Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-16
Bylos Nr.
1A-33-366-2012
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00157-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Tomas Zdanavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
M. V., A. V.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-366/2012

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00157-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjams advokatams Rimai Keblienei ir Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. V. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendžio, kuriuo:

- M. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas prie parduotuvės) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė; pagal BK 165 str. 1 d. ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė; bei pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas D. M. namo kieme) ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. pagal BK 165 str. 1 d. ir 284 str.1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas D. M. namo kieme) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o po to prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, M. V. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų; vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. ši bausmė subendrinta su 2008-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 5MGL bauda ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

- A. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas prie parduotuvės) ir jam paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas D. M. namo kieme) ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. šios bausmės subendrintos ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius.

Šiuo teismo nuosprendžiu priteista: iš A. V. – 55,09 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai už nukentėjusio gydymą ir 700 Lt G. S. neturtinei žalai atlyginti; solidariai iš M. V. ir A. V. – 500 Lt M. Š. neturtinei žalai atlyginti, 300 Lt D. M. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie 2011 m. gegužės 1 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, A. V. paėmus U. R. už drabužių ir nutempus jį į šalį bei pargriovus ant žemės, M. V. suduodamas rankomis penkis smūgius į galvą ir spirdamas koja vieną kartą į galvą G. S., tuo sukėlė jam fizinį skausmą, šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 1 d. apie 20.20 val. atidarydamas D. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris ir patekdamas į namo vidų, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į D. M. namą.

Be to, M. V. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie 2011 m. gegužės 1 d. apie 20.20 val. viešoje vietoje – prie D. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, M. V. ištempus M. Š. už drabužių iš D. M. namo, ir jam suduodamas rankomis ne mažiau dešimt smūgių į galvą M. Š., M. Š. pargriuvus ant žemės, spirdamas koja M. Š. ne mažiau penkiolika kartų į įvairias kūno vietas, A. V. koja spiriant M. Š. ne mažiau penkiolika kartų į įvairias kūno vietas, A. V. atlaužus gulinčio M. Š. rankas, sudavė rankomis M. Š. į galvą ne mažiau dešimt smūgių, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, A. V. sudavus kumščiu keturis smūgius G. S. į veidą bei krūtinę, padarant muštinę žaizdą kaktoje, tuo nežymiai sutrikdžius nukentėjusio sveikatą ir sukėlus fizinį skausmą, šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad buvo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, ieškinius atmesti ir taikyti bausmę, kuri yra adekvati padarytiems veiksmams. Mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į visas aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo veiką, neteisingai vertino surinktus duomenis, visiškai nevertino jo ir jo tėvo, A. V., parodymus, privilegijuotai vertino nukentėjusių parodymus. Pažymi, kad teismas neapklausė liudytojos J. V., dėl to netinkamai taikė BK teises normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad nukentėjusieji užpuolė jo motiną, o kai jis su tėvu bandė apie tai pasikalbėti – šie puolė juos. Pažymi, kad į D. M. namus nebuvo užėję, dėl to jam inkriminuota veika, jog jis buvo įsibrovęs į svetimą būstą neatitinka tikrovės, be to, to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Visi nukentėjusieji gėrė lauke. Visiškas melas, kuris nebuvo patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, kad jie buvo susitikę prie parduotuvės ir daužė G. S., U. R.. Teismas rėmėsi tik pastoviai girtaujančių ir agresyviai nusiteikiančių asmenų parodymais. Apelianto teigimu, jų parodymams nebuvo suteikta jokio dėmesio ir jie nevertintini, taip pažeisti BPK 7 str. reikalavimai. Nuteistasis pažymi, kad nenustatyta, kodėl jis grįžęs iš darbo turėtų pulti kažkokius asmenis prie parduotuvės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktuose kaltinimuose yra teigiama, jog prie parduotuvės G. S. suduoti penki kartai į galvos sritį ir vienas kartas įspirtas, tačiau specialisto išvadoje Nr. G 687/11(05) (1 t., b.l.l41.) yra teigiama, jog yra viena muštinė žaizda. Teismo nuosprendyje konstatuojama, kad yra padaryti penki sumušimai, tačiau objektyvūs duomenys teigia, kad tiek sužalojimų nėra. Be to, nėra nustatyta, kur ir kokiomis aplinkybėmis sužalojimas atsirado. Teismas besąlygiškai tiki pareiškėjais, o kodėl atmetami jo parodymai – net nepasisakė. Nurodo, kad M. Š. labai įžeidė jo motiną, todėl šiam sudavė du kartus per rankas. Mano, kad šie jo veiksmai kilo tik iš asmeninių paskatų, niekaip nepereinantys į viešosios tvarkos pažeidimą ar demonstravimą visuomenės negerbimą. Pažymi, kad kivirčas įvyko privataus namo kieme. Todėl mano, kad jo veiksmai visiškai neindividualizuoti, o paskirta bausmė neadekvati. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai nustatė ir atlygintinos žalos dydžius, kurie neparemti nustatytomis aplinkybėmis.

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį, jį išteisinti ir ieškinius atmesti. Teigia, kad šis nuosprendis yra neteisėtas, teismas nepakankamai atsižvelgė į visas aplinkybes, neteisingai kvalifikavo veiką, neteisingai vertino surinktus duomenis, visiškai nevertino jo ir jo sūnaus M. V. parodymus, privilegijuotai vertino nukentėjusių parodymus, nekvietė ir neapklausė liudytojos J. V.. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė BK teises normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pažeidė teisę į gynybą, nes nesuteikė galimybės naudotis advokato paslaugomis, todėl jis negalėjo tinkamai gintis nuo neteisėtų kaltinimų. Nurodo, kad žmonai pasisakius, kad girtas M. Š. ją parduotuvėje iškoliojo, jis su sūnumi nuėjo pas M. Š. pasikalbėti. Prie D. M. namo kieme gėrė keli visiškai girti asmenys, sūnus paklausė M. Š., kodėl jis koliojo motiną, pastarasis labai supyko ir peiliu puolė sūnų. Tada sūnus sudavė per rankas ir išmušė peilį. Tuo tarpu pribėgo G. S., tačiau jis šį sustabdė ir nustūmė, kad neįvyktų muštynių. Tada jis su sūnumi išėjo namo. Į D. M. namus net nebuvo užėję. Kaltinimas, kad jis su sūnumi buvo prie parduotuvės ir daužė G. S., U. R. nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas rėmėsi tik pastoviai girtaujančių ir agresyviai nusiteikiančių asmenų parodymais. Apelianto manymu, jo ir jo sūnaus parodymams nebuvo suteikta jokio dėmesio ir jie nevertinti, taip pažeisti BPK 7 str. reikalavimai. Pažymi, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. S. ir M. Š. buvo suduota daugybė smūgių, nes specialistas konstatavo vieną žaizdą. Nurodo, kad nukentėjusieji stipriai geria, tai ir susižaloti galėjo patys. A. V. teigia, kad ėjo tik pasikalbėti, vedamas asmeninių tikslų, pats jokių smūgių nesudavė, tik atstūmė G. S., kad nekiltų muštinių. Tarp jų dėl M. Š. ir kitų asmenų girtumo pokalbis neįvyko. Apeliantas mano, kad jo veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų nebuvo, įvyko tik nedidelis nesusipratimas privataus namo kieme. Teigia, kad jam netinkamai inkriminuotos nusikalstamos veikos, visiškai neindividualizuoti veiksmai, bausmė paskirta neteisėtai, be to, iš jo neteisėtai priteisti ieškiniai.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti jų ginamųjų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Nuteistieji skundais nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jų nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimus, o M. V. – ir už neteisėtą D. M. būsto neliečiamumo pažeidimą. Tvirtina, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jų kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nesurinkta pakankamai jų kaltės įrodymų, be to, įrodymai neteisingai įvertinti. Nuteistieji skunduose tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdami byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas, priešingai jų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nors nuteistieji ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi byloje esančiais, nuosprendyje nurodytais bei aptartais įrodymais, kurių pagrindu konstatavo nuteistojo M. V. kaltę dėl jam inkriminuotų BK 284 str. 1 d. (dvi veikos) ir 165 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, bei nuteistojo A. V. kaltę dėl jam inkriminuotų BK 284 str. 1 d. (dvi veikos). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantams baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai, ir išteisinti juos dėl jų ar perkvalifikuoti jiems inkriminuotas veikas nėra jokio pagrindo.

