Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-11Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
1A-218-606/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15230-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
D. N.
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-606/2016

Teisėja Nijolė Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15230-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei,gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta dvylikos (12) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d.

Iš D. N. konfiskuota turto už 10 Eur.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 31 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas nukentėjusiojo V. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai pagrobė svetimą, bendros 30 eurų vertės V. B. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 108” su jame esančia SIM kortele “Labas”, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. 30 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda arba viešaisiais darbais. Nurodo, kad jis su savo drauge K. Ž. buvo pas jos mamą, o mama gyvena kartu su V. B., jo telefonas ir dingo. Apelianto teigimu, jis buvo išgėręs, o jo ir V. B. mobiliojo ryšio telefonai buvo panašūs, todėl pagalvojo, kad V. B. mobiliojo ryšio telefonas yra jo. Išėjęs iš draugės mamos namų, paprašė, kad draugė nuneštų telefoną į lombardą, nes norėjo dar išgerti, nusipirkti kažką pavalgyti. Pats nunešti negalėjo, nes neturėjo dokumentų. Po poros dienų kišenėje surado SIM kortelę, pamatė, kad ji svetima. K. Ž. pasakė, kad kortelė yra V. B.. Tada SIM kortelę iš karto grąžino V. B., jam laikinai davė naudotis ir kitu mobiliojo ryšio telefonu, pasakė, kad jo telefoną išpirks. Nuteistojo tvirtinimu, viskas įvyko tarp šeimos narių, gavosi negerai, tačiau jie susitaikė. Šiuo metu jo draugė laukiasi, todėl be jo jai bus sunku. Apeliantas nurodo, kad jis dirbo, tačiau turėjo nesumokėtų baudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurios buvo pakeistos areštu, o kai buvo uždarytas į areštinę, jį atleido darbo, nes niekas darbdaviams apie tai, kad jis atlieka arešto nuobaudą, nepranešė.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę pakeisti viešaisiais darbais arba bauda, teigia kad V. B. mobiliojo ryšio telefoną paėmė pagalvojęs, jog telefonas yra jo, nes telefonai buvo panašūs.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. N. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.

Aplinkybę, kad D. N. paėmė V. B. mobiliojo ryšio telefoną, pagalvojęs, jog telefonas yra jo, paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai, bet ir paties nuteistojo D. N. ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiajame posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, kad įvykio dieną, jis su D. N. susipyko ir apsistumdė. Jam matant, D. N. paėmė nuo stalo jo mobiliojo ryšio telefoną. Prašomas, jog telefoną atiduotų, jo neatidavė ir kartu su K. Ž. išėjo. Kitą rytą atnešė SIM kortelę ir kitą seną telefoną, o jo telefoną žadėjo išpirkti (b. l. 16, 17, 104). Akistatos su D. N. metu nukentėjusysis V. B. taip pat patvirtino, kad jis matė, kaip D. N. paėmė nuo stalo jo mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo (b. l. 21–22).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. N. parodė, kad jis susipyko su V. B. ir paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. V. B. prašė atiduoti telefoną, bet jis neatidavė. Telefoną užstatė lombarde, gavo 10 Eur. Pinigus pragėrė. Kitą dieną V. B. atsiprašė, atnešė jam kitą telefoną, prašė nerašyti pareiškimo policijai, tačiau pareiškimas jau buvo parašytas (b. l. 103–104). Kad V. B. mobiliojo ryšio telefoną pavogė, D. N. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, kad buvo piktas ant V. B. dėl kilusio konflikto ir muštynių. Išėjęs iš namų padavė telefoną K. Ž., o ji telefoną užstatė lombarde savo vardu. K. Ž. apie jo ketinimą pavogti telefoną nežinojo (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. Ž. patvirtino, kad išėjus iš V. B. ir jos mamos namų, D. N. pasiūlė užstatyti lombarde mobiliojo ryšio telefoną. Ji buvo neblaivi, norėjo dar išgerti, todėl jai buvo neįdomu, kieno buvo telefonas. Kadangi D. N. neturėjo dokumentų, ji telefoną užstatė savo vardu (b. l. 33).

Iš aptartų nukentėjusiojo V. B. parodymų neginčytinai nustatyta, kad D. N., V. B. matant, tyčia, o ne apsirikęs, pagrobė V. B. mobiliojo ryšio telefoną. V. B. prašė D. N., kad šis telefoną grąžintų, tačiau D. N. telefono negrąžino. Išėjęs iš V. B. namų, pasisavintą mobiliojo ryšio telefoną, K. Ž. pagalba, iš karto užstatė lombarde. Kad tyčia pagrobė V. B. mobiliojo ryšio telefoną, nepaneigė ir pats nuteistasis D. N.. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, tikėti nuteistojo D. N. apeliacinio skundo argumentu, kad jis neva paimdamas V. B. mobiliojo ryšio telefoną, pagalvojo, jog telefonas yra jo, nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu D. N. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė V. B. mobiliojo ryšio telefoną, pagrįstai ir teisėtai.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo D. N. asmenybę, į tai, kad niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis D. N. anksčiau teistas net 11 kartų, iš kurių ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnis) (b. l. 63–68), taip pat daug kartų baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą ir administracine tvarka (b. l. 53–62), teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tyčinio savanaudiško nusikaltimo, nukreipto prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymo saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, priskiriamą prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, padarymą. Nors nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu D. N. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką 2016 m. sausio 1 d. laisvės apribojimo bausme, todėl jis turėjo galimybę gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau jis savo elgesio kritiškai nevertina, paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė jo elgesiui įtakos neturėjo, jis pasitaisyti nelinkęs, taip pat nemoka baudų ir už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Po Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio priėmimo nepraėjus nė dviem mėnesiams D. N. ir vėl nusikalto, ir už tai jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir tai parodo, kad jis linkęs nusikalsti.

Todėl, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam D. N. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino žalą, todėl D. N. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė tik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, neteisingai D. N. sumažino vienu trečdaliu bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu ir subendrintą su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, apylinkės teismas iš pradžių turėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, o po to sumažintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Tačiau nesant apeliacinio skundo nuteistojo D. N. padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas panaikinti šio pažeidimo ir pabloginti nuteistojo padėtį negali, kadangi D. N. galutinė subendrinta bausmė būtų didesnė negu nustatyta skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismo. Taip būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Esant aptartoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo D. N. priteisti 52,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo D. N. priteisti išlaidas, patirtas ryšium su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 52,11 Eur išlaidų priteisimo iš D. N. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjos Dalia KursevičienėVioleta Miliuvienė