- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-394-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11450-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centras, Ž. J., D. S., V. B., S. C., N. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2853-528 pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. V., tretiesiems asmenims – valstybės įmonei Registrų centras, Ž. J., D. S. (D. S.), V. B., S. C., N. D. dėl santuokos nutraukimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. V., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, Ž. J., D. S. (D. S.), V. B., S. C., N. D. dėl santuokos nutraukimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovo 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. tenkinti iš dalies: 1.1.) nutraukti šalių santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės; 1.2.) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę V., ieškovui jo prigimtinę pavardę V., kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo kompensaciją, t. y. ½ dalį automobilio Mercedes ML, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties gavimo pašalinti atsiliepimo į patikslintą ieškinį trūkumus.
Atsiliepimas
4. Teismas nurodė, kad pateiktas atsiliepimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio, 142 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsiliepimu atsakovė reiškia reikalavimus, jų tarpe reikalavimą priteisti neįvardinto dydžio kompensaciją, o atsiliepimu į ieškinį materialiniai reikalavimai negali būti reiškiami (CPK 142 straipsnis).
5. Pažymėjo, jog pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, todėl reikšdama reikalavimus ieškovui atsakovė tai turi daryti ne atsiliepime į ieškinį, bet teikdama įstatymų reikalavimus atitinkantį priešieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovės procesinis dokumentas yra su trūkumais, todėl jiems pašalinti nustatė 7 dienų terminą (CPK 115 straipsnio 2 dalis), išaiškindamas atsakovei, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atsakovės pateiktas atsiliepimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė I. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Šiuo atveju yra nagrinėjama šeimos byla, todėl teismas turi būti aktyvus sprendžiant klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu ir kitus su tuo susijusius klausimus. Tokia nutartis rodo teismo nenorą šią bylą išnagrinėti objektyviai. Pagal CPK 376 straipsnio 1 –4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.
7.2. Priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl ta aplinkybė, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu motyvus, argumentus bei reikalavimus negali būti pagrindas laikyti jos atsiliepimą į ieškinį kaip neatitinkantį CPK reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismo nutartimi nustatyti procesinio dokumento trūkumai nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nes pateiktas procesinis dokumentas atitinka esminius atsiliepimui į ieškinį keliamus reikalavimus (CPK 142 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį visiškai atitinka CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus – niekur nėra nurodyta, kad atsiliepime draudžiama papildomai pateikti prašymus ir reikalavimus, neatsiejamai susijusius su ginčo dalyku, kuris nagrinėjamas tarp tų pačių šalių.
Atsiliepimas
7.4. Šioje byloje pateiktas ankstesnis atsiliepimas į patikslintą ieškinį buvo priimtas nenustačius jokių procesinio dokumento trūkumų, nors atsiliepime buvo nurodyti tapatūs atsikirtimo reikalavimai. Todėl prieštaringi pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmai verčia pagrįstai abejoti jos nešališkumu.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovė privalėjo nurodyti, kokio dydžio kompensaciją prašo priteisti iš ieškovo ir pagrįsti prašomos priteisti sumos dydį, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį to nenurodė, todėl teismas priėmė teisingą nutartį.
8.2. Visi atsakovės atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, atskirasis skundas paremtas vien formaliais teiginiais ir spėjamomis prielaidomis dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atsakovės atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakovės atskirąjį skundą atmesti, kadangi atsakovė privalo pašalinti patikslinto atsiliepimo į ieškinį trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinio dokumento, konkrečiai – atsiliepimo į ieškinį, trūkumų šalinimo, taikymo ir aiškinimo klausimai.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė dar 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinys buvo priimtas nagrinėti 2019 m. spalio 4 d. Atsakovas R. V. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurį teismas taip pat priėmė. Apeliantė 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuris teismas priėmė 2019 m. gruodžio 30 d. I. V. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsiėmė savo ieškinį, todėl byloje liko atsakovo R. V. priešieškinis. Tokiu būdu pasikeitė bylos šalys: ieškovu tapo R. V., atsakove – I. V..
12. Ieškovas R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė 2020 m. spalio 13 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti I. V. ir R. V. santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę ,,V.“, ieškovui jo prigimtinę pavardę ,,V.“; kitoje dalyje prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo 7000 Eur kompensaciją, t. y. ½ dalį automobilio Mercedes ML, v/n (duomenys neskelbtini) vertės ir bylinėjimosi išlaidas (DOK -120042). Minėtą atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį teismas priėmė 2020 m. spalio 20 d. rezoliucija.
13. R. V. 2020 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui dar vieną patikslintą ieškinį, kurį teismas 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė ir nustatė atsakovei terminą atsiliepimui pareikšti. Atsakovė atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateikė teismui 2020 m. gruodžio 9 d., kuriame suformulavo analogiškus prašymus kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, kurį teismas jau buvo priėmęs, tačiau nenurodė kompensacijos už automobilį dydžio. Skundžiama 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas nustatė terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį trūkumams pašalinti.
14. Atsakovė skunde nurodo, jog ji neprivalo reikšti priešieškinio, nes tai yra šalies teisė, o ne pareiga. Be to, teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, gali priimti byloje alternatyvų sprendimą santuokinio turto padalijimo klausimu, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus.
15. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
16. Susipažinus su bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti atsiliepimui į patikslintą ieškinį trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 str. 2 d. nuostatų).
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės atsiliepimo į ieškinį trūkumus todėl, kad atsakovė šiame procesiniame dokumente pareiškė materialinius reikalavimus, išaiškindamas atsakovei teisę pateikti byloje priešieškinį dalyje dėl kompensacijos už automobilį priteisimo. Tačiau pažymėtina, kad priešieškinio byloje nepateikimas negali būti vertinamas kaip procesinio dokumento trūkumas, kadangi priešieškinis yra atskiras procesinis dokumentas, jis nėra atsiliepimo į ieškinį dalis, todėl atsakovei atsiliepime nurodžius argumentus, kaip turi būti dalijamas sutuoktinių turtas, prašant įtraukti į sutuoktinių bendro turto masę tam tikrą turtą, ar prašant jo neįtraukti tokiais argumentais, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinų nuosavybė, šie argumentai nagrinėti jau pareikšto byloje ieškinio kontekste. Todėl priešieškinio nebuvimas nesudaro kliūčių teismui vertinti atsakovės atsikirtimus (atsiliepimą) dėl ieškinio dalies, liečiančios bendro sutuoktinių turto padalijimą.
18. CPK 142 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Kas privalomai turi būti nurodyta atsiliepime į ieškinį, nustato CPK 142 straipsnio 2 dalies 1-6 punktai. Priešieškinio nepareiškimas nesudaro kliūties padaryti išvadas dėl to, koks turtas dalintinas kaip bendras sutuoktinių turtas, koks turtas, vieno iš sutuoktinių nurodytas kaip bendras sutuoktinių turtas, yra vieno iš jų asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti atsakovei termino trūkumams pašalinti atsiliepimo į ieškinį dalyje, kurioje buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, kadangi priešieškinio pateikimas nėra atsakovės pareiga, todėl nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepimas dalyje dėl savarankiškų reikalavimų vertintinas kaip atsiliepimo į ieškovo ieškinį argumentai.
19. Aptartų argumentų pagrindu pažymėtina, kad nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti byloje priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus.
20. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsiliepimo į ieškinį trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės I. V. atsiliepimas į patikslintą ieškinį priimamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės I. V. 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktą atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-147970).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.