Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. K. 2025 m. birželio 28 d. apie 13¹⁰ val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081 (patikros sertifikato Nr. 2361694) nustatyta 2,39 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad dalyvavo klasiokų susitikime (duomenys neskelbtini). Visi daug gėrė (alkoholio). Kaltinamasis susipyko ir sugalvojo iš vieno klasioko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuvykti pas kitą klasioką į (duomenys neskelbtini). Jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris buvo ne tarnyboje, ir pasakė: „Berneli, ką galvoji šitokiam stovy važinėti?“ Vėliau atvykę kiti policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į Šiaulius. Kaltinamojo teigimu, jaunystėje jis turėjo problemų dėl alkoholio. Tai jau antras kartas, kai neblaivus sėdo už vairo. Lanko (duomenys neskelbtini). Alkoholizmas neišgydomas, tik sustabdomas. Labai gaila 5 „švarių“ (blaivybės) metų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 29 d. įtariamuoju apklaustas V. K. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad I. F. 2025 m. birželio 28 d. 13⁴⁰ val. pranešė, jog policijos pareigūnu ne tarnybos metu sustabdė neblaivų automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. K. (turėtų būti K.). Jam pirmu pūtimu nustatyta 2,39 promilių, antru – 2,65 promilių.

Alkotesterio rodmenų foto lentelėse užfiksuotas kaltinamajam nustatytas neblaivumas pirmojo ir antrojo tikrinimo metu.

Neblaivumo nustatymo 2025 m. birželio 28 d. akte rašoma, kad V. K. 2025 m. birželio 28 d. 13³⁴ val. nustatyta 2,39 promilių, 13⁵¹ val. – 2,65 promilių. Jis sutiko su tikrinimo rezultatais.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. birželio 28-29 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Daiktų 2025 m. birželio 29 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis užfiksuota automobilio „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 28 d. apklaustas liudytojas I. F..

Kitų objektų apžiūros 2025 m. birželio 30 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. birželio 28 d. protokole sakoma, kad V. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs prieš tai išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra prieštaravimų dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamasis ir jo draugas, pretendentas į laiduotojus R. G. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą ir perduoti jį R. G. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Turi oficialaus darbo stažo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pasak kaltinamojo, jis darbingas tik (duomenys neskelbtini), tačiau tai įrodančių dokumentų į bylą nepateikė. Teigė vykdantis individualią veiklą (nėra apie tai duomenų VSDFV). Per pastaruosius 5 metus 14 kartų baustas administracine tvarka. Dominuoja greičio viršijimai. Baudas sumokėjo, išskyrus paskutinę, kurios mokėjimo terminas suėjo 2025 m. liepos 12 d. Dalis nuobaudų galioja. Be to, 2010 m. gruodžio 7 d. baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, kai buvo nustatyta 1,42 promilių. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiu atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimą), padarymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.); pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, jį padaręs, gailisi. Vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Be to, vairuojantis neblaivus į teisėsaugos akiratį papuolė antrą kartą. Kaltinamasis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, daug metų yra anoniminių alkoholikų draugijos narys. Teismo nuomone, kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesuderinamas su išvada, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (BK 40 str. 2 d. 3 p.), todėl laidavimo instituto netaiko.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu ar laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (ypač neblaivumo lygį), biografinius duomenis apie kaltinamąjį (teigia, kad vykdo individualią veiklą), nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parinkdamas artimą sankcijos minimumui (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda mažinama trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2025 m. birželio 28 d. 13⁵² val. iki 2025 m. birželio 29 d. 15¹⁵ val. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į dalį baudos, ją prilyginant 6 MGL.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir savo sveikatai, gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas parenkamas lygus vidurkiui, įvertinus vietovę (urbanizuota zona), laiką ir eismo intensyvumą (dienos metu eismas nedidelis), kaltinamojo nuvažiuotą atstumą ir promilių kiekį (įpūtė 2,39 promilių, o sunkus girtumo laipsnis prasideda nuo 2,51 promilių).

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamais padarė vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaltinamojo vardu. Automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuojamas.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio viršelio, ir užvedimo raktelis yra automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Kaltinamojo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio viršelio, perduodamas saugoti AB „Regitra“.

Lietuvos probacijos tarnyba tikrina, ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, pvz., nėra bausti administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, kai ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3-4 d.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis; nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė J. Šlapaitienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07818 prašo priteisti iš kaltinamojo 91,67 € išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš kaltinamojo nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07871 prašo priteisti iš kaltinamojo 97,92 € išlaidų, apskaičiuotų kaupiamuoju būdu, už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 4 d. prašymas priteisti iš kaltinamojo 97,92 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes buvo gautas pasibaigus teisiamajam teismo posėdžiui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamera iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke prie galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2 550 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 51 MGL (2 550 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 €) baudos.

Į atliktos (sumokėtos) baudos dalį santykiu 1:6 įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikyti, kad jis sumokėjo 6 MGL (300 €).

Likusi mokėti baudos dalis lygi 28 MGL (1 400 €).

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti V. K. sumokėti 28 MGL (1 400 €) baudą per 14 mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB „Artea“ bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti V. K., kad jei jis nustatytu laiku nesumokės baudos (jos dalies), baudos (jos dalies) išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 29 d.

Išaiškinti V. K., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

V. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu voke, prisegtame prie galinio viršelio.

V. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nepriteisti iš V. K. valstybei 91, 67 € išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 4 d. prašymą priteisti iš V. K. 97,92 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamera iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.