- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-466
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Nuteistasis
- E. N., D. N., Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
E. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl smūgio sudavimo, matant R. N. , nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.
E. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo matant R. N. , nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.
E. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo matant I. T. , D. P. , nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.
J. J. civilinis ieškinys patenkintas. Priteista J. J. iš D. N. 1346 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš E. N. 576,33 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 23 d., apie 23 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbiami) ant (duomenys neskelbiami) kalno, Joninių šventės metu, viešoje vietoje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia pastūmė ir pargriovė S. J. bei sudavė T. J. koja į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą, o tyčia suduodamas rankomis ir galva T. J. ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą – dešinę viršutinės lūpos ir dešinio žando viršutinės dalies sritį ir dešinį apatinį žandikaulį, padarė T. J. sunkų sveikatos sutrikdymą – stiprų galvos sumušimą, dėl kurio nuo patirto trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje, abipusio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimo, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir kairio smegenų pusrutulio išemiją bei cerebralinę komą, nuo ko 2004 m. birželio 25 d. 4.30 val. S. J. ligoninėje mirė, taip nužudė S. J. .
E. N. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. tuo, kad 2004 m. birželio 23 d., apie 23 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbiami) ant (duomenys neskelbiami) kalno, Joninių šventės metu, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį, sudavė T. J. ranka per galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo matant R. N. , BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo matant I. T. , D. P. , BK 140 str. 1 d. dėl smūgio sudavimo, matant R. N. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme. Teismo nuosprendyje tai motyvuota tuo, kad E. N. šiuos nusikalstamus veiksmus padarė asmeninio ginčo metu su anksčiau jau pažįstamu T. J. , neturėdamas chuliganiškų paskatų ir jokios tyčios pažeisti viešąją tvarką. E. N. jau anksčiau konfliktavo su T. J. dėl I. T. .
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl D. N. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo matant I. T. , D. P. panaikinti, E. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. pakeisti ir E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems).
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl D. N. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo E. N. suduodant smūgius T. J. , kurių pasekoje buvo padaryti sužalojimai, nuo kurių S. J. 2004 m. birželio 25 d. ligoninėje mirė). Skunde apeliantas prašo įvertinti tai, kad E. N. smūgius sudavė T. J. kumščiu į galvą, sudavė smūgius per kelis kartus, skirtingose vietose, smūgiavo į galvą, nekreipė dėmesio į tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu N., stovėjusio prie I. T. automobilio, raginimą liautis. E. N. , sudavęs smūgius T. J. , tai matant I. T. , V. P. , asmeniui vardu N., tuo smurto naudojimo prieš K. J. nebaigė, o nusivedęs toliau, link laužo į aikštę, kur vyko Joninių šventė ant (duomenys neskelbiami) kalno, - organizuotas renginys, kuriame dalyvavo daug žmonių, ten dar du kartus smūgiavo T. J. ir tik policijos pareigūnams jį sudrausminus savo veiksmus nutraukė. Prokuroras mano, kad šiais savo veiksmais E. N. pademonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams ir elementarių moralės normų nepaisymą. E. N. tai suprato ir taip elgėsi tyčia. Tokie D. N. veiksmai vertintini kaip įžūlūs. Jais buvo pademonstruotas žmogaus ir visuomenės negerbimas. Policijos pareigūnų nutraukimas neteisėtų D. N. veiksmų įrodo tai, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta. Prokuroro nuomone, teismui, neįvertinus šių aplinkybių, buvo padarytos išvados neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių ir E. N. nepagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nesutinka ir su E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirta bausme. Mano, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog E. N. nusikaltimą padarė išprovokuotas kito žmogaus elgesio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad E. N. būtų provokuojamas, skatinamas, raginimas suduoti smūgius T. J. . E. N. tai darė sąmoningai, nekreipdamas dėmesio į tai, kad S. J. nesipriešino. E. N. smūgiuojant, S. J. nesudavė smūgių E. N. , kas rodo, kad S. J. , nors būdamas vyresnis, bijojo fiziškai stipresnio D. N. .
Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad E. N. augo geromis sąlygomis, byloje nėra duomenų, jog su juo būtų netinkamai ar žiauriai elgiamasi, kas galėtų turėti įtakos šio socialinei brandai. E. N. savo kaltę pripažino iš dalies, neigė sudavęs kumščiu smūgius prie automobilio, kurių sudavimas įrodytas I. T. ir D. P. parodymais. Po nusikaltimo padarymo E. N. neatsiprašė nukentėjusiųjų, žalą atlygino tik iš dalies. Tai, prokuroro nuomone, rodo, kad pastarasis nors prisipažino sudavęs smūgius T. J. , tačiau savo veiksmų kritiškai nevertina. E. N. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos neatstatomos pasekmės – buvo nužudytas jaunas, vos 22 metų amžiaus sulaukęs S. J. ir tuo padaryta neatstatoma žala visuomenei, nukentėjusieji prašė skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, pritaikius jam Lietuvos Respublikos BK 87 str. 3 d. 5 p., 92 str., 81 str. 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas, padarydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į jo asmenybę, paviršutiniškai vertino jo vertybių orientaciją, požiūrį į darbą, visuomenę, į tai, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius kai kurioms aplinkybėms, neįvertino ir to fakto, jog pats nukentėjusysis S. J. sukėlė ginčą, kuris pasibaigė tarpusavio pasistumdymu ir muštynėmis.
Atkreipia dėmesį į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, iš dalies atlygino žalą, gailisi. Teismas pripažino, kad jis nusikalstamą padarė išprovokuotas kito asmens, kas rodo, jog jis negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos pagal psichikos susiformavimo lygį ir tai buvo vienas iš motyvų, kodėl naudojo fizinį smurtą T. J. atžvilgiu.
Pažymi, kad jis dabar mokosi, dirba individualioje įmonėje darbininku, nori pilnai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą T. J. tėvams, suprato, jog padarė nepataisomą klaidą, - atėmė kitam žmogui gyvybę.
Todėl, atsižvelgus į visas jo paminėtas aplinkybes, apelianto nuomone, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, atmesti prokuroro apeliacinį skundą, nukentėjusysis neprašo tenkinti nei prokuroro, nei nuteistojo apeliacinių skundų.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami.
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., gali būti padaromas tik kaltininkui veikiant tiesioginės tyčios forma, t.y. kaltininko įžūlūs veiksmai turi būti nukreipti demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Jei atimdamas žmogui gyvybę iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ar nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Tačiau toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas galimas tik tuo atveju, kai yra įrodyti visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str., sudėties požymiai ir elementai, tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis E. N. S. J. mušė ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų, kilusių nuteistajam ir nukentėjusiajam bendraujant su ta pačia mergina - I. T. . Ši pirmos instancijos teismo išvada apeliacine tvarka nėra skundžiama. Byloje nėra nustatyta, kad suduodamas smūgius T. J. , nuteistasis E. N. tuo pačiu būtų siekęs demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. D. N. tyčia buvo nukreipta į santykių su T. J. aiškinimąsi nuteistojo pasirinktą forma - smūgių sudavimu. S. E. N. nesipriešino, jokio triukšmo, muštynių, viešosios tvarkos sutrikdymo nebuvo sukelta. Vien ta aplinkybė, kad E. N. smūgius T. J. sudavė viešoje vietoje, tai matant I. T. , D. P. , asmeniu vardu Nerijus, dar neįrodo, kad E. N. rodė aiškią nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ar sutrikdė visuomenės rimtį. Pats konfliktas tarp D. N. ir T. J. kilo iš esmės dėl I. T. , kuri nebuvo pasyvi konflikto stebėtoja. Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad, dar važiuojant į šventę ant Rambyno kalno, I. T. sakė, kas S. J. vežasi tam, kad jį sumuštų E. N. . Pati I. T. parodė, kad E. N. kaltinant S. J. nepagarbiai apie nuteistąjį pasisakius ir T. J. tai neigiant, I. T. patvirtino, kad S. J. vadino E. N. ,,gaidžiu", I. T. savo elgesiu netiesiogiai skatino E. N. mušti S. J. , t.y. E. N. mušant S. J. negalėjo būti parodyta nepagarba I. T. ir kartu su ja buvusiai D. P. , E. N. to ir nesiekė - jis tik siekė sumušti S. J. . Tai patvirtina ir D. P. parodymai apie D. N. ir T. J. konfliktą, susistumdymą, iš jos parodymų nematyti, kad E. N. savo veiksmais parodė nepagarbą jai ar kitiems asmenims, sutrikdė viešąją tvarką ar rimtį. Nors policijos pareigūnai ir reagavo į D. N. veiksmus, sudrausmino nuteistąjį, tačiau ta aplinkybė, kad E. N. nebuvo sulaikytas, nubaustas, nebuvo prieš jį iš esmės imtasi jokių prevencinių ar užkardomųjų priemonių, rodo, kad ir policijos pareigūnų nuomone D. N. veiksmai nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisino teisėtai ir pagrįstai.
Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismo paskirtoji bausmė E. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. nėra aiškiai per švelni. E. N. atėmė gyvybę T. J. netiesioginės tyčios forma, jis nenorėjo ir nesiekė T. J. mirties, D. N. pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus, nusikalto nuteistasis būdamas nepilnametis, teigiamai charakterizuojamas, dirba, išlaiko šeimą, stengiasi atlyginti padarytą nukentėjusiajam materialinę ir moralinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai E. N. paskyrė bausmę, kurios dydis nesiekia sankcijos įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkio.
E. N. nusikalto būdamas nepilnametis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė neviršija ketverių metų, todėl formaliai yra galimybė E. N. taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. N. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes - atėmė žmogui gyvybę. Pats E. N. buvo konflikto, pasibaigusio T. J. mirtimi, iniciatoriumi, niekieno neišprovokuotas mušė S. J. , nors šis aktyviai nesipriešino, todėl, kolegijos nuomone, bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo D. N. nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes, nuteistojo asmenybę, paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni. Pirmos instancijos teismo nuosprendis apeliacinių skundų ribose teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prokuroro ir nuteistojo D. N. apeliacinius skundus atmesti.