Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2071-811/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-16
Bylos Nr.: I-2071-811/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00081-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: R. J.
Trečiasis asmuo: D. J., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Ingrida Steponavičienė

Kategorijos

12.1Apmokestinimo teisinio reglamentavimo taikymo principai

Administracinė byla Nr. I-2071-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00081-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1.; 12.2.; 12.2.3.; 12.13.; 12.13.1.; 12.13.1.2.; 12.13.2.; 12.13.3.; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjai R. J.,pareiškėjos atstovei advokatei Ingridai Steponavičienei,atsakovės atstovui Renaldui Mundeikiuitrečiajam suinteresuotam asmeniui D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir D. J. dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–19), prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-12-09 sprendimą Nr. S-264(7-223/2016); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2016-09-09 sprendimą Nr. 68-251; 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2016-04-29 sprendimą Nr. (41.2)FR0682-262; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su atliktu mokestiniu patikrinimu ir ginčijamų sprendimų priėmimu. Pareiškėja nesutinka su Šiaulių AVM, VMI prie FM ir MGK pozicija, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis – trečiasis suinteresuotas asmuo D. J., pagal sudarytas paskolų sutartis, neįrodė realių pajamų šaltinių, iš kurių patyrė kitokias išlaidas ir dėl ko yra pagrindas 2008–2012 m. gyventojų pajamų bazę (toliau – ir GPM) bazę apskaičiuoti pagal mokesčių administratorius įvertinimą. Visi patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog jokios ekonominės naudos pareiškėja iš paskolų negavo, paskolos buvo suteiktos nepažeidžiant įstatymų, paskolų suteikėjai turėjo galimybę paskolas suteikti. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos neįtvirtina privalomos notarinės formos paskoloms sudaryti. Mokesčių administratorius nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl paskolos sutarčių ir vekselių negaliojimo, jų nepripažinimo pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamomis. Kadangi įstatymai nenustato imperatyvaus reikalavimo suteikiant ir gaunant paskolą iš fizinio asmens susitarti dėl palūkanų, paskolos grąžinimo garantijų, nėra nustatytų jokių reikalavimų fizinių asmenų paskolų rašteliams. Šiuo atveju mokesčių administratorius nevertino tikrųjų šalių ketinimų, paskolų davėjų paaiškinimų, kitų objektyvių įrodymų (pvz. gautų lėšų realaus įnešimo į įmonę), kurie patvirtina, jog sandoriai buvo realūs ir pajamos faktiškai buvo gautos.

Skunde taip pat išdėstomi nesutikimo argumentai dėl mokesčių bazės nustatymo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstumo, dėl mokesčių administratoriaus faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo. Pareiškėjos vertinimu, jos ir sutuoktinio atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos materialinės mokesčių teisės aktų normos bei surinkta nepakankamai įrodymų jų apmokestinimui, dėl ko mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjos mokestinę prievolę apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. nuostatomis. Pareiškėja remiasi MAĮ nuostatomis, teismų praktika ir daro išvadą, jog mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti pareiškėjos pateiktų duomenų apie 2004–2007 m. mokestinį laikotarpį ar įpareigoti pareiškėją pateikti nurodytų duomenų teisingumą patvirtinančius įrodymus, o jų nepateikus – pareiškėjai apskaičiuoti mokesčius kaip nepagrindus 2004–20077 m. turėtų pajamų. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog mokesčių administratorius pagrįstai vertino ir apskaičiavo mokesčius už 2004–2007 m. mokestinį laikotarpį, tvirtina, jog mokesčių administratoriaus atlikti skaičiavimai yra netinkami ir klaidingi.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su MGK sprendime pateiktais išaiškinimais dėl prezumpcijos taikymo, kuomet laikoma, jog santuokoje gautas pajamas gauna abu sutuoktiniai. Paaiškina, kad pagal suformuotą LVAT praktiką, vieno sutuoktinio gautos pajamos nebūtinai GPMĮ prasme turi būti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis. Šiuo atveju nei mokesčių administratorius, nei MGK, nevykdė pareigos įvertinti aplinkybes, kurios leistų nukrypti nuo nurodytos prezumpcijos. Mokesčių administratorius nevertino, kokias pajamas gavo pareiškėja ir kokias jos sutuoktinis, o nepagrįstai ir nemotyvuotai padalijo ginčo pajamas lygiomis dalimis. Teigia, kad nei MGK, nei VMI neatsižvelgė į pareiškėjos teiktus paaiškinimas dėl 2009 m. ir 2012 m. gautų bankinių pavedimų. Be to, mokesčių administratorius neteisingai nustatė pareiškėjos ir jos šeimos vartojimo išlaidas, remiantis Statistikos departamento duomenimis, neatsižvelgęs į pareiškėjos ir jos sutuoktinio patirtas išlaidas, kurios buvo apmokėtos banko pavedimais. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratoriaus priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Teigia, kad galimai kilusios abejonės mokesčių administratoriaus turėjo būti vertinamos pareiškėjos naudai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti (b. l. 30–34).

Nurodo faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamų sprendimų priėmimu ir paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos ir sutuoktinio D. J. 2008–2012 m. išlaidos viršijo gautas pajamas 1 946 117 Lt. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 3 p. ir laikydamasis pozicijos, kad sutuoktinių gautos pajamos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, konstatavo, jog pareiškėja 2008–2012 m. gavo 973 058 Lt kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo mokėtino į biudžetą GPM. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja bankiniais pavedimais iš fizinių asmenų gavo 11 822 Lt piniginių lėšų, kurios, teisės aktų nustatyta tvarka, apmokestintos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. VMI prie FM vadovaujasi MAĮ 68 str. 1 d. ir daro išvadą, jog mokesčių apskaičiavimo senaties terminai nebuvo pažeisti. Iš ginčo medžiagos matyti, kad Šiaulių AVMI atliko 2004–2007 m. pajamų ir išlaidų tyrimą, kurio metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos apmokestinimo už 2004–2007 m. Šiaulių AVMI, siekdama nustatyti pareiškėjos šeimos piniginių lėšų likučius tikrinamojo laikotarpio pradžioje, pagrįstai analizavo, vertino ir kaip įrodymais rėmėsi ankstesnių mokestinių laikotarpių duomenimis. Pabrėžė, kad mokestinė prievolė už 2004–2007 m. pareiškėjai apskaičiuota nebuvo.

Pažymėjo, kad MGK sprendime surinkta pakankamai duomenų dėl pareiškėjos netinkamo elgesio buvimo konstatavimo, todėl mokesčių administratorius įgijo teisę mokesčius už šį laikotarpį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2008–2012 m. disponavo pajamomis, kurių gavimo šaltinių nepagrindė neginčytinais objektyviais duomenimis, didžiąją dalį lėšų panaudojo paskolai suteikti UAB „Dolvera“, pragyvenimo, studijų išlaidoms dengti, banko suteiktoms paskoloms grąžinti. Pareiškėja ginčo pajamų nedeklaravo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą pajamų mokesčio, tuo pažeisdama GPMĮ 25 str. ir 27 str. nuostatas. Pareiškėja nevykdė įstatyminės prievolės teisės aktų nustatyta tvarka laiku ir teisingai deklaruoti gautas pajamas, nuo jų apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius. Pareiškėjos veikimas tokiu būdu iškreipė tiesioginio apmokestinimo aplinkybes. Atsižvelgiant į aptartas mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad dėl pareiškėjos netinkamo elgesio buvimo konstatavimo mokestinės prievolės nebuvo įmanoma nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatyme nustatyta tvarka, o tai yra pagrindas apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, todėl mokesčių administratorius pagrįstai, remdamasis MAĮ 70 str. 1 d., atliko įvertinimą taikydamas išlaidų metodą.

Dėl paskolų sutarčių su fiziniais asmenimis vertinimo paaiškino, kad patikrinimo metu pareiškėja ir jos sutuoktinis tikrinamojo laikotarpio nustatytą 1 946 117 Lt pajamų trūkumą grindė 11 fizinių asmenų suteiktomis 24 paskolų sutartimis ir paprastaisiais vekseliais. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti civilinių sandorių pagrindu vykdytų ūkinių operacijų realumą, pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu atliko kreditorių atžvilgiu kontrolės veiksmus, t. y. operatyvius patikrinimus, dėl priešpriešinės informacijos gavimo kreipėsi į kitą teritorinį mokesčių administratorių ir į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių. Kontrolės veiksmų metu nustatytos paskolų suteikimo aplinkybės detaliai aptartos ginčijamuose sprendimuose. Operatyvių patikrinimų metu, atlikus paskolas teikusių asmenų finansinės būklės vertinimus ir tyrimus, nustatyta, kad N. U., V. J., A. L., A. S., N.-T. P., Č. G., S. Z., A. P. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolų sutartyse nurodytų sumų; Ž. K. realiai galėjo turėti paskolos sutartyje nurodytą pareiškėjai paskolintą piniginių lėšų sumą, tačiau pats nuo 2004 metų turėjo įsipareigojimų bankui ir mokėjo palūkanas, bet tariamai skolino be jokių garantijų ir palūkanų. Pagal gautus Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus duomenis nustatyta, jog M. G. paneigė paskolos davimo faktą, D. S. duomenų apie suteiktą paskolą pareiškėjai nepateikė.

Teigia, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindų padarė pagrįstas išvadas. Paskolų davėjai mokesčių administratoriui nepateikė objektyvių paaiškinimų, kodėl skolindami nemažas pinigines lėšas, nesiėmė jokių paskolų užtikrinimo priemonių ar nenumatė palūkanų, nors kai kurie skolintojai turėjo kitų įsipareigojimų ir žinojo apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio prastą finansinę būklę.

Pareiškėjos ir sutuoktinio gautų paskolų realumas grindžiamas pateiktomis paskolų sutartimis, vekseliais, savo bei paskolų davėjų paaiškinimais, tačiau civilinių santykių dalyviai nepateikė piniginių lėšų perdavimo / grąžinimo faktą pagrindžiančių vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų. Kadangi teismų praktikoje nustatyta, kad lėšų perdavimas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui turi būti patvirtintas objektyviais bei neginčytinais duomenimis, tokių duomenų nebuvimas reiškia, jog pareiškėja neįrodė savo teiginių pagrįstumo, taip pat nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų bei jų pagrindu padarytų išvadų apie tai, jog pareiškėja ir sutuoktinis pagal minėtas dovanojimo sutartis realiai piniginių lėšų negavo, o sudarytos dovanojimo sutartys, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu (MAĮ 10 str.), kuris įgalina tinkamai kvalifikuoti nustatytas tikrąsias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pripažintinos formalia asmenų veiklos išraiška, siekiant dirbtinai pagrįsti pajamų šaltinius.

Pažymėjo, kad pareiškėjos operatyvaus patikrinimo metu buvo pateiktos 9 paskolų sutartys 660 000 Lt sumai, nustačius mokestinius pažeidimus dėl disponavimo juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstomis pajamomis ir inicijavus mokestinį patikrinimą, sutuoktiniai papildomai pateikė 15 paskolos sutarčių 586 109,70 Lt sumai. Aptarti pareiškėjos veiksmai, kai papildomi duomenys teikiami po atliktų mokesčių administratoriaus kontrolės procedūrų, paaiškėjus oficialių pajamų trūkumui, verčia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu bei siekiu padėti mokesčių administratoriui visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, turinčias įtakos objektyvaus ir teisingo sprendimo priėmimui.

Teigia, kad pareiškėjos argumentai dėl neteisingai apskaičiuotų vartojimo išlaidų yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi vidutinės vartojimo išlaidos pagal Statistikos departamento skelbtą informaciją apie namų ūkio išlaidas „kiti miestai“ už 2008–2010 m. apskaičiuotos trims asmenims (dukra gimė (duomenys neskelbtini) be išlaidų „būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, maistas, kiti pirkiniai, nealkoholiniai gėrimai, ryšiai, alkoholiniai gėrimai, tabakas“. Pastarosios išlaidos („būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, maistas, kt. pirkiniai, nealkoholiniai gėrimai, ryšiai“) apskaičiuotos pagal faktiškai patirtas išlaidas. Pažymėjo, kad išlaidos buvo skaičiuotos pagal rodiklį „kiti miestai“, kadangi pareiškėja gyvenamąją vietą nuo 1999-10-28 deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktinis D. J. iki 2014-02-09 deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), (nuo 2014-02-09 deklaruoja gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini)), kas patenka į kategoriją „kiti miestai“. Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiškėjos ir jos šeimos vartojimo išlaidos už 2011-2012 metus buvo apskaičiuotos remiantis pareiškėjos sąskaitos išrašų banke AB „Swedbank“ duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimu (1 500 Lt išlaidos būsto šildymui, už vandenį), t. y. buvo vertintos tik faktiškai patirtos išlaidos.

VMI nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog mokesčių administratoriaus sudarytame sutuoktinių pajamų ir išlaidų balanse už 2004–2007 m. yra įsivėlusi klaida, kadangi 2007 m. pareiškėjos šeimos pajamos 142 696 Lt viršijo išlaidas. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju buvo skaičiuojamos pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamos ir išlaidos grynaisiais pinigais. Tokiu atveju mokestinio laikotarpio pabaigai nustatytas piniginių lėšų likutis banke yra atimamas, o ne pridedamas, kadangi jis bus įvertintas kito mokestinio laikotarpio pradžioje. Tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju: 2007-12-31 dienai nustatytas pinigų likutis banke (10 444,97 Lt) buvo atimtas iš sutuoktinių 2004–2007 m. gautų pajamų ir perkeltas į likučius 2008-01-01 dienai.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl jos sutuoktinio neva asmeniškai gautų paskolų iš fizinių asmenų nevertintini, kadangi, kaip nurodyta MGK sprendime, šios paskolos nebuvo pripažintos pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamomis. Be to, kaip matyti iš pateiktų paskolų raštelių ir vekselių, jie buvo sudaromi pareiškėjos vardu. Vadovaujasi MAĮ, teismų praktika ir pažymi, kad Šiaulių AVMI patikrinimo metu vertino pareiškėjos pajamas ir patirtas išlaidas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31. Pagal akte pateiktą informaciją šiuo mokestiniu laikotarpiu pareiškėja buvo santuokoje, todėl buvo vertintos ir pareiškėjos sutuoktinio pajamos ir išlaidos. Byloje surinkti duomenys neleidžia teigti, jog laikotarpiu, kada buvo gautos ginčo pajamos, pareiškėja ir jos sutuoktinis kartu netvarkė šeimos ūkio. Jokių duomenų apie tai, kad santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu būtų nustatę separaciją, sudarę vedybinę sutartį, kurioje būtų nustatę santuokoje įsigyjamo turto režimą, nėra; taip pat nėra duomenų apie tai, kad santuokoje įsigyjamas turtas buvo įsigytas ir valdomas kurio nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, pateikta nebuvo. Pareiškėja nepateikė nei vedybų sutarties, nei kitokių įrodymų, pagal kuriuos centrinis mokesčių administratorius galėtų atriboti sutuoktinių asmeninę nuosavybę nuo bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina prezumpciją, kad 2008–2012 metais iš pajamų iš nenustatytų šaltinių buvo vykdomos sutuoktinių prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu bei bendro turto tvarkymo išlaidomis, todėl MGK sprendime pagrįstai konstatuota, kad faktiškai atitinkamą naudą, kuri laikoma pajamomis, gavo abu sutuoktiniai. Sprendime pagrįstai pripažinta, kad kiekvienas iš sutuoktinių, GPMĮ 3 str., požiūriu, faktiškai gavo po pusę pajamų iš nenustatytų šaltinių. Taigi, Šiaulių AVMI teisėtai ir pagrįstai pajamas padalino sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Teigia, kad VMI prie FM, Šiaulių AVMI ir MGK išsamiai bei motyvuotai išdėstė savo sprendimus, todėl ginčijami sprendimai atitinka VAĮ nuostatas.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių AVMI ir D. J. atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjai papildomai apskaičiuotų GPM ir PSD įmokų bei su šiais mokesčiais susijusių sumų pagrįstumo, mokesčių administratoriui minėtą mokestį apskaičiavus už 2008-2012 m. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str. 1 d.), konstatavus, kad pareiškėjos šeimos patirtos išlaidos viršijo disponuojamas pajamas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos GPM už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 bei privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų už 2009 m. laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą ir nustačiusi, kad pareiškėjos išlaidos viršijo gautas pajamas, surašė 2016-03-15 patikrinimo aktą Nr. (4.12)-FR0680-190 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla, t. 1, b. l. 58–86).

Šiaulių AVMI 2016-04-29 sprendimu Nr. (41.2)-FR0682-262 patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotą 43 997 Eur GPM sumą, apskaičiavo 23 796,54 Eur GPM delspinigių bei skyrė 4 399,70 Eur (10 proc.) GPM baudą, taip pat patvirtino 4 374 Eur PSD įmokų sumą, apskaičiavo 2 813,37 Eur PSD įmokų delspinigių ir skyrė 437,40 Eur (10 proc.) PSD įmokų baudą (MGK byla, t. 1, b. l. 53–56).

Pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių AVMI sprendimu, pateikė skundą VMI prie FM (MGK byla, t. 2, b. l. 19–24). VMI 2016-06-16 sprendimu Nr. 68-251 patvirtino Šiaulių AVMI 2016-04-29 sprendimą (MGK byla, t. 2, b. l. 8–14).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtais Šiaulių AVMI ir VMI prie FM sprendimais, pateikė skundą MGK (MGK byla, t. 2, b. l. 1–6), kuri 2016-12-09 sprendimu Nr. S-264 (7-223/2016) patvirtino VMI prie FM 2016-09-09 sprendimą Nr. 68-251 (MGK byla, t. 2, b. l. 71–84).

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2004-01-01 galimai turėjo 100 000 Lt piniginių lėšų likutį. Nustatyta, kad sutuoktiniai už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 gavo 170 065 Lt pajamų. Įvertinus sutuoktinių 2004-01-01 galimai turėtą 100 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, 2004–2007 m. gautas 170 066 Lt pajamas, patirtas 116 925 Lt vartojimo išlaidas, 2007-12-31 turėtą pinigų likutį 104 44,97 Lt banke, nustatyta, kad 2007 metais pareiškėjos šeimos pajamos 142 696 Lt viršijo išlaidas (100 000 Lt + 170 066 Lt – 116 925 Lt – 10 444,97 Lt), todėl konstatuota, kad 2007-12- 31 šeima galimai turėjo 142 696 Lt grynųjų pinigų likutį.

2008 m. patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai 2008 m. gavo 170 848 Lt pajamų ir patyrė 415 090 Lt išlaidų (kurių didžiausią dalį sudarė paskola UAB „Dolvera“). Įvertinus 2008 m. sutuoktinių gautas 170 848 Lt pajamas, 415 090 Lt išlaidas, 2008-01-01 turėtą 142 696 Lt piniginių lėšų likutį ne banke ir 10 444,97 Lt piniginių lėšų likutį banke bei 2008-12-31 turėtą 51,42 Lt piniginių lėšų likutį banke, nustatyta, kad sutuoktinių išlaidos 91 152 Lt (pareiškėjos dalis – 45 576 Lt) viršijo pajamas.

2009 m. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir sutuoktinis 2009 m. pradžioje pinigų turėjo 51,42 Lt pinigų likutį banke, 2009 m. gavo 157 470 Lt pajamų, taip pat patyrė 639 563 Lt išlaidų (kurių didžiausią dalį sudarė D. J. paskola UAB „Dolvera“), o 2009-12-31 turėjo 2 714,88 Lt pinigų likutį banke. Įvertinusi gautus duomenis, nustatyta, kad sutuoktinių 2009 m. išlaidos 484 756 Lt (pareiškėjos dalis – 242 378 Lt) viršijo pajamas.

2010 m. mokesčių administratorius nustatė, kad sutuoktiniai 2010-01-01 turėjo 2 714,88 Lt piniginių lėšų likutį banke, 2010 m. gavo 98 255,41 Lt pajamas bei patyrė 794 021 Lt išlaidų (iš kurių UAB „Dolvera“ suteikė 627 989 Lt paskolą, SIA „Dolvera“ sąskaitos papildymui 2010 metais pervedė 74 280 Lt). Nustatyta, kad sutuoktiniai 2010-12-31 turėjo 6 894,12 Lt pinigų likutį banke. Įvertinus gautus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos šeimos išlaidos 699 945 Lt (pareiškėjos dalis – 349 973 Lt) viršijo pajamas.

2011 m. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir sutuoktinis 2011-01-01 turėjo 6 894,12 Lt pinigų likutį banke, 2011 m. gavo 73 894 Lt pajamų bei patyrė 656 874 Lt išlaidų. Nustatyta, kad 2011-12-31 pareiškėjos šeima turėjo 23 358 Lt pinigų likutį. Įvertinus patikrinimo metu gautus duomenis nustatyta, kad pareiškėjos šeimos išlaidos 599 444 Lt (pareiškėjos dalis – 299 722 Lt) viršijo pajamas.

2012 m. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir sutuoktinis 2012-01-01 turėjo 23 358 Lt pinigų likutį. Taip pat pagal patikrinimo metu surinktą informaciją mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjos šeima 2012 m. gavo 889 341 Lt pajamas (iš kurių didžiausią dalį, t. y. 791 405 Lt sudarė UAB „Dolvera“ grąžintas įnašas D. J.), taip pat patyrė 977 757 Lt išlaidų (iš kurių 905 805 Lt sudarė piniginių lėšų pervedimas Latvijoje registruotai įmonei ŠIA „LV Dolvera“). Šiaulių AVMI patikrinimo metu nustatė, kad sutuoktiniai 2012-12-31 turėjo 5 762,69 Lt pinigų likutį banke. Įvertinus gautus duomenis, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos šeimos 2012 m. išlaidos 70 820 Lt (pareiškėjos dalis 35 410 Lt) viršijo gautas pajamas.

Taigi, patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu gavo 973 059 Lt kitų B klasės su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurių teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo, neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja UAB „Dolvera“ 2010 m. suteikė 2 100 Lt, 2011 m. – 1 000 Lt paskolą. UAB „Dolvera“ paskolas gražino 2012 m. Sutuoktinis D. J. UAB „Dolvera“ taip pat buvo suteikęs 1 929 469 Lt dydžio paskolas: 2007 m. – 45 000 Lt, 2008 m. – 241 417 Lt, 2009 m., – 561 174,37 Lt, 2010 m. – 627 988,8 Lt, 2011 m., – 450 089 Lt, 2012 m. – 3 800 Lt. UAB „Dolvera“ 2012 m. grynais grąžino 791 405 Lt, o 639 405 Lt – į D. J. atsiskaitomąją sąskaitą. D. J. paskolintų UAB „Dolvera“ piniginių lėšų likutis 2012-12-31 sudarė 1 138 063,96 Lt.

Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad sutuoktiniams R. ir D. J. fiziniai asmenys bankiniais pavedimais pervedė pinigines lėšas: 2005 metais – 10 000 Lt, 2007 metais – 27 000 Lt, 2008 metais – 22 190 Lt, 2009 metais – 50 351 Lt, 2010 metais – 28 012 Lt, 2011 metais – 1 310 Lt, 2012 metais – 25 863 Lt. Iš viso – 16 4726 Lt. R. J. fiziniai asmenys pervedė: 2005 metais – 10 000 Lt, 2007 metais – 27 000 Lt, 2008 metais – 2 190 Lt, 2009 metais – 15 231 Lt, 2010 metais – 313 Lt, 2012 metais – 2 500 Lt. Iš viso – 57 234 Lt. Sutuoktiniui D. J. 2008 metais – 20 000 Lt, 2009 metais – 35 120 Lt, 2010 metais – 27 699 Lt, 2011 metais – 1 310 Lt, 2012 metais – 23 363 Lt. Iš viso – 107 492 Lt.

Byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių bei dėl aritmetinio mokestinių prievolių apskaičiavimo ginčijamuose sprendimuose.

Dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytų paskolų sutarčių.

Pareiškėja vieną iš argumentų, kuriuo grindžia nesutikimą su ginčijamais sprendimais, nurodo tai, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino paskolų sutarčių ir laikė pagal jas gautas sumas pareiškėjos pajamomis.

MAĮ 70 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas tokiam įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (MAĮ 70 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 4 d. nustatyta įtvirtinta šalių teisė ir pareiga teikti įrodymus. Ji šiuo atveju neatsiejama nuo MAĮ 67 str. 1 d., kurioje įtvirtinta pirmiausia mokesčių administratoriaus pareiga surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tačiau norėdamas paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti VMI sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontraargumentų teikimu. Pagal MAĮ 67 str. 2 d. mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).

Paskolos sutartis yra realinė sutartis, nes Civilinio kodekso 6.870 str. 2 d. nuostatas ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Atsakovas atliko asmenų, nurodytų pareiškėjos pateiktose paskolos sutartyse - N. U., V. J., A. L., A. P., Ž. K., N.-T. P., Č. G., S. Z., M. G., D. S., A. S. finansinės būklės vertinimus ir tyrimus ir nustatė, kad šie asmenys neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolų sutartyse nurodytų sumų.

Iš MGK byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis D. J. iš N. U. 2005-11-11 pasiskolino 40 000 Lt, kuriuos grąžino 2012-12-17; 2006-12-01 – 20 000 Lt, kuriuos grąžino 2012-05-20 (MGK bylos I t., b. l. 152-153), tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad N. U. 2005 metais neturėjo finansinių galimybių suteikti D. J. paskolą, nes D. U. su sutuoktine vienkartinės gyventojo (šeimos) turėto turto 2003-12-31 deklaracijos FR0593 nėra pateikę, be to 2008 patys paėmė paskolą iš banko būstui įsigyti, už naudojimąsi kuria 2008-2009 metais mokėjo palūkanas, kai pagal minėtas paskolų sutartis N. U. jokių palūkanų iš D. J. nereikalavo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad minėtos paskolų sutartys su N. U. sudarytos absoliučiai nenaudingomis N. U. sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad N. U. perdavė paskolintas sumas pareiškėjai ar jos sutuoktiniui, taip pat duomenų, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis grąžino N. U. pinigų sumas pagal minėtas sutartis. Be to, D. J. ir N. U. paaiškinimuose nurodė prieštaringas aplinkybes dėl minėtų paskolų: N. U. nurodė, kad D. J. pinigus grąžino 2010 metais, D. J. mokestinio tyrimo dėl 2003-2007 m. pajamų šaltinių metu paaiškinime nurodė, kad pajamas gavo už surinktas ir parduotas miško gėrybes, paskolos sutarčių nenurodė ir jų nepateikė. Liudytoju teismo posėdyje apklausiamas N. U. nurodė, kad pinigų turėjo, nes buvo pradėjęs dirbti advokatu ir nesitikėjo, kad advokatai gali tiek daug uždirbti. Nors su J. susipažino tik 2004 m. pabaigoje, teigia, kad nuolat skolino įvairias sumas D. J. ir be sutarčių, kad pas D. J. laikotarpyje nuo 2005 iki 2009 m. nuolat buvo paskolinti apie 100 000 Lt, tačiau tiksliai įvardinti sumos negalėjo, tuo pačiu teigė galvojęs, kad jeigu pinigus ir parastų, žala nebūtų labai didelė. Liudytojo parodymai laikytini prieštaringais, kas leidžia daryti išvadą, kad paskolų sutartys su N. U. ne tik kad nepagrįstos ekonomine logika, tačiau pasirašytos akivaizdžiai jam nenaudingomis sąlygomis, todėl pripažintina pagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad N. U. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolų be palūkanų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad su N. U. ją ir jos sutuoktinį siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pripažino šias paskolos sutartis sudarytas siekiant pagrįsti pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamų kilmę ir padėti išvengti gyventojų pajamų mokesčio prievolės.

MGK byloje esančioje 2007-12-24 paskolos sutartyje nurodyta, kad V. J. paskolino pareiškėjos sutuoktiniui D. J. 100 000 Lt nemokant palūkanų ir nenustačius grąžinimo termino – iki pareikalavimo (MGK bylos I t. b. l. 154). 2008-12-27 paskolos sutartyje nurodoma, kad V. J. paskolino D. J. 300 000 Lt. Joje nei palūkanos, nei paskolos grąžinimo terminas nenustatytas (MGK bylos t. I b. l. 158). Operatyvaus patikrinimo metu 2014-06-19 pateiktame paaiškinime teigė, kad 2007-2008 metais skolino D. J. apie 200 000 Lt mašinų pirkimui – pardavimui, kad sutartyje nurodyta suma bei laikotarpis, kuriam skolinami pinigai, tačiau paskolų sutarčių nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad 100 000 Lt, suma jam nėra didelė, tačiau 400 000 Lt suma didelė, žinojo, kad grąžins, tačiau jeigu būtų negrąžinęs, teigė, kad „būtų, kaip būtų“. Tuo pačiu paaiškino, kad augino burokų sėklas ir pinigų neskaičiavo, o juos svėrė, nes rublis buvo vertingesnis už eurą. Pinigus pareiškėjos sutuoktinis grąžino, po to vėl juos paskolindavo, gal net ir be rašytinių sutarčių.

Mokesčių administratorius patikrinimo akte nurodo, kad V. J. nuo 1995 metų yra įregistravęs ūkininko ūkį, litas Lietuvos Respublikoje įvestas 1993 m. birželio 25 d., taigi liudytojo V. J. parodymai apie buvusius rublius ir jų kiekį akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Tuo pačiu didelių abejonių kelia liudytojo paaiškinimai, kad 400 000 Lt jam buvo didelė suma, tačiau jeigu D. J. būtų jų negrąžinęs, jam tai būtų kaip ir nesvarbu. Mokesčių administratorius nustatė, kad V. J. iš banko AB „DNB bankas“ laikotarpyje nuo 2004-05-30 iki 2009-04-30 buvo paėmęs vartojimo kreditą, tam tikrais mėnesiais mokėjo palūkanas už pradelstą skolos terminą, 2006 m. buvo paėmęs paskolą iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos, kurią grąžino tais pačiais metais, taip pat laikotarpyje nuo 2007-06-05 iki 2008-05-20 paėmė paskolą, 2008 metais paėmė paskolą žemės ūkio technikai pirkti, 2006 m. metinių palūkanų dydis buvo 5,5 procentai, o 2007 ir 2008 m. – 9,5 procentai. Tai leidžia daryti išvadą, kad paskolų sutartys su V. J. ne tik kad nepagrįstos ekonomine logika, tačiau pasirašytos akivaizdžiai jam nenaudingomis sąlygomis, todėl pripažintina pagrįsta mokesčių administratoriaus ir MGK išvada, kad V. J. neturėjo finansinių galimybių suteikti 400 000 Lt paskolą be palūkanų.

MGK byloje pateikta D. J. ir A. L. 2008-03-20 sudaryta paskolos sutartis, kurioje nurodoma, kad A. L. paskolino D. J. 50 000 Lt, nemokant palūkanų ir grąžinant A. L. pareikalavus (MGK bylos t. I b. l. 155). Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad A. ir G. L. pajamos nebuvo minimalios, tačiau piniginės lėšos buvo laikomos terminuotuose indėliuose bankuose. Taigi jau vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ši paskolos sutartis, kurioje nenumatytos palūkanos bei paskolos grąžinimo terminas, A. L. buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga. Mokesčių administratoriui teiktame paaiškinime A. L. nenurodė, kada D. J. grąžino paskolą, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausiama A. L. teigė, kad paskolą grąžino 2012 m. lapkričio mėn. Nesant kitų duomenų apie tai, kad lėšos iš tikrųjų buvo perduotos pareiškėjos sutuoktiniui D. J., teismas sprendžia, kad mokesčių administratoriaus ir MGK išvada, kad ši paskolos sutartis pateikta siekiant padėti pareiškėjai pagrįsti pajamų šaltinius ir išvengti mokestinės prievolės, padaryta pagrįstai.

Byloje pateikta pareiškėjos sutuoktinio ir A. P. 2008-07-03 sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. P. paskolina pareiškėjos sutuoktiniui 50 000 Lt iki 2013-06-30 (metai ištaisyti ranka) arba kol dirbs UAB „Dolvera“ (MGK bylos t. I b. l. 156). Mokesčių administratoriui A. P. paaiškino, kad pinigus skolino 2008-2010 metais, sutartį surašė dviem egzemplioriais, skolino atliekamus pinigus, kuriuos turėjo namie, nes juos 2008 metais parsivežė iš Jungtinės Karalystės ir išsigrynino. Mokesčių administratorius surinko informaciją, kad A. P. laikotarpyje nuo 2005-01-26 iki 2005-07-31 dirbo Pakruojo rajono savivaldybės administracijoje, prieš 2007-04-06 išvykdamas į Jungtinę Karalystę niekur nedirbo, pajamų neturėjo, grįžęs iš Jungtinės Karalystės iki 2009-11-04, kai įsidarbino UAB „Dolvera“, taip pat niekur nedirbo ir pajamų neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad A. P. mokesčių administratoriui tiksliai nepasakė, kada skolino pinigus, kada jie buvo grąžinti, nepateikė antro paskolos sutarties egzemplioriaus, taip pat nesant duomenų, pagrindžiančių pinigų perdavimo-grąžinimo faktą, teismas sprendžia, kad mokesčių administratoriaus ir MGK išvada, kad aptariama paskolos sutartis pateikta siekiant padėti pareiškėjos sutuoktiniui pagrįsti pajamų šaltinius ir išvengti mokestinės prievolės, padaryta pagrįstai.

Pareiškėja savo pajamas mėgino pagrįsti su Č. G. ir S. Z. sudarytomis paskolų sutartimis (MGK bylos t. I b. l. 157, 161-163, 165-166, 169, 171-173, 175, , pagal kurias 2009-2011 m. laikotarpyje pareiškėjos šeimai paskolinta 302 000 Lt suma be palūkanų ir nenustačius paskolos grąžinimo termino. Mokesčių administratorius atsižvelgė į Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateiktą priešpriešinę informaciją apie paskolų sutarčių sudarymo aplinkybes, Č. G. ir S. Z. Didžiojoje Britanijoje gautas pajamas, VMI DB, VĮ „Registrų centras“ duomenis, Nacionalinės Didžiosios Britanijos Statistikos departamento skelbtus duomenis apie vartojimo išlaidas ir nustatė, kad Č. G. ir S. Z. neturėjo pajamų šaltinių didžiajai daliai įformintų paskolų. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos suteiktos neatlygintinai, be grąžinimo terminų, be garantijų, mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad paskolų sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos Č. G. ir S. Z. laikytina pagrįsta. Nesant įrodymų, kad pinigai pagal paskolų sutartis realiai buvo perduoti, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus ir MGK išvada, kad aptartos paskolų sutartys pateiktos siekiant pagrįsti pareiškėjos ir jos trečiojo suinteresuoto asmens pajamas ir išvengti mokestinės prievolės.

Byloje pateikta trečiojo suinteresuoto asmens su Ž. K. 2009-09-10 sudaryta paskolos sutartis dėl 30 000 Lt paskolos (MGK bylos t. I b. l. 159). Mokesčių administratorius įvertino turimą informaciją, kad Ž. K. laikotarpyje nuo 2002-12-10 iki 2008-05-01 dirbo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Kriminalinėje tarnyboje, jam nuo 2008-04-01 paskirta pareigūno valstybinė pensija, nuo 2004 m. jis turėjo finansinių įsipareigojimų (2004-07-22 kredito sutartis būstui pirkti su AB „Vilniaus bankas“ 10 metų laikotarpiui; 2007-08-20 vartojimo kredito sutartis 60 mėn. laikotarpiui su 9,4 procento metinių palūkanų automobiliui pirkti) ir padarė pagrįstą išvadą, kad aptariama paskolos sutartis sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis kreditoriui Ž. K.. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su mokesčių administratoriaus ir MGK išvada, kad paskolos sutartimi buvo siekiama pagrįsti pajamų kilmę ir padėti išvengti pajamų mokesčio prievolės.

Pareiškėja pajamoms pagrįsti pateikė D. J. su N.-T. P. 2010-11-20 sudarytą paskolos sutartį dėl 50 000 Lt beprocentės paskolos suteikimo be grąžinimo termino (MGK bylos t. I b. l. 167). Tai prieštarauja N.-T. P. mokesčių administratoriui pateiktiems paaiškinimams, kad pinigai buvo skolinami dalimis (2005 m. – 20 000 Lt, 2006 m. – 12 500 Lt, 2007 m. – 12 000 Lt, 2008 m. – 8 000 Lt). Be to, atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kad N.-T. P. nuo 1997 m. nedirba, 2003-03-17 įregistravo ūkininko ūkį, jos deklaruotos pajamos buvo minimalios, artimos Statistikos departamento skelbiamoms vartojimo išlaidoms, kurių minimaliai galėjo pakakti tik pragyvenimui (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra), pripažintina pagrįsta išvada, kad N.-T. P. neturėjo finansinių galimybių suteikti 50 000 Lt paskolą. Tuo pačiu pripažintina, kad beprocentinė paskolos sutartis be grąžinimo termino sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis N.-T. P., todėl nesant duomenų, pagrindžiančių 50 000 Lt perdavimo faktą, laikytina, kad sutartis pateikta siekiant pateisinti mokesčių administratoriaus nustatytas patirtas išlaidas.

Byloje esančios 2011-11-17 paskolos sutarties, sudarytos tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir M. G. dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo (MGK bylos t. I b. l. 174) realumą paneigė M. G. Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui, todėl laikytina, kad ši paskolos sutartis pateikta siekiant išvengti mokestinės prievolės.

Byloje pateikta 2010-03-22 paskolos sutartis, sudaryta tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir D. S. dėl 20 000 svarų beprocentės paskolos nenurodant jos grąžinimo termino, taip pat 2011-03-05 paskolos sutartis, sudaryta tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir D. S., kurioje nurodyta, kad pastaroji suteikia 19 000 svarų beprocentinę paskolą be nurodyto grąžinimo termino (MGK bylos t. I b. l. 164, 168). Mokesčių administratorius kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti šių paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes, tačiau D. S. Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui informacijos nepateikė. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, todėl laikytina pagrįsta mokesčių administratoriaus ir MGK išvada, kad šiomis paskolos sutartimis siekta išvengti mokestinės prievolės.

Pajamas pagrįsti bandyta kita paskolos sutartimi, 2011-04-11 sudaryta tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir A. S. dėl 20 000 Lt beprocentės paskolos suteikimo taip pat nenurodant grąžinimo termino (MGK byla t. I b. l. 170). Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, kad ši sutartis sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis paskolą suteikiančiam asmeniui, todėl nesant duomenų, pagrindžiančių 20 000 Lt perdavimo faktą, laikytina, kad sutartis pateikta siekiant padėti pagrįsti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens pajamų šaltinius ir išvengti mokestinės prievolės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ginčijamais mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimais, kuriuose konstatuota, kad pareiškėja pateiktomis paskolos sutartimis neįrodė realių pajamų šaltinių, todėl pagrįstai 2008-2012 gyventojų pajamų mokesčio bazė apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.).

Dėl laikotarpyje nuo 2004 iki 2007 m. pajamų vertinimo.

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos laikotarpyje nuo 2004 iki 2007 m. gautų pajamų, nes pagal MAĮ 68 str. 1 d. mokesčiui apskaičiuoti ar perskaičiuoti įtvirtintas penkerių metų terminas.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjai jokie mokesčiai už laikotarpį nuo 2004 iki 2007 m. minėtais sprendimais nebuvo priskaičiuoti. Mokesčių administratorius naudodamasis įvairiais šaltiniais nustatė pareiškėjos laikotarpyje nuo 2004 m. iki 2007 m. galimas turėti pajamas tikrinamo laikotarpio pradžiai, t. y. 2007-12-31. Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad MAĮ 68 str. 1 d. nustatytas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Tokiais atvejais, vertinant šią įrodomąją medžiagą bei nustatant jos reikšmę, vadovaujamasi ne MAĮ 68 str. 1 d. nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrąsias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama, ar ši medžiaga atitinka įrodymų sampratą, nustatomas įrodymų leistinumas, sąsajumas ir panašios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-201/2011, 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-196-438/2017).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys dėl neteisingo MAĮ 68 str. 1 d. taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl mokesčių administratoriaus klaidos 2004-2007 m. balanse.

Pareiškėja teigia, kad jos ir trečiojo suinteresuoto asmens išlaidų balanse už 2004-2007 metus įsivėlusi klaida, t. y. vietoje 142 696 Lt sumos turėtų būti nurodyta 163 586 Lt suma. Iš skundo matyti, kad pareiškėja nesutinka su aplinkybe, kad iš laikotarpyje nuo 2004 m. iki 2007 m. iš pareiškėjos gautų pajamų buvo atimta 10 444, 97 Lt suma, 2007-12-31 buvusi banke. Atsakovas skaičiavo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens pajams grynaisiais pinigais, todėl banke turėtą lėšų liktų atėmė iš 2004-2007 m. gautų pajamų ir perkėlė į likučius 2008-01-01. Pagal šią mokesčių administratoriaus poziciją skaičiuojant 2004-2007 m. balansą (100 000 Lt + 170 066 Lt-116 925 Lt-10 444,97 Lt) gaunama 142 696 Lt suma. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti aritmetinės klaidos. Jokių kitų argumentų, kad mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo 2004-2007 m. pajamas, pareiškėja nenurodė. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pajamų pripažinimo šeimos pajamomis.

Pareiškėja nesutinka su aplinkybe, kad mokesčių administratorius pareiškėją ir jos sutuoktinį faktiškai pripažino gavusius ginčo pajamas lygiomis dalimis ir laikė jas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu buvo sudarę povedybinę sutartį, iš pareiškėjų paaiškinimų tiek 2016-11-22 MGK posėdyje (MGK bylos t. III b. l. 68), tiek teismo posėdyje matyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis D. J. kartu rūpinosi verslu – UAB „Dolvera“, pati paaiškino išgrynintus pinigus naudojusi šios įmonės veiklai. Taigi, nesant jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, mokesčių administratoriaus išvada, kad jis pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamas pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina tai, kad pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų, savo skaičiavimų, iš kurių būtų matyti jos pajamų dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau apsiribojo bendromis frazėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taigi, šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjos pajamų apmokestinimo.

Pareiškėja nesutinka su aplinkybe, kad mokesčių administratorius 15 procentų pajamų mokesčio tarifu apmokestino bankiniais pavedimais iš fizinių asmenų 2009 m. gautus 9 322 Lt, 2012 m. – 2 500 Lt, pripažinus nedeklaruotomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis. Pareiškėja skunde nurodo, kad mokesčių administratorius nesurinko objektyvių pareiškėjos paaiškinimus 2016-11-22 MGK posėdyje taip pat mokesčių administratoriui apie kiekvieną bankinį pavedimą paneigiančių įrodymų. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes pagal MAĮ 67 str. 2 d. nuostatas mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos neteisingos. Jokių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė, skunde tik abstrakčiai paminėjo savo paaiškinimus. Be to, pati pareiškėja šiuo atveju, bet ne mokesčių administratorius turėjo surinkti objektyvius jos paaiškinimus patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 4 d. , MAĮ 67 str. 2 d.).

Dėl statistinių namų ūkio vartojimo išlaidų.

Pareiškėja nurodo nesutinkanti su MGK sprendime nurodytais argumentais ir mokesčių administratoriaus nustatytomis vartojimo išlaidomis, nurodo, kad teikė mokesčių administratoriui duomenis, patikrinimo akte nurodytos sumos, kurias pareiškėja išleido būstui šildyti, elektros energijai, vandeniui, ryšiams, studijoms, kitiems pirkiniams ir kt. Teigia, kad mokesčių administratorius, nustatydamas orientacinius išlaidų dydžius, nesurinko duomenų apie realias pareiškėjos išlaidas. Tuo pačiu nurodo, kad vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį kaime ir kituose miestuose ženkliai skiriasi. Be to, pareiškėja nurodo daugelio išlaidų – sveikatos, būtos apstatymo ir kt. nepatyrusi, nes jos šeima taupė, ką patvirtina jos bei jos sutuoktinio banko sąskaitų išrašai.

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Iš MGK byloje esančio patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius išsamiai pasisakė dėl šeimos vartojimo išlaidų, atsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, apskaičiuodamas šeimos vidutines vartojimo išlaidas pagal Statistikos departamento duomenis, išminusavo iš jų išlaidas „būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras“, taip pat išlaidas „maistas ir nealkoholiniai gėrimai“, išlaidas „švietimas“, taip pat atsižvelgė į banko sąskaitų išrašus (MGK bylos t. I b. l. 58-86).

Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus apskaičiuotas statistines namų ūkio vartojimo išlaidas, kaip tai nustatyta ABTĮ 56 str. 4 d. , MAĮ 67 str. 2 d., pareiškėjos skunde nurodyti abstraktūs argumentai. Atsižvelgiant į tai, šis nesutikimo su ginčijamais sprendimai argumentas laikytinas nepagrįstu.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.

Pareiškėjos teigimu ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, iš mokesčių administratoriaus sprendimų turinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota būtinybė apskaičiuoti mokesčius pagal MAĮ 70 str. 1 d., bylos medžiagoje nėra pateikti visi patikrinimo akte, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo minimi dokumentai, nėra aišku, ar mokesčių administratorius minimus dokumentus turi.

Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka, nes priešingai, nei teigia pareiškėja, mokesčių administratorius ir MGK gana išsamiai ginčijamuose sprendimuose pagrindė, kodėl šiuo atveju buvo taikomas MAĮ 70 str. 1 d. nuostatos, jų taikymo pagrįstumą tinkamu pripažino ir teismas šiame sprendime. Ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas - išsamiai išnagrinėtos ir aptartos visos aplinkybės, pagal kurias priimti skundžiamo sprendimai, įvertintos pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių mokesčių administratorius nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, nurodyta ginčijamų sprendimų apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijami sprendimai priimti juos priėmusių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja šių institucijų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami Sprendimai turėtų būti panaikinti.

Iš MGK byloje esančio MGK posėdžio garsi įrašo (MGK bylos t. III b. l. 68) girdėti, kad priešingai, nei skunde nurodo pareiškėja, 2016-11-22 MGK posėdyje buvo pranešta ir apie jos pateiktą skundą, jai buvo užduodami klausimai dėl visų skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėja teikė paaiškinimus. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad daugelio mokesčių administratoriaus minimų dokumentų byloje nėra laikytinas nekonkrečiu (nenurodyta, kurių konkrečiai dokumentų nėra) todėl teismas dėl jo nepasisako.

Pažymėtina dar ir tai, kad MGK 2016-11-22 posėdyje nagrinėjo ir pareiškėjos sutuoktinio trečiojo suinteresuoto asmens D. J. skundą dėl VMI prie FM 2016-09-09 sprendimo Nr. 68-250. MGK 2016-12-09 sprendimu Nr. S-263(7-224/2016) patvirtino minėtą VMI prie FM 2016-09-09 sprendimą Nr. 68-250, kuriame, kaip ir pareiškėjos atveju, nepripažintos paskolomis šiame sprendime aptartos paskolų sutartys, pareiškėjo šeimos pajamos ir išlaidos už 2004-2007 m. laikotarpį ir kt. Šio MGK sprendimo trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. neskundė, jis yra įsiteisėjęs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Petkevičienė