neatsižvelgiant į tai, kad kiekviename teismo posėdyje, teismas apibrėždavo byloje kilusio ginčo ribas (2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas) ieškovas teikė teismui paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus apie savo elgesį su vaikais, rūpinimąsi jais, bendravimą su vaikais, galėjimą užtikrinti vaikams jų raidą atitinkančias sąlygas, tretieji asmenys – apie tinkamą savo, kaip globėjų, pareigų įgyvendinimą ir netinkamą (nepakankamą) ieškovo rūpinimąsi vaikais iki ir po 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymų priėmimo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad po to, kai buvo priimti ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi vaikų motinai K. I. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta R. G., nustačius, kad K. I. dėl fizinio pobūdžio sveikatos sutrikimų (nustatytas smegenų intratentorinės dalies gerybinis navikas, atlikta galvos smegenų operacija, dalinai paralyžuota) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. nustatytas 15 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. T. 1, b. l. 126-127). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2018-12-27 sprendimu K. I. 15 procentų darbingumo lygis nustatytas nuo 2018-12-12 iki 2020-12-11, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (el. b. T. 2, b. l. 57-63). Tačiau nagrinėjant bylą teisme, trečiasis asmuo K. I. buvo atvykusi į posėdį, davė paaiškinimus, taip pat į bylą buvo teikiami duomenys, kad vaikų motina, su kuria įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, rūpinasi vaikais ir jų auklėjimu (pvz., padeda paruošti pamokas, žaidžia kartu ir kt.), tik dėl fizinės sveikatos ribojimo negali to padaryti visapusiškai. Paaiškinimais, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas taip pat nėra visiškai nusišalinęs nuo dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su vaikais (teikia išlaikymą, pasiima vaikus pas save, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ieškovo namuose, vaikai bendrauja su ieškovo gyvenimo drauge, ieškovas bendrauja su trečiaisiais asmenimis ir kt.). Pavyzdžiui, Tarnyba 2018 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Elektrėnų socialinių paslaugų centrą su prašymu paskirti atvejo vadybininką N. I. šeimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (el. b. T. 2, b. l. 40). Elektrėnų socialinių paslaugų centras 2018-10-04 raštu informavo tarnybą, kad specialistėms tikslios N. I. gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko, Semeliškių seniūnijos darbuotojai informacijos apie minėtą šeimą neturi, o 2018-10-02 atvejo vadybininkui susisiekus su N. I. telefonu, šis teigė, kad bendrauja su R. ir J. G. bei savo mažamečiais vaikais, teikia išlaikymą, kartais su sūnumis susitinka, tačiau pats auginti vaikų negali, nes tektų atsisakyti darbo, nesutiko, kad būtų apsilankyta namuose, atsisakė atvykti į atvejo vadybos posėdį (el. b. T. 2, b. l. 41). Iš į bylą pateikto ieškovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto nustatyta, kad N. I. gyvena 100 kv. m name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo krikšto tėvui. Name yra visi patogumai, vaikams skirtas atskiras erdvus, šviesus ir šiltas kambarys, kuriame yra minkštas „kampas“, pianinas, N. I. planuoja vaikams įrengti antrame aukšte atskirus kambarius, nupirkti atskiras lovas, visame name ir vaikams skirtame kambaryje yra puikios sąlygos poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Šiame akte pateiktas specialisto įvertinimas, kad vaikams pas tėvą sudarytos puikios buities sąlygos, nes tėvas gyvena nuosavame name, yra didelis kiemas, aptvertas tvora, namą supa graži gamta, sūnūs turėtų atskirą kambarį, galėtų laisvai naudotis kitomis patalpomis; pateiktas siūlymas vaikus grąžinti tėvui, kuris gali pasirūpinti pilnai sūnumis, nes turi puikias buities sąlygas, pajamas, domisi sveika mityba ir gyvenimo būdu, sugyventinė S. V. gražiai atsiliepia apie vaikus, ji noriai padėtų auginti ir auklėti vaikus (el. b. T. 2, b. l.44-45). Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo 2019-04-17 protokole dėl atvejo vadybos proceso, į kurį ieškovas neatvyko, nurodyta, kad laikinieji globėjai tinkamai atlieka savo pareigas, kad R. G. paaiškino, jog N. I. vangiai domėjosi vaikų ugdymu ir sveikata, todėl teismo posėdžio metu negalėjo teisingai atsakyti į klausimus, susijusius su vaikų ugdymu, kad tėvas vaikus dažniausiai pasiimdavo į savo namus, tačiau pastaruoju metu D. atsisako vykti pas jį pasisvečiuoti, norėtų susitikti neutralioje aplinkoje ir kt. (el. b. T. 2, b. l. 95-97).

Minėta, kad VTAPĮ 36 straipsnyje įtvirtinta reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą tvarka. Dėl to esant panaikintiems savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymams dėl laikinos globos vaikams nustatymo ir Tarnybai gavus (turint) duomenų apie galimą vaikų teisių pažeidimą, Tarnyba yra įstatymo įpareigota atlikti nuoseklius konkrečius veiksmus, užtikrindama nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant ieškinį ir atstovaujant byloje apmokėti bei 150 Eur žyminį mokestį (el. b. T 2, b. l. 64-66, 87). Tretieji asmenys atsakovo pusėje prašo priteisti 1900 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje (el. b. T 2, b. l. 88-89).

Neturtinio pobūdžio reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus patenkinti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, įvertinus byloje suteiktos teisinės pagalbos pobūdį ir apimtį (procesinių dokumentų ruošimas, atstovavimas posėdžiuose) neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 533,33 Eur advokato atstovavimo išlaidų, tretiesiems asmenims, dalyvavusiems atsakovo pusėje, iš ieškovo priteistina kiekvienam po 211,11 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 683,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2767/18 dėl laikinosios globos D. I. nustatymo.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 30-2768/18 dėl laikinosios globos J. I. nustatymo.

Kitus reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) ieškovui N. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 683,33 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt trys eurai, 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo N. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,11 Eur (du šimtai vienuolika eurų, 11 ct), trečiajam asmeniui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,11 Eur (du šimtai vienuolika eurų, 11 ct), trečiajam asmeniui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,11 Eur (du šimtai vienuolika eurų, 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.