Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. G., institucijos Kauno apskrities VMI atstovei I. M. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-02 15.30 val. nustatyta, kad autoplovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), direktorius E. G. nelegaliai įdarbino M. B. ir A. R., su kuriais darbo sutartys nebuvo sudarytos, darbo pažymėjimai nebuvo išduoti, tuo E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėm patrauktas E. G. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad tikėjosi, kad patikrinimo metu asmenys buvo įdarbinti. Buvo rasti trys žmonės, tačiau vieną įrodė, kad buvo įdarbintas, o dviejų žmonių nerado. Tai susiję su klaida kompiuteryje. Darbo sutartis buvo sudaryta, bet nepranešta „Sodrai“, tačiau šių aplinkybių neįrodinės.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovė paaiškino, kad teisės pažeidimas įrodytas surinktais byloje įrodymais, liudytojo ir pačio E. G. duotais paaiškinimais, todėl prašo skirti sankcijoje numatytą baudą.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad E. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytojas M. B. parodė, kad dirba autoplovykloje, (duomenys neskelbtini). Neprisimena, nuo kada pradėjo dirbti, gal prieš porą mėnesių. Dvi savaites dirbo mokiniu, dabar pasirašęs darbo sutartį.

E. G. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-4), 2013-08-02 operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatyta, kad autoplovykloje M. B. ir A. R. dirbo nelegaliai, M. B. nuo 2013-06-23 iki 2013-07-22, A. R. nuo 2013-07-07 iki 2013-07-22 (b. l. 5-6), faktų fiksavimo pažymomis (b. l. 7-8, 10-11), M. B. paaiškinimas, kad jis darbo sutartį yra sudaręs, dirba 0,25 etato, apie darbo valandas praneša direktorius, dėl atlyginimo konkrečiai nesitarė, nes yra mokinys, darbo užmokesčio negavęs (b. l. 9), A. R. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2013-07-07, dirbo 2 valandas, darbo sutarties nėra pasirašęs, įdarbinimo dokumentai yra pildomi šiuo metu, dėl darbo tarėsi su pavaduojančia direktore J. S. (b. l. 12), pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, iš kurios matyti, kad A. R. ir M. B. darbo pradžia 2013-07-01 (b. l. 14), darbo sutartimi, iš kurių matyti, kad su A. R. ir M. B. darbo sutartys sudarytos 2013-07-01 (b. l. 15-17), Sodros informacija, kad pranešimas (63), kuris buvo pateiktas 2013-07-22 priimtas, jis pateiktas pavėluotai (b. l. 13), darbo sutarčių registracijos žurnalo išrašu (b. l. 19-21).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenis, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d. sankcijos ribose, t. y. E. G. už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį skiriant po 3000 Lt. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas

nutaria:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.