Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-05 · Administracinė byla Nr. I-3045-643/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
I-3045-643/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01165-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
D. B.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3045-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01165-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui D. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1) prašydamas priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 5000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose 158 ir 404 buvo laikomas sąlygomis, kurios žemino žmogaus orumą. Kalinamas tokiomis sąlygomis buvo psichologiškai, morališkai žeminamas, jautė nerimą, buvo sutrikęs jo bendravimas. Pergyveno, kad neužsikrėstų tuberkulioze, nes ant kamerų sienų ir lubų buvo juodas grybelis ir pelėsis, kurie labai pavojingi sveikatai. Kamerose buvo didelė drėgmė, gultų čiužiniai visą laiką buvo drėgni ir pelydavo. Kameroje 404 nebuvo tualeto, todėl gamtinius reikalus turėjo atlikinėti į atvirą ertmę ir tik atsitūpęs, kas taip pat žemino jo orumą.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą (b.l. 23-25) pareiškė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad D. B. 2011 m. vasario 25 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 158, kurioje buvo laikomas iki 2011 m. kovo 2 d., o į kamerą Nr. 404 buvo perkeltas 2011 m. kovo 3 d. ir joje išbuvo iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. Minėtose kamerose bendrai sudėjus pareiškėjas išbuvo apie 6 mėnesius. Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kamerose Nr. 158 ir Nr. 404 neatlikti paprastieji remontai ir neatitiko santykinė oro drėgmė, todėl buvo nurodyta kamerose Nr. 158 ir Nr. 404 nustatytus pažeidimus pašalinti. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Paprastasis patalpų remontas kamerose Nr. 158 ir Nr. 404 padarytas 2011 m. spalio mėnesį. Tokiu būdu 2011 m. rugsėjo 1 d. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad anksčiau minėtuose patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai yra pašalinti, t.y. buvo atliktas kamerų paprastasis remontas bei išmatuota santykinė oro drėgmė atitiko normos reikalavimus. Nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. birželio 8 d. pareiškėjas buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jo sveikatos būklė buvo patenkinama, stabili. D. B. nuo gydymo ir tyrimo atsisakė. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant D. B. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą (b.l. 7-9) nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ar suimtiesiems. Kalėjimų departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendina bausmių vykdymo politiką. Ginčas dėl tinkamų buitinių sąlygų laisvės atėmimo vietose užtikrinimo ir žalos atlyginimo tiesiogiai nėra susijęs su Kalėjimų departamento veiksmais bei teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjas dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K tik kartą per 2011-2012 metus kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Pareiškėjo 2011 m. sausio 28 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir jam pateiktas Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 2S-704. Kalėjimų departamentas su pareiškėjo gyvenimo sąlygomis jam esant suėmime susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo. Be to, informacijos, susijusios su konkrečių suimtųjų laikymu laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamentas nekaupia. Kalėjimų departamentas iš esmės neturi ką papildomai paaiškinti ar pakomentuoti dėl pareiškėjo pateikto skundo teismui, kadangi pareiškėjas nepateikia konkrečių faktų, motyvų ar argumentų, kada ir kokiais atsakovo veiksmais ar sprendimais jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjo skundas yra formalus, jame nenurodytos aiškios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas galėtų grįsti savo reikalavimus. Pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo veiksmai ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, nepateikė jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų priežasčių. Būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 158 buvo perkeltas 2011 m. vasario 23 d. ir išbuvo joje iki 2011 m. kovo 2 d. Į kamerą Nr. 404 buvo perkeltas 2011 m. kovo 3 d. ir išbuvo joje iki 2011 m. rugpjūčio 24 (b.l. 54).

2011 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras surašė patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-971 (b.l. 26-27), kuriame, patikrinęs Lukiškių TI-K kamerų Nr. 158 ir Nr. 404 atitiktį Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams, konstatavo, kad patikrinimo metu nustatyti HN76:2010 56 ir 62 punktų (neatlikti kamerų Nr. 158 ir Nr. 404 paprastieji remontai, nes sienos, lubos pažeistos pelėsio, sudrėkusios, vietomis atsilupę dažai, paduodavę) ir 26 punkto (kamerose nustatyta santykinė oro drėgmė 84 proc. ir 71 proc.) pažeidimai. Išvada, kad kameroje Nr. 158 neatliktas paprastasis remontas dėl sulietų lubų, patvirtinta ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo akte Nr. 13 (-3)-13.16-973 (b.l. 30-31). Patikrinimo aktais Lukiškių TI-K buvo įpareigotas iki 2011 m. gruodžio 1 d. pašalinti nustatytus pažeidimus.

2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 13-15-(2-1)-2-2803 Vilniaus visuomenės sveikatos centras informavo D. B., kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K. Kameros Nr. 158 ir Nr. 404 vėdinamos natūraliu būdu, per atvirus langus. Kameros Nr. 158 lubos pažeistos drėgmės, neatliktas paprastasis kameros remontas, tai neatitinka normos 62 punkto reikalavimo, kuriame teigiama, kad laisvės atėmimo vietų patalpų parastasis remontas atliekamais pagal poreikį. Kameroje Nr. 404 siena prie lango yra pajuodavusi, sudrėkusi, vietomis atsilupę dažai, tai neatitinka normos 62 punkto reikalavimo. Ant lubų, sienų matosi pelėsis, tai neatitinka normos 56 punkto, kuriame teigiama, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio. Oro temperatūra kameroje Nr. 158 – 20,4⁰ C, kameroje Nr. 404 – 20,5⁰ C, kas atitinka normos 26 punkto reikalavimus. Santykinė oro drėgmė – 84 proc. ir 71 proc. neatitinka normos 26 punkto reikalavimo (b.l. 2).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13-3)-13.16-1590 (b.l. 32-33) konstatuota, kad patikrinimo aktuose Nr. 13 (13-3)-13.16-971 ir Nr. 13 (13-3)-13.16-973 nustatyti pažeidimai pašalinti.

2012 m. vasario 29 d. ambulatorinio ligonio ligos istorijos išraše N56-118 (b.l. 49-50) nurodyta, kad 2008 m. kovo 21 d. D. B. atvyko į Lukiškių TI-K. Anamnezėje – lipomatozė. Buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2010 m. birželio 7 d. – 2010 m. birželio 8 d. rekomenduotas stebėjimas. Iki šiol dėl kaulų-raumenų sistemos problemų nesikreipė. Šiuo metu sveikatos būklė stabili, be pablogėjimo. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2010 m. birželio 7 d. – 2010 m. birželio 8 d. epikrizėje ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 51) nurodyta, kad D. B. į ligoninę atvyko patenkinamos būklės ir nuo operacinio gydymo-histologinio tyrimo atsisakė. D. B. rekomenduotas ambulatorinis stebėjimas.

Pareiškėjas prašo priteisti 5000 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri atsirado kalinant jį Lukiškių TI-K kamerose Nr. 158 ir Nr. 404, kuriose nebuvo atliktas paprastasis remontas, buvo rastas pelėsis, sudrėkusi ir pajuodavusi siena bei per didelė santykinė oro drėgmė, kas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2011 m. rugsėjo 1 d. atlikęs patikrinimą Lukiškių TI-K dėl atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:200 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams, surašė patikrinimo aktus Nr. 13(13-3)-13.16-971 (b.l. 26-27) ir Nr. 13(13-3)-13.16-973 (b.l. 30-31), kuriuose konstatavo, kad patikrinimo metu kamerose Nr. 158 ir Nr. 404 buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26, 56 ir 62 punktų pažeidimai: neatlikti paprastieji remontai, sienos ir lubos pažeistos pelėsio, sudrėkusios, vietomis atsilupę dažai, pajuodavę, santykinė oro drėgmė 84 % ir 71 % .

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad kameroje Nr. 404 nebuvo tualeto, todėl gamtinių reikalų atlikimas žemino jo orumą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šį pareiškėjo argumentą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą dėl atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams, tikrintose kamerose nenustatė laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimui keliamų reikalavimų pažeidimo (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 VI dalis). Taip pat nėra įrodyti ir pareiškėjo teiginiai dėl drėgnų ir supelijusių gultų čiužinių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatose numatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 p.), laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 p.), lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 p.). Vilniaus visuomenės sveikatos centras tokių pažeidimų nenustatė, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktai Nr. 13(13-3)-13.16-971 (b.l. 26-27) ir Nr. 13(13-3)-13.16-973 (b.l. 30-31) patvirtina, kad pareiškėjo nurodytose kamerose Nr. 158 ir Nr. 404 patikrinimo metu nebuvo atliktas paprastasis remontas, sienos, lubos pažeistos pelėsio, vietomis atsilupę dažai, be to kamerų oro santykinės drėgmės lygis patalpose viršijo normą. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl tokios patalpų būklės jis buvo psichologiškai ir morališkai žeminamas, dėl to buvo sutrikęs jo bendravimas, bijojo susirgti, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokia patalpų būklė būtų sutrikdžiusi pareiškėjo sveikatą. Kaip buvimas patalpose, kurioms reikalingas paprastasis remontas, galėjo įtakoti ir/ar riboti pareiškėjo galimybę bendrauti, pareiškėjas paaiškinti negalėjo. Tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras Lukiškių TI-K nustatė net trijų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, rodo, kad patalpų būklė nebuvo kritiška, ir ji realios grėsmės kalinamųjų sveikatai tuo metu nekėlė. Dėl santykinės oro drėgmės ginčo patalpose atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė Vilniaus visuomenės sveikatos centras (b.l. 2), nustatytą pažeidimą įtakojo ir objektyvios priežastys, t.y. santykinės oro drėgmės lygį įtakojo ir matavimų atlikimų dieną buvusi lauko oro didelė santykinė drėgmė (68 %) ir oro temperatūra (20⁰ C), kadangi kameros vėdinamos per atvirą langą.

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui pareikalavus dėl kalinimo sąlygų kamerose Nr. 158 ir Nr. 404 jis administracijos buvo perkeltas į kitas kameras. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lukiškių TI-K Vilniaus visuomenės sveikatos centro nustatytus pažeidimus pašalino (b.l. 32-33).

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26, 56 ir 62 punktų reikalavimams, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas nors ir galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, šie išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Kad galima būtų konstatuoti neturtinės žalos faktą, neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ilgalaikius ir intensyvius išgyvenimus ir emocijas. Byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir smulkmeniškomis, todėl teismas konstatuota, jog byloje nėra nustatyta nei žalos padarymo pareiškėjui fakto, nei priežastinio ryšio, t.y. būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, pareiškėjo D. B. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė