- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-931-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12983-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Linas Virkutis (pirm.)
- Ieškovas
- UAB Astorija Hotel
- Atsakovas
- UAB Lorensa
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astorija Hotel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lorensa“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Astorija Hotel“ kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Lorensa“ 2019 m. vasario 15 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. DID35/2019.02.15 (toliau – ir Rangos sutartis), priteisti iš atsakovės 8 513,37 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia remdamasi tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 22 d. sudarė Projektavimo sutartį Nr. DID35/2018.10.151 (toliau – Projektavimo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti ieškovei (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo fasado dalyje esančių vėdinimo įrenginių skleidžiamo garso suvaldymo sprendimo projektą, kuris apimtų sprendinį, užtikrinantį iki 55db garso sulaikymą. Atsakovei parengus projektą, įmonės 2019 m. vasario 5 d. pasirašė Rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. kovo 15 d. atlikti garso slopinimo sienelių įrengimo darbus pagal atsakovės parengtą projektą.
1.2. Atsakovė darbus pradėjo po to, kai jau buvo pasibaigęs terminas darbams atlikti. Apie darbų atlikimą atsakovė pranešė 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu. Įvertinusi atsakovės atliktus darbus, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu pranešė atsakovei, kad darbai atlikti ne pagal projektą, nes buvo įrengta juoda medžiaga, nenumatyta projekte. Ieškovei paprašius pašalinti nurodytą medžiagą atsakovė iš pradžių atsisakė tą padaryti, tačiau galiausiai 2019 m. lapkričio 27 d. tą padarė, bet nesutvarkė stogo dangos nuo klijų ir kitų likučių. Savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal Rangos sutartį, atsakovė neįvykdė iki šiol – įrengtos akustinės priemonės neužtikrina sutartyje numatyto garso sulaikymo (iki 55 db). Ieškovė ne kartą ragino atsakovę tą padaryti bei galiausiai sutiko dėl termino darbams atlikti pratęsimo iki 2020 m. gegužės 1 d.
1.3. Ieškovė pareikalavo Rangos sutartį įvykdyti natūra, taip pat nustatė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Tačiau atsakovė nesiekia įvykdyti sutarties joje numatytu būdu – pagal projektą. Rangos terminas, kurį pasiūlė atsakovė, buvo pakankamai trumpas (1 mėnuo) ir orientuotas į tai, kad iki 2019 m. vasaros sezono pradžios būtų atlikti darbai. Šį terminą atsakovė praleido 13 mėnesių. Atsakovė bandė įvykdytį sutartį pagal pačios įmonės parengtą projektą, tačiau darbų rezultatas neatitiko projekto ir kitų Rangos sutarties sąlygų, įtvirtintų 4.5, 4.8 ir 4.10 punktuose: įrengtos akustinės priemonės neužtikrina reikiamo garso sulaikymo; atlikdama darbus atsakovė nukrypo nuo projekto ir panaudojo projekte nenumatytą ir nesertifikuotą medžiagą.
1.4. Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir 2020 m. balandžio 20 d. raštu paprašiusi atidėti Rangos sutarties vykdymą pripažino, kad šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti Rangos sutartį. Taigi ieškovė turi pagrindo manyti, kad atsakovė nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių ieškovei. Tai sudaro pagrindą nutraukti Rangos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovė turi abejonių, kad atsakovės parengtas projektas leis pasiekti Rangos sutartyje numatytus garso suvaldymo rezultatus, nes atsakovei nepavyko išpildyti Rangos sutarties sąlygų.
