- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1-177-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21586-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- J. I.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. I. 2018 m. gegužės 8 d., apie 17.55 val., Vilniuje, Vilkpėdės gatve, Savanorių prospektu iki Titnago gatvės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,15 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis J. I. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad vairavo automobilį, bet buvo blaivus. Buvo susipykęs su žmona. Prie prekybos centro „Maxima“ Savanorių pr. sutiko J. ir M., su jais gyvena viename rajone. Paėmė juos į automobilį. Nepamena, kuris sėdėjo priekyje. Bevažiuojant pasakojo, kad skiriasi su žmona. Buvo nusipirkęs 1 litro butelį viskio „Grant“, kurį jau turėjo susitikimo metu, kadangi butelį pirko anksčiau kitoje parduotuvėje. Klausė, ar jie palaikys jam kompaniją. Jie sutiko, todėl važiavo į aikštelę Titnago g., prie gelžbetonio gamyklos. Ten yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje ne kartą teko palikti automobilį, kadangi ji saugi, įrengtos kameros. Jie sutiko palaikyti jam kompaniją. Nuvyko į aikštelę, ištraukė raktelius iš spynelės ir padėjo į daiktadėžę. Kaip sėdėjo už vairo, taip ir liko sėdėti. Tuo metu buvo blaivus. Atsidarė butelį, pradėjo gerti iš butelio, išgėrė didžiąją jo dalį. Daugiau alkoholio butelių neturėjo. M. ir J. tai pat gėrė. Alkoholį vartojo apie 10 minučių. Išgėrė tą butelį, juokais pasakė, kad reikia nueiti į parduotuvę ir nusipirkti dar vieną butelį, nes jautė įtampą, pyktį dėl savęs, bet iš galo atvažiavo policijos pareigūnai. Kurį laiką pastovėjus priėjo policijos pareigūnas, paprašė dokumento. Nepadavė vairuotojo pažymėjimo, nes nevairavo. Sakė, kad yra liudytojai, kad tikrai nieko blogo nedarė, o Savanorių pr. yra labai daug šulinių, galėjo būti, kad juos apvažinėjo. Policijos pareigūnas klausė, ar vartojo alkoholį. Atsakė, kad taip. Policijos pareigūnas paklausė ar pūs į alkotesterį. Atsakė, kad taip, bet prašė pažymėti, kad nevairavo. Buvo draugiškas su policijos pareigūnais, sutiko važiuoti į narkologinį. M. pavardės nežino, jis net nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną matė I., jis gyvena netoliese. Jie bendravo, bet gal iš ryto. I. atvažiavo su A., kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai, klausė ar nereikia parvaryti automobilio, bet policijos pareigūnai sakė, kad nereikia, kadangi automobilis niekam netrukdo. I. matė tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai, o prieš tai jį matė iš ryto. Iki to laiko, kai važiavo į aikštelę, kuomet buvo blaivus, buvo sutikęs A.. M. ir J. nebuvo dar sutikęs, kai sutiko A.. Viskas vyko dar iki susitikimo prie prekybos centro „Maxima“. Aikštelė yra netoli namų. Joje darbo metu darbuotojai palieka automobilius. Įvažiavo į aikštelę ir paliko automobilį užgesintą. Su A. bendravo ir aikštelėje, prasidaręs langą. Vėliau A. buvo atvykęs su motoroleriu, jie buvo kartu su I.. Policijos pareigūnams sakė, kad jei trukdo automobilis, gali paprašyti, kad jį patrauktų, bet policijos pareigūnai sakė, kad automobilis netrukdo. Nežino, kodėl automobilis galėjo trukdyti stovėjimo aikštelėje. Jei nebūtų atvykę policijos pareigūnai, buvo planavęs nusipirkti dar vieną butelį ir jį išgerti, o vėliau palikti automobilį toje aikštelėje ir eiti namo. Automobilis buvo paimtas kitą dieną, paprašė vairuotojo, kad parvarytų automobilį į kiemą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė kaltinamojo J. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. prie Gelžbetonio gamyklos sėdėdamas automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val., su J. (pavardės neprisimena) kaimynu, gyv. (duomenys neskelbtini), M. kaimynu, gyv. (duomenys neskelbtini), A. (pavardės neprisimena) kaimynu, gyv. (duomenys neskelbtini), baltarusiu I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), su J. ir M. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė viskį „Grant“, 40 laipsnių stiprumo, 1 l talpos. Išgėrė trise visą butelį viskio. Butelį išgėrė per 20 minučių, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Prieš tai nebuvo vartojęs alkoholio. Viskį gėrė sėdėdamas vairuotojo vietoje. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. M. sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. A. ir I. taip pat sėdėjo gale. A. prie jo stovinčio automobilio buvo atvažiavęs su motoroleriu ir atsisėdo į jo automobilį. Visus keleivius sutiko mieste. Jiems sėdint automobilyje ir vartojant alkoholinius gėrimus prie jų priėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė jo išlipti ir eiti prie jų tarnybinio automobilio. Jam alkotesteriu nustatė 2,29 promilių girtumą. Kol jis bendravo su policijos pareigūnais, jo keleiviai išlipo iš automobilio ir išsiskirstė. Jis pareigūnams sakė, kad nevairavo neblaivus, o tik vartojo alkoholį automobiliui sustojus. Automobilio rakteliai buvo daiktadėžėje. Jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Jis neigia, kad vairavo būdamas neblaivus. J. važiuodamas nieko nevartojo, prieš tai buvo vartojęs alkoholį (b. l. 36–37).
Teismui paskelbus kaltinamojo J. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad nepamena, ar I. buvo įlipęs į automobilį. Nekreipė į tai dėmesio. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, visai nieko nebesuvokė. Tikrai nepamena, ar jie buvo įlipę į automobilį. Automobilis BMW priklauso lizingo įmonei. Lizingo gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis norėjo išpirkti automobilį iš tos įmonės pagal išperkamąją nuomą. Automobilį įsigijo maždaug prieš 3 metus. Viskį tą pačią dieną buvo įsigijęs Vaduvos g. esančioje parduotuvėje apie 11.00 val. Alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, buvo išgėręs tris 0,5 talpos butelius 6 laipsnių stiprumo alaus. Tą dieną, kai buvo sulaikytas, jau buvo išgėręs litrą alkoholio. Iki sustojimo aikštelėje tą dieną alkoholio nevartojo. Viskio butelis prieš jį geriant buvo bagažinėje arčiau sėdynės. Jis ištraukė butelį iš bagažinės per atsilenkiančią keleivio sėdynę, nereikėjo net išlipti lauk. Automobilio gale sėdėjo M. ar kažkas, nepamena. Pasiekti butelį nebuvo sunku, ne pirmą kartą kažką pasiimdavo taip iš bagažinės. Iš lauko pusės bagažinę sunku atidaryti, kadangi yra magnetinis daviklis. Butelį pasiektų kaire ranka, atsiklaupus ant vairuotojo sėdynės, į galą nereikia lipti. Nepamena, ar jam padavė butelį, ar jis pasiėmė. Sėdynė atsilenkia, taip galima pasiekti bagažinę. Butelis buvo su stikline, užmauta ant butelio. Butelis nebuvo įpakuotas. Jis pirmas pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrė daugiau nei pusę butelio. Visą laiką sėdėjo toje pačioje vietoje. Nepamena, kuriam pirmam padavė butelį, t. y. M. ar J.. Jie trise gėrė butelį, bet negali pasakyti, kuris baigė gerti butelį. Gėrė iš butelio, o stiklinė liko bagažinėje. Jis gėrė iš butelio, padavė butelį kitiems ir pasakė, kad stiklinė yra bagažinėje. Matė, kad butelis buvo išgertas. Pas juos priimta taip, kad tuščią tarą turi išnešti. Nematė, kas išnešė tarą. Kai atvyko policijos pareigūnai, tuščias butelis buvo salono gale, kažkur po kojomis. Jie planavo eiti į parduotuvę nusipirkti dar vieną butelį. Kas išnešė tuščią tarą, nepamena, bet priimtina tai, kad šiukšlių automobilyje nebūtų. Tikslas važiuojant į Titnago g. aikštelę buvo nuvažiuoti išgerti, kad palaikytų jam kompaniją. Savanorių pr. yra pilnas šulinių, juos reikia apvažiuoti. Iki ateinant policijos pareigūnams, nebuvo išlipęs iš automobilio, buvo tik atsidaręs langą. Negali pasakyti, ar vairuojant buvo atsidaręs langą. Bet jei rūko, langą atsidaro. Automobilio langai yra tamsinti, t. y. galiniai stiklai yra pilnai tamsinti, o priekiniai stiklai yra tamsinti gamintojo. Kai pasiėmė pažįstamus, važiavo aplinkui, kad nereiktų apsisukti palei Savanorius. Važiavo pro Vilkpėdę, Gerosios Vilties g., kad išvengtų kamščių, judėjimo žiede. Tuo metu buvo intensyvus judėjimas. Atrodo, kad važiavo antra eismo juosta.
Liudytojas N. N. apklausiamas teisme parodė, kad buvo pavasarį Vilkpėdės g. pamatė per automobilio BMW X5 langą keistai persisvėrusį neblaivų keleivį. Automobilis važiavo vingiuodamas, todėl nusprendė apie tai pranešti policijai, kuri paprašė važiuoti paskui tą automobilį. Automobilis važiavo Vilkpėdės g. į Savanorių pr., jis iš paskos. Automobilis pradėjo smarkiau manevruoti ir vos nesukėlė eismo įvykio, buvo šiek tiek viršytas greitis, tada išsuko iš Savanorių pr. į kažkokią gatvelę, ten kažkoks pramonės miestelis, ir sustojo. Jis pravažiavo tą automobilį ir taip pat sustojo, policija prašė palaukti. Tuomet atvyko policija. Automobilis sustojo įvažiavime, ten tokia kaip ir sustojimo vieta, išklota trinkelėmis. Kitų automobilių šalia nebuvo. Tai labiau kelkraštis nei automobilių stovėjimo aikštelė. Jis sustojo maždaug 300 metrų atstumu nuo to automobilio, kadangi policija paprašė palaukti. Matė, kad policijos pareigūnai pravažiavo sankryžą, visą laiką bendravo su policija telefonu, pasakė, kur važiuoti. Policijos pareigūnai jam leido išvažiuoti. Policija atvyko maždaug už 10 minučių nuo to momento, kai sustojo tas automobilis. Kai pravažiavo tą automobilį, apsisuko ir viską matė pro priekinį langą. Minėtas automobilis sustojo ir visą laiką stovėjo, niekas iki policijos atvykimo nebuvo įlipęs ar išlipęs iš jo. Nematė, kas vairavo automobilį, kadangi buvo tamsinti galiniai langai. Keleivis turėjo alkoholio butelį, vadinamąjį alaus „bambalį“. Keleivis iš išvaizdos buvo girtas. Savanorių pr. važiuojamoji dalis turi pakankamai šulinių. Minėtas Automobilis manevravo taip, kad vos nebuvo sukeltas eismo įvykis, viskas girdisi garso įraše. Šis automobilis tikrai negalėjo apvažinėti šulinių. Automobilis nevažiavo tiesiai. Vilkpėdės g. šulinių nebuvo. Jam sukėlė įtarimus, kadangi automobilis važiavo nestabiliai. Matė keleivio pusėje nesaugiai persisvėrusį žmogų, kuris iki pusės juosmens, t. y. galva, rankos, pečiai, o rankoje „bambalis“, buvo išlindęs.
Liudytojas A. G. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra vyr. patrulis. Su kolega gavo iškvietimą, kad pranešėjas seka galimai neblaivų vairuotoją. Kai susitiko su pranešėju, šis sakė, jog sekė vairuotoją nuo Vilkpėdės – Savanorių sankryžos. Pranešėjas nurodė, kaip tas automobilis juda ir kad sustojo Titnago g. Jie patys nebendravo su pranešėju, jiems viskas buvo sakoma per raciją, t. y. kur važiuojama ir kur automobilis sustojo. Jie ieškojo tos vietos, tačiau ne iš karto pateko, nelabai orientavosi, net nuvažiavo kažkur toliau, o tik vėliau grįžo. Išsiaiškino kurioje maždaug vietoje, tada įsuko į teisingą gatvę. Žinojo, kokios markės automobilis buvo ir kokie valstybiniai numeriai. Tai buvo BMW X5, 2004 m. gamybos, tamsiai mėlynos spalvos. Kai įsuko, pamatė stovintį automobilį priekiu į jų pusę. Automobilyje sėdėjo vairuotojas ir šalia jo keleivis. Automobilyje buvo keturi asmenys. Jie (pareigūnai) juos pravažiavo, kad nesukeltų įtarimų, apsisuko ir sustojo tam automobiliui iš galo. Tikriausiai, kad jis (liudytojas) ėjo bendrauti. Priėjo, prisistatė, greičiausiai buvo klausimas, ar vairavo, ar buvo judėjimas, kodėl čia pastatytas automobilis, nes jis stovėjo ne taip, kaip turi būti. Automobilis stovėjo ne paskirtoje vietoje, o įstrižai per 3 vietas. Nežino, ar vietos ten buvo pažymėtos, bet logiškai mąstant automobilis stovėjo netvarkingai. Tai sukėlė įtarimų, kad automobilis judėjo, nes jei automobilis būtų paliktas dienai, niekas taip jo nestatytų. Kai priėjo, bendravo, pamatė, kad gale sėdi dar du asmenys. Bendraujant su vairuotoju klausė, kada buvo vartotas alkoholis, nes pradarius langą iškart pasijuto alkoholio kvapas. Matėsi, kad vairuotojas neadekvatus. Vėliau pastebėjo keleivį, kuris sėdėjo priekyje. Pastarasis taip pat buvo neblaivus, kaip ir gale sėdintys asmenys. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas išlipo, kažką minėjo, kad jis kažką pažįsta, t. y. suprato, jog nereikia tikrinti blaivumo. Visgi vairuotojo blaivumas buvo patikrintas. Tada nuėjo iki tarnybinio automobilio susisiekti su pranešėju, nes žinojo, kad pastarasis laukia. Pranešėjas stovėjo tiesiai už pagrindinės gatvės. Pasiėmė iš pastarojo pareiškimą, o kolega liko su vairuotoju. Vairuotojui buvo nustatytas toks neblaivumas, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Matė alkoholį automobilyje, bet nepamena, kurioje vietoje. Tai buvo stipriojo alkoholio butelis. Butelis tikrai nebuvo pilnas, jis buvo pusiau tuščias. Reikėjo išsiaiškinti, ką daryti su automobiliu, kadangi tai nebuvo ta vieta, kur turėtų stovėti automobilis. Gal automobilis stovėjo kažkiek ir ant kelio, nepamena. Panašiais atvejais, kai automobilis paliktas tvarkingai ir netrukdo eismui, jis toje pačioje vietoje. Jei asmuo pažeidinėja KET ir automobilis stovi netvarkingai, ieškoma, kam automobilį perduoti, o jei tokio asmens nėra, priverstinai nuveža. Nepamena, kaip buvo šiuo atveju. Bendravo su vairuotoju apie tai, kas galėtų paimti automobilį. Tuo metu apžiūrėjo automobilį, kad nebūtų kokių vertingų ar brangių daiktų. Tuo metu pastebėjo butelį, tačiau tikslios vietos, kurioje buvo rastas butelis, nepamena. Kur buvo automobilio rakteliai, neatsimena. Raktelius padavė vairuotojas. Nepamena, ką vairuotojas aiškino dėl alkoholio vartojimo, bet viskas turėtų būti surašyta tarnybiniame pranešime. Panašių įvykių būna daug. Butelį rado arba priekyje keleivio pusėje ant kilimėlio, arba gale už vairuotojo, ant kilimėlio, o gal ant sėdynės. Nenori supainioti su kitais įvykiais. Į rankas butelio neėmė, jį matė vizualiai. Neatsimena, kokios spalvos buvo butelis ir gėrimo pavadinimas.
Teismas paskelbė liudytojo policijos pareigūno A. G. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d., apie 18.00 val., gavo pranešimą, jog Vilniuje, Savanorių pr., galimai automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo minėtą automobilį Šaltupio g. 3, jis stovėjo šalikėlėje. Priėjus prie vairuotojo, automobilyje buvo iš viso keturi asmenys (duomenų nėra). Prie vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, J. I.. Patikrinus blaivumą nustatytas 2,29 promilių girtumas. J. I. teigimu, jis nevairavo, o alkoholį vartojo prieš 1 val. J. I. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui. Šaltupio g. 3 ant namo yra įrengta stebėjimo kamera. Iki jų atvykimo visą laiką iš paskos BMW sekė pranešėjas N. N.. Šis, sustojus BMW automobiliui, visą laiką stebėjo, kad vairuotojas nepersėstų. Iš N. N. buvo priimtas pareiškimas. Automobilis paliktas stovėti, eismui netrukdo (b. l. 7).
Teismui paskelbus liudytojo A. G. tarnybinį pranešimą, liudytojas papildomai paaiškino, kad jeigu taip parašyta tarnybiniame pranešime, tai reiškia, kad taip ir buvo, kadangi jį rašė iš karto po įvykio. Patvirtina ir aplinkybes, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14). Aplinkybių nepamena, bet patvirtina visas nurodytas aplinkybes, nes tuo metu prisiminė geriau (b. l. 15). Jeigu apklausos metu sakė, kad nebuvo alkoholio butelio, tai ir nebuvo, tiesiog šiuo metu ateina toks vaizdinys į galvą, tačiau gali suklysti, nes tokių atvejų yra daug. Mano, kad reikia vadovautis pirminiais parodymais, nes dabar gali suklysti. Per savaitę sulaiko maždaug du vairuotojus. Dar nori paminėti, kad kai apžiūrinėjo automobilį, važiavo pro šalį kažkoks asmuo su motoroleriu, vairuotojas su juo yra pažįstami, nes pasisveikino, vienas kitą atpažino. Asmuo paklausė, kas atsitiko, vairuotojas pasakė, kad reikia, jog kažkas pasirūpintų jo automobiliu, nes jis neblaivus. Išgirdo, kad motorolerio vairuotojas pasakė, kad „kažkada turėjo tave pagauti“. Suprato, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja neblaivus.
Liudytojas J. S. apklausiamas teisme parodė, kad pavasarį jis su M. stovėjo Savanorių stotelėje, šalia yra prekybos centro „Maxima“. J. sustojo ir pasiūlė pavežti, jie yra kaimynai. J. vairavo automobilį BMW, susitiko atsitiktinai. J. buvo blaivus, jis taip pat buvo blaivus. Važiavo link namų. Jis gyvena Ūmėdžių g., o M. dar toliau turi važiuoti. Su savimi daiktų neturėjo, alkoholio tikai neturėjo, o dėl maisto produktų nepamena. Važiavo link namų ir nusuko link gelžbetonio gamyklos. Kol važiavo, kaltinamasis kalbėjo su žmona telefonu, susibarė, todėl sustojo. Kaltinamasis išsitraukė butelį brendžio ar viskio, pavadinimo nepamena. Automobilio variklis buvo užgesintas. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo. Nematė, ar butelis buvo pilnas. Kaltinamasis butelį išsitraukė iš bagažinės. Nematė, kiek kaltinamasis išgėrė, bet pakankamai. Atvažiavo policija, o vėliau motoroleris. Nežino, kodėl atvažiavo policija. Nepamena, ar jis (liudytojas) gėrė tuo metu, kadangi buvo pakraupęs, nes atvažiavo policija, o vairuotojas buvo išgėręs. Nepamena, ar tą dieną vartojo alkoholį. Nepamena, ar gėrė iš to butelio. Nepamena, kada atvažiavo policija, t. y. ar pradžioje atvažiavo motoroleris, o tada policija, ar atvirkščiai. Butelyje buvo likę pusę viskio. Matyt, kad butelis, kuomet atvyko policijos pareigūnai, liko pas M.. Nematė, ar M. gėrė. Matyt, kad pirma atvyko policija, nes kai atvažiavo motoroleris, jis išėjo. Nežino, kiek laiko stovėjo, kai atvažiavo policija. Automobilyje buvo trys žmonės, t. y. jis, M. ir vairuotojas. J. butelį ištraukė iš galo, bagažinės. Matyt, buvo išlipęs, nepamena. Nepamena, ar jo prašė, kad paduotų butelį, gal ir pats jį padavė, nepamena. Tai buvo viskio butelis. Butelio forma trikampė. Tai buvo 0,7 litrų ar 1 litro talpos butelis. Pamena, kad vairuotojas gėrė, dar pagalvojo, kad yra už vairo ir geria. Vairuotojas gėrė iš paties butelio. Nepamena, ar buvo kokia nors talpa, iš kurios galima gerti. Nepamena, ar butelis buvo išgertas. Kai priėjo policijos pareigūnai, buvo automobilyje. Matyti, tuo metu butelis buvo pas M.. Nežino, kur tas butelis dingo. Gal M. jį pasiėmė, gal po automobiliu dingo. Nebuvo pastebėjęs, kad būtų viršytas greitis. Važiavo normaliai, nesijautė nieko įspūdingo. Jam nesijautė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Nežino, ar M. buvo prasidaręs langą. Nežino, ar M. turėjo su savimi butelį. Kai stovėjo stotelėje, pastarasis butelio neturėjo, gal kokioje kišenėje ir turėjo, bet taip neturėjo.
Liudytojas A. R. apklausiamas teisme parodė, kad valandą iki įvykio buvo susitikęs kaltinamąjį, pastarajam buvo stresas. Buvo susitikę Vaduvos ar Ūmėdžių g. Kaltinamasis sėdėjo automobilyje BMW X5, o jis važiavo motoroleriu. Privažiavo, pakalbėjo apie gyvenimą ir viskas. Antrą sykį, kuomet važiavo, buvo praėję gal valanda ar daugiau, kaip suprato, jį buvo sustabdžiusi policija. Tai buvo kitoje vietoje, jį (kaltinamąjį) pamatė Vaduvos g., prie gelžbetonio gamyklos. Pamatė J. ir jo automobilį, iš galo stovėjo policija. Jį tai sudomino, privažiavo ir sužinojo, kad jis (kaltinamasis) išgėręs. Dar paklausė, ar nuvaryti pastarojo automobilį namo. Tuo metu buvo vienas. Pasiūlė patraukti automobilį, nes policijos pareigūnai pasakė, kad jis (kaltinamasis) išgėręs. Galvojo, kad gal jį nusiveš, o automobilis liks, o pas juos greit gali išrinkti automobilį, tai pasiūlė dėl saugumo. Daugiau nieko nematė. Vėliau kalbėjo su kaltinamuoju, pastarasis sakė, kad jį sustabdė ir jis pripūtė. Pokalbis su kaltinamuoju vyko tą pačią dieną. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis (kaltinamasis) pripūtė, J. vėliau irgi pasakė, kad pripūtė. Automobilyje buvo vienas ar du žmonės, į juos nekreipė dėmesio. Praėjo pusę metų, nepamena, gal ir sakė, kad iš automobilio išlipo trys asmenys. Buvo priėjęs prie automobilio, bet salone nieko nematė, kadangi langai užtamsinti. Nematė, ar tie išlipę asmenys ką nors turėjo rankose. Kai jie išlipo, buvo gal 3 metrų atstumu nuo jų, bet jis nekreipė dėmesio, jie išlipo ir staiga nuėjo. Su policijos pareigūnais nebendravo. Nesimatė požymių, kad J. išgėręs. Jis pastarąjį pažįsta iš geros pusės. Kad jis vairuotų išgėręs, tikrai ne. Motoroleriu važiavo vienas. Nežino, kas galėjo pasakyti tuos žodžius: „kad kažkada taip turėjo būti“, taip sakė nebent suinteresuotas asmuo. Jei jis (kaltinamasis) būtų vairavęs išgėręs, nebūtų ėjęs liudyti.
Specialistas (teismo medicinos ekspertas) Jonas Mindaugas Paliulis apklausiamas teisme paaiškino, kad alkotesteriu tikrinta, kai nepraėjo nė 10 minučių nuo viskio išgėrimo iki tikrinimo, alkoholis tiek rezorbuotis negalėjo, šie duomenys netikslūs. Pagrindinė rezorbcija vyksta plonose žarnose, alkoholis turi patekti į skrandį, alkotesterio duomenys netikslūs. Iki kraujo paėmimo praėjo apie 40 minučių, vyksta rezorbcija, pilna rezorbcija trunka apie dvi valandas, jei žmogaus skrandis tuščias, ji gali vykti greičiau. Skaičiuojant pagal bylos duomenis pagal Vidmarko formulę, jei išgerta 400 ml 40 procentų stiprumo alkoholio, vadinasi bus 128 g gryno etilo alkoholio. Tokiu atveju alkoholio kraujyje bus 1,37 promilės. Jei išgerta 600 ml, galėtų būti 2,06 promilės kraujyje. Yra viena sąlyga, kad visas alkoholis buvo rezorbavęsis.
Liudytojas I. S. apklausiamas teisme parodė, kad buvo susitikęs su J., tikslios datos neprisimena. Apie 16.00 val. ėjo namo nuo Vaduvos stotelės Ūmėdžių gatve, sutiko važiuojantį J., kuris vairavo BMW X5. Pasisveikino, pakalbėjo apie 10 minučių. J. sėdėjo už automobilio vairo, pastarasis nuvažiavo, o jis nuėjo. J. automobilyje buvo vienas, kai kalbėjo langas buvo praviras, salone nieko nebuvo. Su juo J. kalbėjo adekvačiai, alkoholio požymių nepastebėjo. Daugiau J. tą dieną nematė. Kai kalbėjosi, J. nebuvo išlipęs iš automobilio, kalbėjosi pro vairuotojo langą, pastarasis sustojo prie bordiūro. Ten tokia sankryža, J. ten ir nuvažiavo, kur pasuko, nematė.
Liudytojas M. V. apklausiamas teisme parodė, kad į teismą jį pakvietė J., prieš teismo posėdį įvykio neaptarinėjo. Buvo vasara. Su J. S. stovėjo prie „Maximos“ Savanorių pr. Jie stovėjo stotelėje, apie 16.00-17.00 val. pamatė J., kuris vairavo BMW, sustojo, pasiūlė pavežti, jam reikėjo iki Vaduvos stotelės. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės, o J. atsisėdo į priekį. Važiavo į Žemus Panerius, link Vaduvos stotelės. Alkoholio jis neturėjo, automobilyje alkoholio nematė, važiuojant niekas negėrė. Sustojo prie buvusio mėsos kombinato aikštelėje, J. ištraukė raktelius iš spynelės, važiuodamas kaltinamasis kalbėjo telefonu dėl šeimyninių problemų, sustojo, parūkė, atidarė langą, išmetė cigaretę. Kalbėjo apie šeimynines problemas, kažkas dėl skyrybų, išgėrė. Nežino, iš kur atsirado butelis, jis buvo kvadratinis, lyg viskis, gal 0,75 ml, pirmas išgėrė J. iš butelio. Butelis buvo su stikline. Automobilyje buvo J., jis ir S., gėrė trise. Privažiavo policija, paprašė dokumentų ir išlipti iš automobilio. Kai sustojo aikštelėje, gal po 15–20 minučių atvyko policija. Butelis ne visas buvo išgertas, jis (liudytojas) jį pasiėmė ir išmetė, į juos niekas dėmesio nekreipė. Neatsimena, kur liko stiklinė nuo butelio, butelį išmetė, kaip šiukšlę. J. baigė kalbėti telefonu prieš sustodamas, pradėjo šnekėti ties Rivonių stotele. Jam atrodo, automobilio langai buvo uždaryti. Jam atrodo, kad butelį išpakavo J.. J. važiuodamas lyg neturėjo alaus ar kito plastikinio butelio rankose. Sustojus, J. nebuvo išlipęs, į bagažinę iš vidaus niekas nelindo. Po poros mėnesių važiavo į Kelių policiją pas tyrėją, bet jo neapklausinėjo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. 17.57 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sujungta su VPK (b. l. 6).
Iš N. N. 2018 m. gegužės 8 d. pareiškimo matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. 17.55 val., Vilniuje, Vilkpėdės g., pamatė vaikiną, persisvėrusį per langą su alaus skardine. Atkreipė dėmesį, kad automobilis smarkiai vinguriavo, vėliau Savanorių pr. automobilis nestabiliai pradėjo landžioti tarp automobilių. Vilkpėdės g. nusprendė kviesti policiją ir sekė automobilį visą laiką, kol šis sustojo Savanorių pr. ir Titnago g. aikštelėje. Automobilį visą laiką stebėjo, vairuotojas nepersėdo iki kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 9).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas yra J. I. (b. l. 10).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad lengvojo automobilio BMW X5 3.0 d, 2003 m. gamybos, vidutinė kaina 2018 m. gegužės mėn. Lietuvoje su PVM buvo 5 220 Eur (b. l. 11).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas – telefoninis pokalbis tarp liudytojo N. N. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriaus (b. l. 25–26).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamyklos Nr. 3“. Apžiūrėjus vaizdo įrašą iš vaizdo įrašo kameros prie AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamyklos Nr. 3“, Šaltupio g. Nr. 3 pastato, kurį sudaro du vaizdo įrašai. Įrašas spalvotas. Pirmas įrašas. 00:36 matosi kaip atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis ir pasuka į aikštelę, esančią kelio kairėje pusėje, apsisuka priekine dalimi į kameros pusę. 00:46 ta pačia kryptimi nuvažiuoja motoroleris, kuris gatvės pabaigoje apsisuka ir atvažiuoja iki policijos automobilio. BMW automobilio vaizdo įraše nesimato (b. l. 28).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. 18.13 val. J. I. nustatytas 2,29 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4387/2018(01) matyti, kad J. I. kraujyje, paimtame 2018 m. gegužės 8 d. 18.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismo vertinimu, J. I. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamais kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis iš esmės neginčijo faktinių aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW X5, tačiau, jo teigimu, tuo metu buvo blaivus. Pradėjo gerti turėtą viskio butelį, kai automobilį buvo pastatęs automobilių stovėjimo aikštelėje, užgesinęs variklį ir išsitraukęs raktelius. Teisminio nagrinėjimo metu patikrinus kaltinamojo versiją, ji nepasitvirtino, todėl teismas ją vertina kritiškai ir ja nesivadovauja.
Pirma, kaltinamojo versija prieštarauja liudytojo N. N. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes šis liudytojas iki įvykio nepažinojo kaltinamojo, skambino Bendrajam pagalbos centrui įtaręs, kad automobilio BMW vairuotojas galimai neblaivus. Liudytojui įtarimus sukėlė minėto automobilio vairuotojo elgesys vairuojant automobilį. Pasak liudytojo, automobilis staigiai manevravo, vos nesukėlė eismo įvykio, viršijo greitį, automobilis tikrai negalėjo apvažinėti šulinių, nes Vilkpėdės g. šulinių nebuvo, automobilis nevažiavo tiesiai, važiavo nestabiliai, be to, keleivis su alaus buteliu buvo nesaugiai persisvėręs per langą. Tai, kad automobilis vingiavo kelyje, šis liudytojas buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašo girdėti, kad pranešėjas (N. N.) važiuodamas automobiliui iš paskos ir kalbėdamas su operatoriumi minėjo, kad „Vienas persisvėręs su alaus buteliu ir dabar landžioja tarp mašinų“, „Nu dabar jie greitį viršina normaliai“. Taigi liudytojas sekė kaltinamąjį tik dėlto, kad pastarasis savo pavojingu vairavimu sukėlė liudytojui įtarimų dėl vairuotojo neblaivumo. Be to, liudytojo parodymai kartu su pranešimo garso įrašu patvirtina, kad, automobiliui BMW X5 sustojus, vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Tai reiškia, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis, kuris liko vairuotojo vietoje ir tuo metu, kad prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai. Kaip minėta, kaltinamasis ir neginčijo aplinkybės, kad vairavo automobilį ir visą laiką sėdėjo vairuotojo vietoje, teigdamas, jog važiavo tvarkingai, nebent apvažinėdamas šulinius, o alkoholį pradėjo vartoti tik stovinčiame automobilyje.
Antra, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo nelogiškus paaiškinimus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pagal kaltinamojo versiją, jis vairavo blaivus, o išgerti (dėl konflikto su sutuoktine) planavo tik pastatęs automobilį. Tai reiškia, kad kaltinamasis turėjo sustoti tokioje vietoje, kurioje automobilis galėjo būti paliktas ilgesniam laikui, nes, jo teigimu, po alkoholio vartojimo jis neplanavo niekur važiuoti ir automobilį palikti. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu bandė įtikinti teismą, kad sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje ketino palikti automobilį nakčiai. Teigė, kad toje aikštelėje darbuotojai darbo metu palieka automobilius Visgi iš liudytojų parodymų matyti, kad tai nebuvo automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje automobilis galėtų būti paliktas ilgesniam laikui. Liudytojas N. N. parodė, kad automobilis sustojo įvažiavime, kuris labiau panašus į kelkraštį nei automobilių stovėjimo aikštelę. Liudytojas A. G. (policijos pareigūnas) taip pat parodė, kad automobilis stovėjo ne taip, kaip turi būti, netinkamoje vietoje, įstrižai per 3 vietas, netvarkingai, tai sukėlė įtarimų, kad automobilis judėjo, nes jei automobilis būtų paliktas dienai, niekas taip jo nestatytų, aiškinosi, ką daryti su automobiliu, kadangi tai nebuvo ta vieta, kur turėtų stovėti automobilis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. R., kuris, jo teigimu, paklausė, ar nuvaryti kaltinamojo automobilį namo, pasiūlė patraukti automobilį, nes policijos pareigūnai pasakė, kad kaltinamasis išgėręs, galvojo, kad gal jį (kaltinamąjį) nusiveš, o automobilis liks, o pas juos greit gali išrinkti automobilį, tai pasiūlė dėl saugumo. Taigi šio liudytojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis buvo sustojęs toliau nuo namų ir toje vietoje, kurioje paprastai automobiliai ilgesniam laikui nepaliekami. Savo ruožtu tai paneigia minėtą kaltinamojo versiją, kad jis gėrė alkoholį tik po to, kai pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje, neplanuodamas po to niekur važiuoti.
Liudytojo A. G. nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo versija, kad jis vartojo alkoholį tik po to, kai pastatė automobilį ir užgesino variklį. Liudytojas N. N. pranešimo (skambučio) laikas – 17.55 val. Skambučio metu jis sekė važiuojantį automobilį ir jį stovintį. Iš pranešimo garso įrašo matyti, kad pokalbio 4 min. automobilis sustojo. Tai reiškia, kad pagal kaltinamojo versiją jis galėjo pradėti vartoti alkoholį apie 18.00 val. Viso pokalbio trukmė yra 12 min. 38 sek. Jis pasibaigė tuo momentu, kai privažiavo policijos pareigūnai. Taigi, jeigu laikytis kaltinamojo versijos, jis daugiau kaip pusei butelio išgerti turėjo vos 7 min. (nuo 18.00 val. iki 18.07 val.), o realiai dar mažiau, nes jis turėjo sugaišti laiko automobiliui užgesinti, išimti raktelius, padėti juos į daiktadėžę, paimti iš bagažinės butelį, jį atidaryti ir spėti išgerti. Kam reikėjo taip skubėti, jeigu, paties kaltinamojo teigimu, jis ketino automobilį palikti ir eiti namo. Iš alkotesterio kvito matyti, kad kaltinamasis patikrintas 18.13 val., o iš minėtų aplinkybių matyti, kad pareigūnai realiai privažiavo prie kaltinamojo automobilio apie 18.07 val. (17.55 val. skambučio pradžia, jo trukmė – 12 min. 38 sek., kaip minėta skambutis pasibaigė tuo momentu, kad pareigūnai privažiavo prie kaltinamojo automobilio). Tai reiškia, kad kaltinamojo neblaivumas, pagal kaltinamojo versiją, buvo patikrintas praėjus vos 5–7 min. po alkoholio vartojimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (teisme šiuos parodymus patvirtino), kad automobilio vairuotojas (kaltinamasis) nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis ne tik dėl to, kad byloje nenustatytas šio liudytojo asmeninis suinteresuotumas jos baigtimi, bet ir dėl to, jog toks kaltinamojo paaiškinimas yra logiškas ir neatitinka neblaivumo nustatymo instrukcijomis paremtos policijos pareigūnų praktikos, pagal kurią pareigūnai tikrina neblaivumą tik tuo atveju, jeigu vairuotojas paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš mažiausiai 20–30 min. Priešingu atveju, alkotesterio parodymai būtų neteisingi. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis atvykusiems policijos pareigūnams pasakė tiesą, kad alkoholį vartojo prieš valandą, nes priešingu atveju pareigūnai iš karto (ką tik atvykę) nebūtų tikrinę kaltinamojo neblaivumo. Pažymėtina, kad tuo metu, kai kaltinamasis kalbėjo su pareigūnais, jis nežinojo aplinkybių, jog buvo sekamas liudytojo N. N., t. y. kad pareigūnams yra žinoma apie tai, jog jis ką tik vairavo automobilį, todėl neturėjo pagrindo meluoti pareigūnams apie alkoholio vartojimo laiką (prieš 1 val.). Tai reiškia, kad automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. Be to, liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilyje jokių alkoholio butelių nebuvo. Šis faktas irgi paneigia kaltinamojo versiją, kad jis alkoholį pradėjo vartoti tik automobilį pastatęs aikštelėje. Nors minėtas liudytojas teisme teigė, kad automobilio salone matė alkoholio butelį, bet vėliau palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip labiau atitinkančius tikrovę, nes panašių įvykių yra daug, todėl praėjus ilgesniam laiko tarpui kai kurios aplinkybės galėjo pasimiršti, o ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė.
Trečia, teismo neįtikina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kokiu būdu jis išraukė viskio butelį iš automobilio bagažinės. Kaltinamojo teigimu, butelis buvo paliktas automobilio bagažinėje. Pažymėtina, kad vietoje to, kad kaltinamasis išliptų iš automobilio ir patogiai atidaręs bagažinę paimtų iš jos butelį, jis, jo teigimu, butelį pasiekė būdamas vairuotojo vietoje, apsisukęs, pasilenkęs ir atlenkęs galinės sėdynės atlošą ir taip pasiekęs bagažinę. Teismas netiki kaltinamojo paaiškinimu, kad buvo problemos su bagažinės atidarymo mygtuku. Kaltinamasis gi prieš tai turėjo padėti viskio butelį į bagažinę. Be to, liudytojas M. V., kuris buvo automobilio galinėje sėdynėje, teisme nurodė, kad kaltinamasis į bagažinę iš vidaus nelindo.
Ketvirta, teismas nesivadovauja liudytojų J. S. ir M. V. parodymais, patvirtinančiais kaltinamojo iškeltą versiją, nes jie, kaip kaltinamojo geri pažįstami, yra linkę duoti šiam naudingus parodymus. Be to, jų parodymai iš dalies neatitinka kitų liudytojų, kurių nebuvo automobilyje, parodymams. Štai liudytojas J. S. parodė, kad bevažiuojant automobilyje kaltinamasis kalbėjo su žmona telefonu, susibarė, todėl sustojo ir išsitraukė butelį brendžio ar viskio. Liudytojas M. V. taip pat patvirtino, kad bevažiuodamas kaltinamasis kalbėjo telefonu dėl šeimyninių problemų, sustojo, parūkė, atidarė langą, išmetė cigaretę ir išgėrė. Iš šių parodymų matyti, kad kaltinamajam noras išgerti atsirado po telefoninio pokalbio, įvykusio bevažiuojant automobiliu, su sutuoktine. Visgi liudytojas A. R. parodė, kad dar iki įvykio kaltinamąjį buvo sutikęs gatvėje, pasikalbėjo apie gyvenimą, pastarajam buvo stresas. Kaltinamasis teisme taip pat tik bendrai minėjo, kad tuo metu buvo susipykęs su sutuoktine. Taigi liudytojų versija, kad kaltinamas nusprendė išgerti po pokalbio su sutuoktine, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, abu minėti liudytojai neigė aplinkybę, kad automobilyje nebuvo alaus butelio, nors liudytojas N. N. ją matė važiuodamas iš paskos. Šios aplinkybės papildomai sudaro pagrindą liudytojų J. S. ir M. V. parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti.
Specialisto apklausa nei patvirtino kaltinamojo versiją, nei ją paneigė, nes specialisto išvadai teisme duoti buvo reikalingi subjektyvios (nepatvirtintos) kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo suvartoto alkoholio kiekio, rūšies, stiprumo ir laiko, todėl teismas specialisto išvada nesivadovauja.
Įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą, t. y. įtarimų dėl neblaivaus vairuotojo liudytojui N. N. sukėlimas dėl vairavimo stiliaus, kaltinamojo vairuojamo nuolatinis automobilio sekimas, greitas policijos pareigūnų atvykimas, kaltinamojo paaiškinimas pareigūnams, kad alkoholį vartojo prieš valandą, realiai labai mažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis hipotetiškai turėjo išgerti tokį kiekį alkoholio, priežasčių tai daryti skubiai nebuvimas, butelio paėmimo iš bagažinės iš automobilio salono būdo nelogiškumas, butelio dingimo iš automobilio, atvykus pareigūnams, priežasčių neaiškumas (visgi butelis automobilyje nebuvo rastas, o liudytojo M. V. parodymais, kad būtent jis išsinešė butelį iš automobilio, teismas netiki) ir., teismas daro išvadą, kad kaltinamasis buvo girtas dar vairuodamas automobilį, nes objektyvių įrodymų, kad jis alkoholį vartojo, sustojus automobiliui ir užgesinus variklį, byloje nėra.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, be minėtų liudytojų parodymų, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, N. N. pareiškimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, alkotesterio pažyma ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. I. kraujyje nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinęs minėtus įrodymus, atmetęs kaltinamojo versiją, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog J. I. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę J. I., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), neteistas (b. l. 49), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 48). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. I. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – bauda, nustatant jos dydį tarp minimumo ir šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. I. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,15 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 9 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (b. l. 43) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam J. I. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai matyti iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 10). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. I. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. I. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. gegužės mėnesiui nustatyta 5 220 Eur (b. l. 11), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 8 d. 19.10 val. (b. l. 29) iki 2018 m. gegužės 9 d. 13.50 val. (b. l. 30), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. I. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 41–42) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. I. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašais (b. l. 169), vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu (b. l. 170), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
J. I. (I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 3 750 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 8 d. 19.10 val. iki 2018 m. gegužės 9 d. 13.50 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 73 MGL, t. y. 3 650 (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt) Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti J. I. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 9 d.;
– automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 220 (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties) Eur konfiskavimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašais, voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.