Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui T. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 132,90 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. G. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015-12-02 apdraustosios patalpos buvo užlietos iš atsakovui T. Ž. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo nukentėjusiajam 132,90 Eur draudimo išmoką. Dėl šios sumos priteisimo ieškovas ir kreipėsi į teismą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).

Ieškinys tenkintinas. Sprendimas už akių priimtinas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, su draudėju A. G. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią 2015-10-06 – 2016-10-05 metais, pagal kurią buvo apdraustas A. G. ir A. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš pranešimo apie įvykį, defektinių aktų ir priedų, apdraustam turtui buvo padaryta žala – apdraustasis turtas buvo užlietas. Iš draudžiamojo įvykio tyrimo akto matyti, kad kaltu dėl minėto įvykio pripažintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. atsakovas T. Ž.. Iš defektinio akto priedo turto žalos įvertinimo (nuostolio) skaičiuoklės matyti, kad padaryta žala sudarė 132,90 Eur, kuri 2015-10-30 mokėjimo nurodymu buvo išmokėta A. G..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė savo nuomonės dėl minėto įvykio, nenurodė savo pozicijos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, laiko, kad ieškovas įrodė, jog draudėjo A. G., kuris buvo apdraudęs jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), butui padarytos žalos priežastis yra šio buto užpylimas vandeniu, kurį sukėlė kaimynas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas – atsakovas T. Ž.. Atsakovas to nepaneigė. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad būtent atsakovas yra atsakingas už įvykio metu padarytą žalą. Atsakovas prieštaravimų ir priešingų įrodymų apie žalos dydžio apskaičiavimo teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 132,90 Eur žalos atlyginimo.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-10-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Comapny“ filialą Lietuvoje, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai 132,90 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 90 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 132,90 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-10-03, iki teismo sprendimo įvykdymo visiško ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.