1.5. Nutraukus Rangos sutartį, atsakovė turėtų būti įpareigota grąžinta ieškovei pagal sutartį sumokėtą 3 050 Eur avansą. Ieškovė yra patyrusi 463,37 Eur išlaidų teisinei pagalbai (pretenzijai ir atsakymui surašyti), kurios susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Dėl to atsakovė turėtų atlyginti šias išlaidas. Taip pat ieškovė atsakovei už projekto parengimą sumokėjo 5 000 Eur. Projektas buvo pagrindu ieškovei ir atsakovei sudaryti Rangos sutartį. Projektas yra paruoštas atsakovės ir pritaikytas būtent jai. Taigi, norėdama pasiekti Rangos sutartyje numatytą rezultatą, ieškovė turės iš naujo užsakyti projektavimo darbus. Dėl to išlaidos projektui laikytinos ieškovės nuostoliais.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Lorensa“ prašo ieškinio netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Ieškovė atsakovės parengto projekto nederino, reikalaudama iš projekto pašalinti dalį suprojektuotų garsą slopinančių sienelių. Nors atsakovė įrodinėjo, kad visi projektiniai sprendiniai yra būtini, tačiau ieškovė nesutiko įrengti garsą slopinančių sienelių žemutinėje dalyje kaip siūlė atsakovė. Abi šalys kompromiso pagrindu sutarė pirmiausia darbus atlikti taip, kaip pageidauja ieškovė, įspėjus, kad rezultatas gali netenkinti ieškovės. Atsakovė, pasikliaudama savo atstovo draugystės ryšiais su ieškovės vadovu, pasirašė Rangos sutartį, manydama, kad ji tėra formalumas.
2.2. Sumontavus akustinę sienelę paaiškėjo, kad triukšmo lygis nežymiai viršijo Rangos sutartyje nustatytą ribą. Ieškovė atsisakė priimti darbus, nors atsakovė apie tai buvo įspėjusi iki sutarties pasirašymo. Pasitarusi su akustikos specialistais, atsakovė paruošė papildomą projektą dėl stogo dangos šlaito dalies padengimo juoda guma. Ieškovė šio sprendinio nesuderino, tačiau ir neprieštaravo, kad jis būtų įgyvendintas. Papildomai užklijavus gumą buvo nustatyta, kad akustiniai triukšmo rezultatai yra puikūs. Atėjus laikui ieškovei atsiskaityti už darbus, ieškovė pareiškė pretenziją, kad nederino garsą sugerenčio sluoksnio įrengimo darbų ir pareikalavo dangą nuimti. Rangos darbai yra baigti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
3. Šioje byloje ieškovė UAB „Astorija Hotel“ pareiškė du savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus. Ieškovė prašo ne tik nutraukti su atsakove UAB „Lorensa“ sudarytą Rangos sutartį, bet taip pat priteisti iš atsakovės 8 513,37 Eur kaip patirtų nuostolių atlyginimą. Pagal ieškinio faktinį pagrindą reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (atsakovės civilinės atsakomybės taikymo) priklauso nuo to, ar ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo sutartines prievoles ir dėl to Rangos sutartis turėtų būti nutraukta.
4. Ginčo byloje nėra dėl to, kad pagal šalių sudarytą Rangos sutartį atsakovė įsipareigojo savo rizika objekte Radisson Blu Royal Astorija Hotel, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti vidinio kiemo fasado dalyje esančių vėdinimo įrenginių skleidžiamo garso slopinimo sienelių įrengimo darbus (Rangos sutarties 2.1 punktas). Darbai turėjo būti atliekami remiantis pačios atsakovės parengtu techniniu projektu. Atsakovė įsipareigojo ne tik atlikti garso slopinimo sienelių įrengimo darbus, bet ir užtikrinti, kad darbų rezultatas atitiks Rangos sutarties 2.1 punkte iškeltą reikalavimą – bus užtikrintas iki 55 db garso sulaikymas.
5. Taip pat nėra ginčo, kad minėtą projektą atsakovė parengė vykdydama pagal Projektavimo sutartį, sudarytą su ieškove, prisiimtą įsipareigojimą – parengti (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo fasado dalyje esančių vėdinimo įrenginių skleidžiamo garso suvaldymo sprendimo projektą, kuris apimtų sprendinius, užtikrinančius iki 55 db garso sulaikymą. Atsakovė projektą parengė ir suderino su ieškove. Projekto pagrindu atsakovė parengė darbų sąmatą, kuria remiantis nustatyta Rangos sutartyje numatytų darbų tiksli apimtis ir kaina.
6. Nurodyta patvirtina, kad Rangos ir Projektavimo sutartys turi būti vertinamos bei jų sąlygos aiškinamos bendrai. Kitaip tariant, ieškovė pagrįstai akcentuoja, kad pagal Projektavimo sutartį atsakovės paruoštas projektas sudarė neatskiriamą Rangos sutarties dalį, nes apibrėžė darbų apimtį, techninius reikalavimus, kurie turėtų būti įgyvendinti atliekant garso suvaldymo sprendinių įrengimo darbus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
7. Ginčo byloje taip pat nėra dėl to, kad už projektą ieškovė sumokėjo atsakovei 5 000 Eur, o pagal Rangos sutartį 3 050 Eur dydžio avansą. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilus nesutarimams dėl Rangos sutarties vykdymo, ieškovė advokatui už suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminėje ginčo stadijoje (parengta pretenzija ir atsakymas) sumokėjo 463,37 Eur.
