Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos teritorinės muitinės, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, vedęs, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas A. J. surašytas dėl to, kad jis, 2016-09-29 10.49 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininkas, Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-09-19) (toliau – EID) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. EID deklaruotai prekei „(duomenys neskelbtini)“ (prekė Nr. 2) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Atlikus tyrimą bei įforminus Prekės klasifikavimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-11-18), Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-12-12), kuria minėtoje EID prekei Nr. 2 pakeitė TARIC kodą iš (duomenys neskelbtini) į kodą (duomenys neskelbtini). Pakeitus prekei Nr. 2 TARIC kodą, įregistruota mokestinė nepriemoka: muito - 3488,00 Eur, įtraukta į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio suma, ją didinant - 733,00 Eur. Neteisingai deklaruotos prekės Nr. 2 muitinė vertė 55363,28 Eur, o tai sudaro 1470,08 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pateikdamas neteisingus duomenis apie EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-09-29) deklaruojamos prekės Nr. 2 TARIC kodą, A. J. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. A. J. galimai padaryta veika atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 209² straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 209² straipsnio 1 dalies ir ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijas, tai, kad ATPK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. teismo posėdžio metu su jam inkriminuojamu nusižengimu sutiko iš dalies, parodydamas, kad teikdamas elektroninę importo deklaraciją vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys Lietuvos Respublikoje) pateiktais visapusiškai tvarkingais dokumentais ir įvardintais prekių TARIC kodais, kadangi prie dokumentų buvo pridėtas Klaipėdos teritorinės muitinės raštas, kaip pagrindas remtis klasifikuojant prekes, kuriame buvo nurodyti prekių TARIC kodai. Supaprastinto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad viena iš prekių sukvalifikuota neteisingai, ko pasekoje atsirado mokestinė nepriemoka. Bendrovės atstovas prisiėmė visą atsakomybę, kad suklaidino jį kaip asmenį deklaravusį jų įsigytas prekes. Bendrovė sumokėjo visas nuobaudas ir nepriemokas. Neturėjo tyčios, deklaruodamas prekę neteisingu kodu, suklaidinti mokesčių inspekciją, nuslėpti mokesčius. Prašo, teismui skiriant nuobaudą, atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad augina mažametį 11 mėnesių vaiką, jo žmona yra dekretinėse atostogose, turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola, automobilio lizingas). Gailisi.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad rekomenduojamas prekės kodas, kuris buvo nurodytas Klaipėdos teritorinės muitinės rašte, buvo nustatytas pagal nuotraukas. Pareigūnas, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo paėmęs prekės mėginius, vizualiai jas apžiūrėjęs. Mano, kad pareigūnas neturėjo tyčios suklaidinti subjekto. Teigia, jog prekės kodas, už ką surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo nustatytas teisingai, ko pasekoje, pasikeitus prekės kodui, atsirado kiti mokesčiai, administracinė atsakomybė. Institucijos atstovas palaikė surašytą protokolą, jis surašytas teisingai, mano, kad kaltė įrodyta, prašo skirti A. J. administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Klausimą dėl galimybės A. J. atžvilgiu taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje, palieka spręsti teismui.

Liudytoja V. P., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, teismo posėdžio metu parodė, kad A formos kilmės sertifikatas buvo išduotas vėliau negu parašytas rekomendacinis raštas. Kadangi prekė susiklasifikavo, tai jai turėjo būti taikomas 5 procentų tarifas. Bendrovei, kuri importavosi prekes, buvo parašytas pranešimas apie priimtą jų atžvilgiu nepalankų sprendimą bei buvo leista pateikti, iš tiekėjo gavus, naują A formos kilmės sertifikatą, kad, pakeitus prekės kodą, būtų skaičiuojamas mažesnis tarifas. Bendrovė pateikė pranešimą, jog ji neturi galimybės iš tiekėjo gauti naują A formos kilmės sertifikatą, todėl prašė pataisyti importo deklaracijos prekės kodą ir pritaikyti reikiamą trečiųjų šalių muito tarifą 6,3 procentų, nurodydama, kad įvykdys atsiradusią mokestinę prievolę. Paaiškina, kad bendrovei pateiktas Klaipėdos teritorinės muitinės raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio, jis nėra laikomas oficialiu muitinės sprendimu dėl konkrečios prekės. Bendrovė, kuri importavo prekes, turėjo galimybę išsiimti privalomą tarifinę informaciją, kurią išduoda Muitinės departamentas ir kuri galioja visose Europos Sąjungos valstybėse 5 metus. Teigia, jog negali pasakyti, kad A. J., būdamas muitinės tarpininko atstovu, tyčia, norėdamas nuslėpti mokesčius, deklaravo prekę neteisingu kodu.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal Muitinės kodekso 199 straipsnio nuostatas, deklarantas atsako už visų duomenų teisingumą, autentiškumą, visų prievolių vykdymą. Išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra muitinės tarpininkas, atstovu, 2016-09-29 10.49 val. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2016-09-19 užpildytą importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. kaip muitinės tarpininkas, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, turėjo būti įsitikinęs dėl prekių pobūdžio bei jų TARIC kodo. Šiuo atveju A. J. užpildė deklaraciją nurodydamas klaidingą TARIC kodą ir tuo suklaidino muitinę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ATPK 209² straipsnyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010). Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalimi, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. A. J. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis prekes deklaravo pagal prekių savininko atstovo, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus bei pagal Klaipėdos teritorinės muitinės raštą, kuris yra tik rekomendacinio pobūdžio, negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, o taip pat Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“, galiojusio deklaracijos pateikimo metu, 4 p., asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad A. J. būtų pasinaudojęs minėtose teisės normose nustatytomis teisėmis ir įsitikinęs, kad deklaruoti duomenys yra teisingi, juos pateikė muitinės įstaigai. Nepasinaudojęs jam suteikta teise apžiūrėti prekes, A. J. savo rizika turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Teismo nuomone, A. J. nenumatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EES) Nr. 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje, todėl jo veika dėl pažeidimo, susijusio su importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimu, atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, A. J. nuo pat pradžių neneigė, jog 2016-09-29 10.49 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas, Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-09-19), klaidingai nurodydamas prekės TARIC kodą, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka, ir nurodė, kad gailisi, jog pateikdamas importo deklaraciją rėmėsi vien tik įmonės pateiktais dokumentais ir Klaipėdos teritorinės muitinės raštu. Mokesčių, deklaruodamas prekę neteisingu kodu, nuslėpti nenorėjo.

Be A. J., institucijos atstovo, liudytojo, teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškinimų, jo kaltė taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo ištirta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-12-12 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), 2016-11-18 prekės klasifikavimo aktais (b. l. 12-15) ir kita rašytine bylos medžiaga. A. J. skirtina ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau paskirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad A. J. nuo pat nusižengimo padarymo momento neneigė padaręs administracinį nusižengimą, nors ir iš dalies, bet jį pripažino, gailisi, taip pat į tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, turi galiojančią nuobaudą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, mokestinė nepriemoka sumokėta, darytina išvada, kad dėl savo veiksmų pažeidėjas A. J. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, todėl administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Teismui pateikti papildomi duomenys apie A. J. materialinę padėtį, jo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad augina mažametį vaiką, duoda pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu galima taikyti mažesnę baudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali bauda, tai yra 150 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir jam, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 150 Eur (vieno šimto penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 17065607511, įmokos kodą 1001.

Išaiškinti, kad pažeidėjui nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.