Apeliantai neigia buvę prie parduotuvės ir ten atlikę kaltinime nurodytus veiksmus prieš G. S. ir U. R., tačiau jų kaltę patvirtina byloje esančių duomenų visuma. Skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad 2011-05-01 apie 18.00 val. A. V. paėmus U. R. už drabužių ir nutempus jį į šalį bei pargriovus ant žemės, M. V. suduodamas rankomis penkis smūgius į galvą ir spirdamas koja vieną kartą į galvą G. S., tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuos veiksmus nuteistieji padarė viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu M. V. ir A. V., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes nukentėjusysis G. S. ir liudytojas U. R. buvo šokiruoti, išsigandę. Šios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiojo G. S., liudytojo U. R. parodymais ir jų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, taip pat netiesiogiai – liudytojos D. M. parodymais ir rašytiniu dokumentu apie policijoje gautą telefoninį pranešimą dėl G. S. ir M. V. konflikto prie parduotuvės. Nukentėjusysis G. S. ir įvykyje dalyvavęs bei jį nuo pradžios iki galo matęs liudytojas U. R. davė esminėse detalėse sutampančius parodymus. Tuos parodymus netiesiogiai patvirtino D. M. bei jos telefoninis pranešimas policijai dėl prie parduotuvės buvusio G. S. ir M. V. konflikto. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nei nukentėjusysis, nei pirmiau nurodyti liudytojai neturėjo jokio pagrindo apkalbėti M. V. ir A. V., tokių duomenų nenurodė ir patys apeliantai. Tokiu būdu M. V. ir A. V. pagrįstai pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotą viešosios tvarkos pažeidimą prie parduotuvės. Šios išvados nekeičia skunduose keliamas klausimas dėl nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų motyvų nebuvimo bei akcentuojama panaudoto fizinio smurto apimtis. Motyvų nebuvimas kaip tik paneigia galimą nukentėjusiojo apkalbėjimą ir asmeniškumus bei nuteistųjų atliktų veiksmų kontekste rodo jų chuliganišką pobūdį. Tuo tarpu panaudoto fizinio smurto apimtis, konstatavus tik fizinio skausmo sukėlimą be rimtesnio sveikatos sutrikdymo BK 284 str. 1 d. numatytos veikos inkriminavimui bei kvalifikavimui įtakos neturi, kaltinime nurodytų nuteistųjų atliktų veiksmų nepaneigia ir jų atsakomybės už šią veiką nepašalina.

