Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės ir Telšių rajono apylinkės teismo 32 817 Lt neišmokėto teisėjo darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2011 m. spalio mėn.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbo teisėju Telšių rajono apylinkės teisme. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) bei kituose įstatymuose, mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Pažymėjo, kad ši priemoka galėjo būti mokama tik neviršijant įstatymo teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Kadangi teismui skiriamuose asignavimuose tokios priemokos mokėjimui lėšų įstatymu nebuvo skiriama, lėšų vos pakakdavo atlyginimams sumokėti, todėl tokios priemokos visiems teisėjams nebuvo mokamos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios teisinės situacijos, kad teisėjui, vykdančiam funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama, todėl pagal Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems BPK, CPK bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis. Pareiškėjo teigimu, Telšių rajono apylinkės teisme, vykdydamas BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2009 m. sausio–gruodžio mėn. poilsio ir švenčių dienomis jis dirbo 16 dienų (128 val.), 2010 m. sausio–gruodžio mėn. poilsio ir švenčių dienomis dirbo 15 dienų (120 val.), 2011 m. sausio–spalio mėn. poilsio ir švenčių dienomis dirbo 14 dienų (112 val.), tačiau už visą darbą Telšių rajono apylinkės teisme jam nebuvo atlyginta, nes nebuvo mokama Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, nebuvo kompensuotas dirbtas laikas suteikiant kitą laisvą nuo darbo dieną ar pridedant dirbtą laiką prie mokamų atostogų. Pareiškėjo tvirtinimu, nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2011 m. spalio mėn. poilsio ir švenčių dienomis jis dirbo 45 dienas (360 val.) ir nesumokėtas darbo užmokestis už šį laikotarpį sudaro 16 408,50 Lt. Ši suma dauginama iš 2, nes už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama ne mažiau dviejų darbuotojo darbo užmokesčių (Darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 str.), todėl jam priteistina 32 817 Lt. Pažymėjo, kad Lietuvos valstybės ir Telšių rajono apylinkės teismo veiksmai buvo ir yra tęstinio pobūdžio, todėl skundo padavimo teismui termino nepraleido.