Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-01 · Administracinė byla Nr. A-873-756/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
A-873-756/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01904-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-873-756/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01904-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo kalinamas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Kamerose neužteko gyvenamojo ploto (ypač atsižvelgiant į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą). Dėl didelio asmenų kiekio kamerose neužtekdavo visiems vietos prie stalo, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą. Taip pat buvo neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kadangi sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kamerose erdvės. Sanitariniuose mazguose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, dėl to blogas kvapas likdavo kamerose. Kamerose taip pat nepakako ventiliacijos (buvo vėdinama tik per langus, trūko oro (švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis buvo nepakankamas). Kamerose buvo drėgna. Čiūžiniai pūdavo, o lovos rūdydavo nuo drėgmės. Kamerose trūko natūralios šviesos, naktinis apšvietimas buvo silpnas. Šiaulių TI nebuvo užtikrinama ir tinkama oro temperatūra. Žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Šiaulių TI kameros buvo neremontuotos, pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų ir lubų buvo atsilupę, jie su tinku byrėjo ant pareiškėjo, daiktų ir maisto. Kamerų sienos buvo nepritaikytos valymui. Kamerose nebuvo kabliukų pakabinti drėgną rankšluostį. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių. Dezinfekcija ir deratizacija nebuvo atliekama arba buvo atliekama po daugybės kalinamų asmenų prašymų. Net atliekama dezinfekcija, deratizacija buvo neefektyvi. Kalinami asmenys būdavo parvedami į kameras iškart po išpurškimo nuodais, jų neišvėdinus. Kamerose (kratos atlikimo patalpose ir laikino sulaikymo kamerose), dušo patalpose, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai (norint iškviesti pareigūną, reikėjo daužyti duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis). Šiaulių TI suteikiama tik 1 valanda pasivaikščioti kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių, suoliuko, juose buvo šiukšlių, kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos aštriabriauniu tinku. Pasivaikščiojimo kiemelių stogas buvo iš asbesto. Asbesto buvo ir Šiaulių TI pastato sienose, kanalizacijoje. Asbestas kėlė pavojų ir kenkė pareiškėjo sveikatai. Šiaulių TI trikotažas buvo plaunamas tik už pinigus. Nebuvo sąlygų kameroje džiovinti savarankiškai išskalbtus rūbus, tai buvo draudžiama daryti. Pareiškėjui nebuvo suteikiama pakankamai tualetinio popieriaus. Šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie kamerų ir iš jų sklisdavo smarvė į kameras. Atvykstantiems į ir išvykstantiems iš Šiaulių TI kalinamiems asmenims kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (vonelės daiktams susidėti buvo nešvarios, vieni asmenys į jas dėdavo rūbus, kiti batus, oro temperatūra buvo per žema). Sanitariniai mazgai karantino ir laikino sulaikymo kamerose buvo neatitverti, tokiu būdu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniai įrenginiais (tualetais). Karantino ir laikino sulaikymo kamerų sienos buvo taip pat padengtos aštriabriauniu tinku, dėl to ant sienų buvo pilna dulkių, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Minėtose kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos ir kabliukų pakabinti drėgniems rankšluosčiams. Šiose kamerose nebuvo ir praustuvių. Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, todėl nebuvo sudaroma galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, be to, galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu tik kartą per savaitę iki 15 minučių nepakankama. Dušo patalpų grindų danga buvo slidi, jose nebuvo guminių kilimėlių. Šiaulių TI neužtikrino pakankamai skanaus ir kaloringo maisto. Laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo pakankami socialinės reabilitacijos programų, kultūros, sporto ir kitų renginių. Pareiškėjas neturėjo sąlygų pakankamai sportuoti. Pareiškėjas negalėjo dirbti. Dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 14, 62, 63, 21, 45, kuriose būdavo 2–5 asmenys, o pareiškėjui tekdavo nuo 3,63 iki 9,37 kv. m gyvenamojo ploto. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose. Sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Patalpos vėdinamos per langus. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji. Valymo inventorius kalinamiems asmenims yra suteikiamas. Kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija). Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas. Nustatyta, kad: kameroje Nr. 63 šviestuvai su gaubtais; kameroje Nr. 45 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra; kameroje Nr. 21 dirbtinio apšvietimo lempos netvarkingos. Visos kameros suremontuotos, tai patvirtina pateiktos nuotraukos. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą nustatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Tai, kad Šiaulių TI pastato konstrukcijose yra asbesto, nenustatyta. Kalinamų asmenų pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra šiukšliadėžės, jie yra valomi. Šiaulių TI kalinamų asmenų užimtumo programos (renginiai) yra vykdomos. Kalinamų asmenų apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint 3 mėnesius, suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius buvo išduodamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Dušu buvo galima naudotis nustatyta tvarka. Tam buvo sudarytos tinkamos sąlygos. Pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas tik 4 kartus, ne ilgiau kaip 2 valandas. Asmens krata Šiaulių TI atliekama tinkamomis sąlygomis. Šiaulių TI teikiamas maitinimas atitinka fiziologines mitybos normas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui teko nuo 3,63 kv. m iki 9,36 kv. m kameros ploto. Taigi pareiškėjas buvo kalinamas nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkto, kuriame nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, bet kitos sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose galbūt tik dalinai buvo užtikrintos (sklido blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimi higienos normų pažeidimai), sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

10. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 21 buvo blogas apšvietimas, dėl to suprastėjo ir jo regėjimas. Pabrėžia, kad kamerose tualetai buvo nevisiškai atskirti nuo bendros kameros erdvės, dėl to iš jų sklisdavo smarvė, o pareiškėjas, gulėdamas antrame lovos aukšte, matydavo kitus asmenis, besinaudojančius tualetu. Kamerose buvo prastas vėdinimas. Pareiškėjui kamerose taip pat teko per mažai ploto, nes kamerose buvo kalinami 5–6 asmenys. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas irgi buvo per mažas. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo nešvaru ir smirdėjo. Kiemeliuose nebuvo peleninių. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, jam pablogėjo sveikata. Pareiškėjas tapo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

11. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (liet. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

17. Atsižvelgus į šios nutarties 15 ir 16 punktuose išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

18. Nors teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, tačiau šios išvados tinkamai nemotyvavo. Teismas minėtą išvadą grindė tuo, kad kamerose iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, buvo padaryti ir galimi higienos normų pažeidimai. Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku: i) ar teismas nustatė kokius nors higienos normų pažeidimus ar jų nenustatė, kadangi, kaip minėta, sprendime nurodyta tik frazė „galimi higienos normų pažeidimai“; ii) jei teismas nustatė higienos normų pažeidimus, tai kokios konkrečios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos ir kokios nustatytos aplinkybės šiuos pažeidimus pagrindžia; iii) kokios konkrečios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos dėl nustatytos aplinkybės, kad iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Tad teismas tinkamai nenustatė Šiaulių TI padarytų pareiškėjui neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1, 3 d.), kad būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (Civilinio kodekso 6.250 str.).

19. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, tokiu būdu pažeisdamas minėtas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas bei iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius reikalavimus, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjama byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, detaliau apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nevertina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, įvertinti visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar buvo padaryti pažeidimai, o jeigu buvo, nurodyti konkrečias pažeidžiamas teisės aktų nuostatas, bei vertinti, ar dėl padarytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir spręsti dėl jos kompensavimo.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė