Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas R. B. ir A. B. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-16-9433284 teiseną, nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalies sudėties. Nutarimu konstatuota, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje buvo gautas R. B. pranešimas, kad ji su savo vyru A. B. dalyvavo eismo įvykyje 2016 m. liepos 7 d. Kaune, Savanorių pr. ir Pramonės pr. sankryžoje. Eismo įvykio metu automobilis „VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. B., įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „VW Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B., važiavusiu per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Po eismo įvykio abiejų automobilių vairuotojai, bendru sutarimu supildė eismo įvykio deklaraciją. G. B. dėl sukelto eismo įvykio savo kaltę pripažino. Gavus duomenų, kad po supildytos eismo įvykio deklaracijos R. B. ir A. B. med. pagalbos kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 07-16-9433284. Specialisto išvadoje Nr. G2272/2016(02) nurodyta, kad A. B. medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie minėto eismo įvykio metu galimai buvusią traumą. Nesant duomenų, R. B. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Specialisto išvadoje Nr. G2279/2016(02) nurodyta, kad A. B. kūne medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Nesant sužalotų asmenų, dėl eismo įvykio abipusius sutarimu supildyta deklaracija, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.Nesutikdami su 2016 m. rugsėjo 26 d. priimtu nutarimu, R. B. ir A. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi R. B. ir A. B. skundo netenkino, konstatuodamas, jog nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant ATPK 127 straipsnio 1 dalies sudėties, yra pagrįstas objektyviai, visapusiškai ir pagrįstai įvertinus surinktus įrodymus, todėl jo naikinti teismas neturi jokio teisėto pagrindo.Pareiškėja R. B. nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, apeliaciniu skundu prašo, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir visą įvykių eigą peržiūrėti iš naujo. Pareiškėja prašo apskritai įvertinti visą situaciją, visą įvykių eigą iš esmės. Skunde nurodė, jog į įvykio vietą jie iškvietė policijos pareigūnus, nes suprato, kad tai sudėtingesnė avarija ir policijos pareigūnus kviesti būtina. Pareiškėjos įsitikinimu, tai nebuvo smulki avarija, po kurios vairuotojai gali sutarti dėl žalos, nekviesti policijos ir išsiskirstyti. Pareiškėjos teigimu jie kvietė pareigūnus tam, kad užfiksuotų ir išaiškintų įvykį ir nesvarbu, kad G. B. sutiko su kalte ji turėjo būti nubausta kaip ir visi kiti pažeidę Kelių eismo taisykles.Skunde taip pat nurodoma, jog atvykę policijos pareigūnai pasiūlė surašyti deklaraciją, nepaaiškinę pasekmių. Pareiškėja deklaraciją pasirašė būtent tik dėl greitesnės draudimo išmokos ir jokiais būdais deklaracijos pasirašymo nesiejo su kaltininkės atsakomybe. R. B. įsitikinimu, esminis dalykas šioje situacijoje yra klausimas, ar išvis buvo galima pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, esant tokiai didelei avarijai. Pareigūnų pareiga užtikrinti eismo dalyvių saugumą, jų priežiūrą, išaiškinti priežastis, pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjos nuomone, nukentėję asmenys buvo suklaidinti pačių pareigūnų, neišaiškinant kokie padariniai bus pasirašius įvykio deklaraciją. Pareigūnai savo pareigos neįvykdė tinkamai, nepateikė jokių konkrečių nurodymų, kaip nukentėję turėtų elgtis, kad jų interesai būtų patenkinti ir apginti, jie neapiformino eismo įvykio. A. B. įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta nepagrįstai, nes nebuvo pilnai išsiaiškintos įvykio aplinkybės. Eismo įvykio pasekmės sunkios, sugadintas automobilis nepataisomai, susitarimo dėl žalos atlyginimo nebuvo, kaltininkė neatsiprašė, o policijos pareigūnai buvo kviesti būtent tam, kad įvykis būtų užfiksuotas, nubraižytas, kaltininkas nubaustas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos R. B. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė pareiškėja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. G. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant ATPK 127 straipsnio 1 dalies sudėties, yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniame pareiškėjos A. B. skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliaciniame skunde teigiama, jog įvykusi avarija, nebuvo smulki, po kurios vairuotojai gali sutarti dėl žalos, nekviesti policijos ir išsiskirstyti, jos įsitikinimu jie kvietė pareigūnus tam, kad užfiksuotų ir išaiškintų įvykį ir nesvarbu, kad G. B. sutiko su kalte ji turėjo būti nubausta kaip ir visi kiti asmenys pažeidę Kelių eismo taisykles.Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad kaip ir nurodė apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje, Kelių eismo taisyklių 220 punktas reglamentuoja - jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taip pat pažymėtina, jog nei Kelių eismo taisyklėse, nei kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas eismo įvykio metu atsiradusių transporto priemonių apgadinimų (sugadinimų) mastas, kurį viršijus būtų užkirsta galimybė eismo įvykio dalyviams įforminti įvykio aplinkybes eismo įvykio deklaracijoje. Įstatymo leidėjas kelia tik vieną reikalavimą, užkertantį kelią eismo įvykio deklaracijai supildyti t.y., kad eismo įvykio metu nebūtų žuvę ar sužaloti asmenys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, abu vairuotojai dalyvavę eismo įvykyje pasirašė. Tai, kad pripažįsta savo kaltę eismo įvykio deklaracijoje pasirašė ir G. B.. Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimo“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad A. B. draudimo bendrovė atlygino 4414 Eur už sugadintą automobilį. Iš R. B. ir A. B. nurodytų gydymo įstaigų buvo išreikalauti dokumentai apie jų kreipimąsi, nustatytas diagnozes bei paskirtą gydymą, tačiau Teismo medicinos ekspertams atlikus tyrimą pagal medicinos dokumentus specialisto išvadoje konstatuota, jog R. B. medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie eismo įvykio metu galimai buvusią traumą. Nesant duomenų, R. B. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Ištyrus A. B. medicininius dokumentus, specialistas pateikė analogišką išvadą, jog A. B. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Tyrimo metu nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikdymas, padarytas eismo įvykio metu nei vairuotojui A. B., nei keleivei R. B.. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja įvertinusi byloje nustatytus ir esančius duomenis, padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą ir priėmė teisingą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamoje nutartyje bei tyrėjos nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodama bylos duomenis, savaip juos vertindama, nėra pagrindas laikyti, jog buvo nepagrįstai nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos procesinių sprendimų argumentais.Atmestini ir pareiškėjos skundo argumentai, jog nukentėję asmenys buvo suklaidinti pačių pareigūnų jiems neišaiškinant kokie padariniai bus pasirašius įvykio deklaraciją, be to, pareigūnai savo pareigos neįvykdė tinkamai, nepateikė jokių konkrečių nurodymų, kaip nukentėję turėtų elgtis, kad jų interesai būtų patenkinti ir apginti, jie neapiformino eismo įvykio.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apie eismo įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112 (pranešė pati eismo įvykio kaltininkė G. B.). Atvykę policijos pareigūnai ir nustatę, jog eismo įvykio metu sužalotų asmenų nėra ir dėl kaltės ginčo nekyla, kadangi kaltę pripažino G. B., eismo įvykio dalyviams pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kas ir buvo padaryta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo G. B. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi eismo įvykio dalyviai vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių 220 punkto nuostatomis užpildė eismo įvykio deklaraciją.Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, jog pareigūnai įvykio vietoje netinkamai atliko savo pareigas, vertė bei skatino pildyti eismo įvykio deklaraciją dėl greitesnio draudimo bendrovės išmokos gavimo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra subjektyvus buvusios situacijos interpretavimas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjos R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.