Ar ieškovė pagrįstai prašo nutraukti Rangos sutartį?
8. Pareikštame ieškinyje ieškovė teigia, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir susiklosčiusi situacija atitinka Rangos sutarties 6.4.1 ir 6.4.2 papunkčiuose įtvirtintus vienašališko sutarties nutraukimo teisinius pagrindus, kuriems esant sutartis turėtų būti nutraukta (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
9. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, 69 punktas).
10. Paminėtos nutarties 70 ir 71 punktuose kasacinis teismas, remdamasis anksčiau kitose bylose priimtomis nutartimis, taip pat yra išaiškinęs, kad net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Vis dėlto šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.
11. Rangos sutarties 6.4 punkte nustatyta kad ieškovė (užsakovė) turi teisę prieš terminą nutraukti Rangos sutartį ir pareikalauti, jog atsakovė (rangovė) kompensuotų dėl to patirtus tiesioginius nuostolius tokiais atvejais:
11.1. Jeigu atsakovė nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį (6.4.1 papunktis);
11.2. Jeigu atsakovė nesilaiko esminių sutarties sąlygų ar elgiasi kitaip nei nustatyta Rangos sutartyje ir dėl to ieškovė turi pagrindo manyti, kad atsakovė nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių ieškovei (6.4.2 papunktis).
12. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus darytina išvada, kad susiklosčiusi situacija atitinka Rangos sutarties 6.4.1 ir 6.4.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas, suteikiančias teisę ieškovei vienašališkai nutraukti Rangos sutartį ar prašyti tą padaryti teismine tvarka.
13. Visų pirma, darbus pagal Rangos sutarties 5.1 punktą atsakovė turėjo pradėti 2019 m. vasario 18 d. ir baigti iki 2019 m. kovo 15 d. Pirmą pretenziją, kad atsakovė nėra pradėjusi darbų, ieškovė pareiškė 2019 m. kovo 14 d raštu. Atsakydama į ją, atsakovė 2019 m. kovo 15 d. rašte patvirtino, kad darbus užbaigs iki 2019 m. balandžio 8 d. 2019 m. gegužės 9 d. rašte atsakovė patvirtino, kad 2019 m. gegužės 6 d. pradėjo montuoti pastolius ir kad rangos darbus planuoja baigti iki 2019 m. gegužės 24 d. 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 12 d. raštais ieškovė pareiškė atsakovei prašymą nurodyti, kada bus baigti ir ieškovei perduoti darbai. Įrodymų, kad atsakovė būtų atsakiusi į šiuos paklausimus, nepateikta. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu atsakovė pranešė, jog baigė darbus ir kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Akustinių tyrimų centras“ atliko aplinkos garso matavimus. Atsakydama į šį raštą, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodė, kad vizualiai nustatyta, jog atlikti darbai neatitinka projekto, bei dėl to pareikalavo, kad atsakovė pateiktų sumontuotų medžiagų atitikties sertifikatus ar kokybės pažymėjimus, taip pat atliktų darbų išpildomuosius dokumentus.
14. Atsakovei pateikus išpildomąją nuotrauką, ieškovė 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu pareikalavo pašalinti savavališkai ant stogo įrengtą juodą medžiagą ir sutvarkyti stogo stangą, taip pat pakartotinai atlikti garso matavimus. 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte atsakovė nurodė, kad atliko projekto pakeitimus ir ant stogo dangos paklojo medžiagą „Nigum“, kuri negali būti pašalinta, nes sugadintų garso suvaldymo schemą. Reaguodama į pakartotinę ieškovės pretenziją, atsakovė 2019 m. lapkričio 27 d. pašalino ant stogo dangos sumontuotą medžiagą. 2019 m. lapkričio 28 d. raštu ieškovė, be kita ko, pareikalavo, kad atsakovė informuotų, kada planuoja užbaigti Rangos sutartyje numatytus darbus. Analogišką prašymą ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku ir 2020 m. sausio 6 d. rašte. Įrodymų, kad atsakovė atsakė į šiuos ieškovės prašymus, nepateikta.
15. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d. ieškovės vardu šioje byloje įmonę atstovaujantis advokatas parengė pretenziją dėl Rangos sutarties, kurioje ieškovė, remdamasi CK 6.209 straipsnio 1 dalimi, nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. kovo 15 d. Rangos sutarčiai įvykdyti. Reaguodama į pretenziją, atsakovė 2020 m. kovo 12 d. raštu pranešė, kad negali įvykdyti įsipareigojimų dėl Italijoje paskelbto karantino (įmonė neturi galimybės importuoti būtinos dangos) ir dėl to prašo pratęsti Rangos sutarties įvykdymo terminą iki 2020 m. gegužės 1 d. Ieškovė 2020 m. kovo 20 d. atsakyme, parengtame advokato, į atsakovės 2020 m. kovo 12 d. raštą išdėstė poziciją, kad sutiktų pratęsti terminą darbams atlikti iki 2020 m. gegužės 1 d., jeigu atsakovė iki 2020 m. balandžio 20 d. suderins su ieškove projekto pakeitimus, kurie užtikrintų Rangos sutartyje numatyto tikslo dėl garso sulaikymo pasiekimą. Atsakydama į šį ieškovės pasiūlymą, atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. rašte pareiškė, kad prašo atidėti Rangos sutarties vykdymą iki bus atnaujinta garsą izoliuojančios plokštės „Nigum“ gamyba.
16. Nurodyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė Rangos sutartyje numatytų darbų nėra atlikusi ir perdavusi ieškovei iki šiol bei tą atsakovė pripažįsta. Taigi savo sutartinį įsipareigojimą atsakovė vėluoja įvykdyti daugiau kaip du metus. Atsakovės veiksmai operatyviai nereaguojant į ieškovės paklausimus dėl to, kada įmonė užbaigs darbus, taip pat abstraktus 2020 m. balandžio 20 d. rašte suformuluotas atsakymas ir prašymas neribotam laikui atidėti Rangos sutarties vykdymą suponuoja, kad atsakovė ne tik itin ilgą laiką nebevykdo darbų, bet ir neturi realaus ketinimo tęsti savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonė dėl nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių daugiau kaip du metus neturėjo ir neturi galimybių atlikti rangos darbus taip, kad jie atitiktų Rangos sutartyje nustatytus projektinius sprendinius ir darbų rodiklius. Pastarieji faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, o kartu paneigė su tuo susijusį objektyvų ieškovės lūkestį. Nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad trumpas darbų atlikimo terminas Rangos sutartyje buvo nustatytas ne atsitiktinai, o tam, kad visi darbai būtų užbaigti iki 2019 m. vasaros sezono ir taip išvengta papildomų nepatogumų ieškovės valdomo viešbučio klientams.
17. Antra, atsakovės veiksmai taip pat patvirtina, kad įmonė nesilaiko kitų esminių sutarties sąlygų ir elgiasi taip, jog sudaro objektyvų įspūdį, kad nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų. Atsakovė pažeidė ne tik Rangos sutarties 5.1 punktą, bet ir prievoles, nustatytas sutarties 4.5, 4.8 ir 4.10 punktuose.
18. Atsakovė neneigia, kad juodos dangos įrengimas, kurią pareikalavo pašalinti ieškovė, nebuvo numatytas įmonės parengtame projekte. Įrodymų, kad atsakovė derino projekto korekcijas, kad gavo ieškovės leidimą įrengti papildomą dangą, atsakovė nepateikė. Šį faktą kategoriškai paneigė ir liudytoju apklaustas G. G. (buvęs ieškovės ūkio priežiūros vadovas). Taigi projekto sprendinius atsakovė pakeitė vienašališkai ir taip iš esmės pažeidė Rangos sutarties 4.10 punkto sąlygą, pagal kurią atsakovė projektinius sprendinius gali keisti tik gavusi ieškovės sutikimą. Apie tai, kad papildomos dangos įrengimui nepritaria, ieškovė pranešė nedelsdama po to, kai atsakovė informavo, jog baigė darbus. Faktą, kad ieškovės pretenzija buvo pagrįsta, pagrindžia projektų ir statinių eksperto V. B. E. 2019 m. spalio 18 d. Specialisto konsultacinė išvada, kurioje konstatuota, kad gumos granulato lakštų „Nigum“ įrengimas ne pagal projekte numatytus sprendinius yra nesaugus, nes medžiaga „Nigum“ yra skirta patalpų vidaus darbams, ji netinkamai pritvirtinta ir kelia realią gaisro kilimo grėsmę. Teismo posėdyje paminėtas ekspertas taip pat parodė, kad danga „Nigum“ nėra sertifikuota ir tinkama tokiems darbams, kurie buvo atliekami pagal Rangos sutartį, taip pat kad danga buvo blogai pritvirtina ir ją įrengus buvo iš esmės nukrypta nuo projekte numatytų techninių sprendinių. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto išvadomis, atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad įmonės panaudota danga būtų sertifikuota ir tenkintų galiojančių norminių aktų reikalavimus. Panaudojusi darbų atlikimui netinkamą medžiagą atsakovė pažeidė ir Rangos sutarties 4.8 punkte nustatytą pareigą. Dėl šios aplinkybės taip pat pridurtina, kad pašalinusi įrengtą dangą atsakovė, be kita ko, netiesiogiai pati pripažino, jog nukrypo nuo projektinių sprendinių ir jiems realizuoti panaudojo netinkamos kokybės medžiagą.
19. Be to, ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovės iki šiol atliktų darbų rezultatas neatitinka Rangos sutarties sąlygos dėl statybos darbų rodiklių, o taip pat patvirtina, kad atsakovė projektą parengė netinkamai bei taip pažeidė Rangos sutarties 4,5 ir 2.1 punktų sąlygas. Kaip prieš tai nurodyta, Rangos sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigojo užtikrinti, jog darbų rezultatas užtikrins iki 55 dB garso sulaikymą. Iki šios dienos atsakovės atliktų darbų rezultatas nurodyto rodiklio neatitinka. Šį faktą pirmiausia pripažįsta pati atsakovė. Taip pat jį pagrindžia aplinkybė, kad į bylą nepateikti sklindančio garso matavimo aktai, kuriuose būtų fiksuota, jog užtikrinamas nurodytas akustinis atliktų darbų rodiklis – iki 55 dB. UAB „Akustinių tyrimų centras“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. protokolas parengtas akustinių matavimų, atliktų kai buvo įrengta vėliau pašalinta ir projekte nenumatyta danga, duomenų pagrindu ir pagal šį protokolą garso slėgio lygis siekė 56 dB. O tos pačios įmonės 2020 m. spalio 27 d. parengtas protokolas patvirtina, kad garso lygis, atliekant matavimus, siekė 71 dB. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atsikirtimus, kad pastarųjų matavimų duomenys yra neaktualūs ir dėl to, jog atlikti, kai oro temperatūra buvo žemesnė nei +18C laipsnių temperatūra, t. y. +12,4C. Ši aplinkybė yra svarbi tuo aspektu, kad vėsinimo įranga, kurios skleidžiamą garsą turėjo mažinti iki priimtino lygio atsakovės įrengtos priemonės, maksimaliu pajėgumu ir garsumu veikia, kai oro temperatūra būna ne mažesnė kaip +28C.
20. Vertinimą, kad projektas buvo parengtas netinkamai ir atsakovės parinkti sprendiniai, suderinti su ieškove, neužtikrina jiems kelto kokybinio reikalavimo – užtikrinti garso sulaikymą iki 55 dB, suponuoja ne tik nurodytos aplinkybės. Vienašališkai keisdama projektą ir įrengdama papildomą dangą atsakovė pati pripažino, kad projekto sprendiniai yra nepakankami, jog būtų pasiektas ieškovės nustatytas tikslas. Tą atsakovė pripažino ir pareiškusi prašymą atidėti Rangos sutarties vykdymą, kad gautų papildomų medžiagų, kurių, beje, naudojimo ieškovė nepatvirtino ir kurių panaudojimas nėra numatytas projekte.
21. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra Rangos sutarties 6.4.1 ir 6.4.2 papunkčiuose nustatyti pagrindai ieškovės prašymu vienašališkai dėl atsakovės kaltės nutraukti Rangos sutartį. Nurodytos sutartinės sąlygos atitinka sąžiningos dalykinės verslo praktikos reikalavimus, taip pat neprieštarauja teisės aktų nuostatoms bei savo esme atitinka CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Sutarties palikimas galioti, įvertinus bendrą jos vykdymo eigą, neabejotinai pažeistų ieškovės interesus – įmonė daugiau kaip du metus negauna to, ko tikėjosi sudarydama Rangos sutartį, ir nekyla abejonių, kad atsakovė nebeįvykdys savo prievolių. Taip pat nenustatyta, kad Rangos sutarties nutraukimas padarytų atsakovės interesams neproporcingai didelę žalą, lyginant su ta, kuri kiltų ieškovei, jeigu sutarties galiojimas būtų paliktas.
Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą?
22. Ieškovės prašomą priteisti nuostolių sumą sudaro trys savarankiškos dalys: 1) pagal Rangos sutartį atsakovei sumokėtas 3 050 Eur dydžio avansas; 2) advokatui už suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminėje ginčo stadijoje (parengta pretenzija ir atsakymas) sumokėta 463,37 Eur suma; 3) ir 5 000 Eur ieškovė sumokėti atsakovei už projektą pagal Projektavimo sutartį. Išanalizavus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 513,37 Eur yra pagrįstas, nes atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei tokią sumą.
23. Pirmasis iš nurodytų reikalavimų priteisti iš atsakovės 3 050 Eur yra pagrįstas, nes nutraukus Rangos sutartį atsakovei kyla pareiga grąžinti viską, ką gavo iš ieškovės vykdydama sutartį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisi iš atsakovės pagal sutartį sumokėtą avansą. Taigi reikalavimas priteisti iš atsakovės avansą savo esme yra ne reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, bet dėl restitucijos taikymo. Formaliai ieškovės atsakovei sumokėtas avansas yra ne nuostoliai, o ieškovės prievolės dalyko dalis, kurią atsakovė, ieškovei reikalaujant, privalo grąžinti, nes Rangos sutartis yra nutraukta teismine tvarka. Aplinkybė, kad šį reikalavimą ieškovė teisiškai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, nėra kliūtis teisiškai perkvalifikuoti šį reikalavimą kaip prašymą taikyti restituciją (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo ruožtu proceso įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė savarankiško ieškovei reikalavimo grąžinti viską, ką ji yra perdavusi vykdydama Rangos sutartį, todėl šis klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, 81 punktas).
24. Kiek tai susiję su prašymu priteisti iš atsakovės 463,37 Eur, pažymėtina, kad pastarąsias išlaidas ieškovė patyrė už advokato suteiktą teisinę pagalbą parengiant šio sprendimo 15 punkte nurodytą pretenziją ir atsakymą į atsakovės atsakymą dėl termino Rangos sutarčiai įvykdyti pratęsimo. Į advokatą dėl teisinės pagalbos, sprendžiant su atsakove kilusius nesutarimus dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo, ieškovė kreipėsi ne iškart, bet po to, kai paaiškėjo, kad atsakovės atliktų darbų rezultatas neatitinka Rangos sutartyje nustatytų rodiklių ir atsakovė vengia bendradarbiauti. Taigi ieškovės išlaidos teisinei pagalbai traktuotinos kaip priverstinės ir būtinos. Išlaidų dydis yra protingas ir adekvatus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimčiai. Nurodytas išlaidas ieškovė patyrė išimtinai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškusių netinkamai vykdant Rangos sutartį ir nebendradarbiaujant su ieškove – atsakovė neteikė informacijos, kada tinkamai užbaigs darbus ir kt. Pripažinus, kad atsakovė padarė esminius Rangos sutarties pažeidimus, atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovės išlaidas teisinei pagalbai, suteiktai mėginant šalims išspręsti kilusius nesutarimus tarpusavio derybų būdu, apmokėti (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
25. Atsakovė taip pat turi pareigą padengti ieškovės patirtą 5 000 Eur dydžio nuostolį, kurį sudaro ieškovės pagal Projektavimo sutartį atsakovei už parengtą projektą sumokėta suma. Aplinkybės, kad atsakovės pagal projektą atliktų darbų rezultatas neatitinka nei Rangos, nei Projektavimo sutartyse numatyto kokybinio rodiklio – garso sulaikymo iki 55 dB, taip pat kad atsakovė savo iniciatyva – norėdama pasiekti nurodytą rodiklį – ėmė savavališkai keisti projekto sprendinius, patvirtina, jog projektas neatitinka Projektavimo sutarties 2.1 punkte nustatyto reikalavimo, kelto projekto sprendiniams. Savo atsikirtimų, kad projektas buvo formalus, kad jo rengimo metu atsakovė nurodė ieškovei, jog yra būtini papildomi sprendiniai, tačiau įmonė jų atsisakė savo rizika, atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Priešingai, į bylą pateikti dokumentai (projekto rengimo metu tarp atsakovės projektų vadovės L. M. ir G. G. vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga) ir liudytojo G. G. parodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Pastarieji įrodymai paneigia atsakovės versiją, kad rengiant projektą atsakovė pareiškė, jog yra būtini papildomi sprendiniai, be kurių negalės būti pasiekti ieškovės pageidaujami kokybiniai garso sulaikymo rodikliai, ir kad ieškovė jų atsisakė savo rizika.
26. Atsakovė yra savo srities profesionalė, kurios pagrindinė verslo sritis – garso izoliaciją užtikrinančių statybinių kompozicijų kūrimas ir įdiegimas. Visa reikšminga informacija projektui parengti atsakovei buvo atskleista ir tą pagrindžia pačios atsakovės veiksmai parengiant projektą ir jo pagrindu pradedant vykdyti statybos darbus. Tą teismo posėdyje akcentavo ir liudytojas G. G.. Pagrindo abejoti jo parodymų objektyvumu nėra. Rizika dėl projekto netinkamumo tenka išimtinai atsakovei (CK 6.703 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės išlaidos atsiskaitant už projekto parengimo darbus kvalifikuotinos kaip ieškovės nuostoliai, patirti dėl atsakovės kaltės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagrįstai teigia, kad norėdama pasiekti Rangos sutartyje numatytą rezultatą turės užsakyti naują projektą. Už tokias pasekmes yra atsakinga išimtinai atsakovė, pažeidusi savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos baigties
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo jos teises ginti teismine tvarka nutraukiant tarp bylos šalių sudarytą Rangos sutartį. Dėl atsakovės padarytų pažeidimų Rangos sutartis nutraukiama teismo sprendimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nutraukus Rangos sutartį, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 3 050 Eur, taip pat atlyginti ieškovės patirtus 5 463,37 Eur dydžio nuostolius (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama bendra 8 513,37 Eur suma.
28. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kurių dydis nustatytinas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Rangos ir Projektavimo suartys atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus komercinės sutarties požymius. Tačiau šioje situacijoje Įstatymas nėra taikomas. Pirma, Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte aiškiai nustatyta, kad Įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Antra, atsakovės prievolė grąžinti ieškovei 3 050 Eur kyla įstatymo pagrindu (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6, o ne 8, procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 513,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Ieškinys yra patenkintas, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad įmonė sumokėjo 392 Eur žyminį mokestį ir 2 539,48 Eur advokatui už pastarojo suteiktą teisinę pagalbą, neįskaičiuojant į nurodytą sumą išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, kurių atlyginimas ieškovei iš atsakovės priteistas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. Nurodytos ieškovės išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Teisinės pagalbos išlaidų dydis yra adekvatus suteiktai pagalbai (advokatas rengė įvairius procesinius dokumentus, dalyvavo penkiuose posėdžiuose) ir jų mažinti nėra pagrindo. Juolab, kad dalį šių išlaidų lėmė netinkamas atsakovės procesinis veikimas nedalyvaujant teismo posėdžiuose arba į juos atsiunčiant neįgaliotus asmenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 931,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,14 Eur. Patenkinus ieškinį, nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovės UAB „Astorija Hotel“ ir atsakovės UAB „Lorensa“ 2019 m. vasario 15 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. DID35/2019.02.15.
Priteisti ieškovei UAB „Astorija Hotel“ iš atsakovės UAB „Lorensa“ 3 050 (trijų tūkstančių penkiasdešimties eurų) skolą, 5 463,37 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 37 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 513,37 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus trylika eurų ir 37 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 931,48 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt vieno euro ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Lorensa“ 20,14 Eur (dvidešimties eurų ir 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.