Apeliaciniais skundais ginčijama ir nuteistųjų M. V. ir A. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo D. M. namo kieme bei M. V. kaltė dėl neteisėto D. M. būsto neliečiamumo pažeidimo, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo M. V. ir A. V. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo D. M. namo kieme bei M. V. kaltę dėl neteisėto D. M. būsto neliečiamumo pažeidimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. V. 2011-05-01 apie 20.20 val. atidarydamas D. M. priklausančio gyvenamojo namo nerakintas duris ir patekdamas į namo vidų, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į D. M. namą. Nors nuteistasis neigia kaltinime nurodytu laiku įėjęs į D. M. namą, tačiau jį atlikus šiuos veiksmus patvirtina nukentėjusioji bei tuo metu name buvę M. Š., G. S., U. R.. Pastarųjų nurodytų asmenų parodymų, kurie sutampa esminėse detalėse ir yra nuoseklūs, analizė nesudaro pagrindo abejoti jų patikimumu. Be to, šie parodymai, juos vertinant nuteistojo M. V. ir jo naudai parodymus duodančio tėvo A. V. parodymų prieštaringumo objektyviems bylos įrodymams kontekste, taip pat atsižvelgiant į jų abiejų prieš M. V. neteisėtą D. M. būsto neliečiamumo pažeidimą ir po to jų atliktus nusikalstamus veiksmus, teismui nelieka abejonių dėl M. V. kaltės pagal BK 165 str. 1 d. Todėl išteisinti M. V. iš šios veikos nėra jokio pagrindo.

Taip pat byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. V. ištempus M. Š. už drabužių iš D. M. namo, M. V. ir A. V. panaudojo fizinį smurtą M. Š. atžvilgiu, o A. V. – dar ir G. S. atžvilgiu, taip nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą ir sukeldamas fizinį skausmą. Šiuos veiksmus nuteistieji, priešingai jų skundo teiginiams, padarė viešoje vietoje – prie D. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu M. V. ir A. V., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes nukentėjusieji M. Š., G. S., D. M. ir liudytojas U. R. buvo šokiruoti, išgąsdinti. Šios aplinkybės patvirtintos nurodytų nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymais, jų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialisto išvada, taip pat nuteistųjų kaltę iš dalies patirtina jų pačių parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tuo tarpu nuteistųjų teiginių apie M. Š. puolimą su peiliu rankoje ant M. V. ir kitų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, o teiginys apie prieš tai buvusį M. Š. įžeidžiantį elgesį nepateisina nuteistųjų nusikalstamo elgesio. Todėl J. V. neapklausimas teisme nesąlygojo teismo sprendimo neteisingumo. Taigi visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl M. V. ir A. V. kaltės jiems atlikus inkriminuotus viešosios tvarkos pažeidimo prie D. M. namo veiksmus nepalieka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė M. V. ir A. V. kaltę dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir išteisinti juos iš jos, o taip pat ir perkvalifikuoti ją nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų M. V. ir A. V. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas bei tinkamai jas subendrino. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančios aplinkybės buvimą, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. A. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl jam pagrįstai parinkta bausmė – bauda, jos dydžius nustatant žymiai mažesnius nei už jo padarytus nusikaltimus galimas baudos vidurkis. Nuteistajam A. V. skirtos bausmės subendrintos vienu palankesnių bendrinimo būdų – daliniu sudėjimu. Todėl A. V. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ar subendrintą bausmę laikyti per griežtomis nėra jokio pagrindo. Nuteistasis M. V. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, atsižvelgiant į tai bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas jam pagrįstai už nusikalstamas veikas parinko ir paskyrė arešto bausmes, nustatydamas už vidurkį mažesnius jų terminus. Tokias bausmes, o taip pat subendrintą bausmę, laikyti per griežtomis nėra jokio pagrindo. Apeliantas M. V. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad buvo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, tačiau teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė, todėl tokį nuteistojo prašymą atmeta kaip nepagrįstą. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių M. V. ir A. V. turėtų būti švelninamos bausmės, byloje nenustatyta.

Apeliantai skunde be jokių argumentų prašo atmesti civilinius ieškinius, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo jų skundus tenkinti ir šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, civilinio ieškinio klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai, iš nuteistųjų priteisiant žalos atlyginimą vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant žalą ir nustatant jos dydžius nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skunduose teigiama apie teisės į gynybą bei rungimosi principo pažeidimus, tačiau šie teiginiai, deklaratyvūs, nepagrįsti, niekuo neparemti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų M. V. ir A. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistųjų M. V. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus