- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1595-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37554-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- K. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – areštu 40 parų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. L. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 15 val. virtuvėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. P. (dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairę ausį), ir sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis K. L. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad V. P. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 30 metų, turi penkis bendrus vaikus. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 15 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jis grįžo neblaivus. Tarp jo ir V. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu namo virtuvėje jis dešinės rankos delnu sudavė V. P. vieną smūgį į kairę ausį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kas iškvietė policijos pareigūnus nežino (131–132 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiosios V. P. parodymais apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu sugyventinis K. L. sudavė jai delnu vieną kartą į kairę ausį, sukeldamas fizinį skausmą (5, 12–13, 16 b. l.);
3.2. liudytojų R. J. ir K. L. parodymais apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 15–16 val. būdamos name, esančiame (duomenys neskelbtini), matė konfliktą tarp jų mamos V. P. ir tėčio K. L. Konflikto metu tėtis K. L. sudavė mamai vieną stiprų smūgį ranka į kairę ausį. Po įvykio K. L. išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė tėtį K. L. (57–58, 68–69, 70 b. l.);
3.3. liudytojo A. R. parodymais ir jo tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas su kolega A. M. apie 16 val., gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos tėtis K. L. smurtauja. Įvykio vietoje K. L. ir V. P. paaiškino, kad K. L. sudavė V. P. ranka į kairę ausį. V. P. kairė ausis buvo patinusi, paraudusi. Bendraujant su V. P. ir K. L. iš namo išėjo K. L., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. K. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (36–37, 63–64 b. l.);
3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (27–28, 30 b. l.);
3.5. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 15.52 val. K. L. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie smurtaujantį tėtį K. L. (50–51, 52–53 b. l.);
3.6. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 16.10 val. K. L. buvo nustatytas 2,22 ‰ girtumas (81 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis K. L. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. P. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo K. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam K. L. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2019 m. lapkričio 22 d. buvo surašytas pranešimas (138–140 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam suprantama galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, būdamas teistu už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas, baustas administracine tvarka (paskirtas baudas sumokėjęs), nedirba, psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (82–93, 95–104 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus, kurių trukmė yra mažesnė už BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį, tačiau artima jam, o per mėnesį išdirbti numatytas valandų skaičius didesnis už BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą valandų skaičiaus vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.
8. Kaltinamasis K. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 16.11 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 14.44 val. (110, 112 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.
9. Kaltinamajam K. L. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (135–136 b. l.), kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinama.
10. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 192 (vieno šimto devyniasdešimt dviejų) valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 128 (vieno šimto dvidešimt aštuonių) valandų trukmės viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti K. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2 (dvi) paras, jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.
K. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme K. L. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. K. L. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.