- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- T-1606-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00271-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- J. B.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą. Komisija nutarime nurodė, jog stebimas nuteistojo ilgalaikis teigiamas elgesys, nors drausmine tvarka baustas 6 kartus, tačiau 2017 m. baustas paskutinį kartą, skatintas 30 kartus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, savarankiškai ir nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis savo kaltę pripažįsta, įvykdyto nusikaltimo neminimizuoja, kritiškai vertina savo veiksmus, atsižvelgdamas į itin neigiamas savo tokių veiksmų pasekmes. Taip pat geba atpažinti priežasties – pasekmės ryšį ir jį įvardinti, atpažinti tam tikras problemas su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, pripažįsta, jog ne visuomet tinkamai sprendžia turimas problemas, nes pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus. Nuteistasis motyvuotas darbinei veiklai, nuosekliai vykdė darbinę veiklą, dirbo tiek pusiau atviro tipo, tiek atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra motyvuotas kelti kvalifikaciją ir tęsti darbinę veiklą laisvėje. Vyksta į trumpalaikes išvykas pas sutuoktinę, pažeidimų išvykų metu nefiksuota. Taip pat, nuteistasis finansiškai padeda sutuoktinei ir kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, kurie įtakojo nusikalstamą elgesį, šiuo metu yra pasikeitę, nuteistasis yra motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį. Komisijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
J. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 17 d.
Anksčiau neteistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Darius Valkavičius atsiliepimu prašė netvirtinti Komisijos nutarimo.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kaip jau minėta, tai išimtinė teisė, kuri taikoma individualiai įvertinus nuteistojo asmens elgseną laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, J. B. pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 31 kartą. Nors šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis J. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pritartina Komisijos išvadoms, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, tačiau, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką ir vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį. Juo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas kaip žemas, yra fiksuojamas nuo pirminio vertinimo, tai yra 2022 m. gegužės 9 d., todėl sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį, jo pokytį, viso laisvės atėmimo bausmės metu.
Nepaisant to, jog, kaip aukščiau aptarta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkantį kriterijų – žemas, nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojama gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad galėtų, tačiau ir privalo būti koreguojami, kas atskleistų neabejotiną nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Nors nuteistasis eilę kartų skatintas už gerą elgesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. B. yra ir baustas drausmine tvarka, ir nors nuo pažeidimų padarymo yra praėjęs ženklus laiko tarpas, vis tik, jie atskleidžia, jog nuteistasis ne visuomet geba savo elgesį išlaikyti išimtinai teigiamą. Šiuo metu, įkalinimo įstaigos administracija jau yra įvertinusi nuteistojo nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, kadangi nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, vis tik, teismo vertinimu, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, dar nėra tiek pozityvūs, kad būtų pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, o šiuo metu jie yra pakankami tik įkalinimo įstaigos administracijos taikomų įkalinimo sąlygų keitimui. Juo labiau, kad, kaip jau aptarta aukščiau, nuteistojo elgesyje vyrauja nekoreguojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.
Tai, kad nuteistasis šiuo metu dirba ir turi aukštą darbinę motyvaciją, iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau darbine motyvacija nuteistasis pasižymėjo ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę, o jo įvykdyta nusikalstama veika buvo susijusi su finansinės naudos siekiu, todėl dabartinė darbinė motyvacija vertinama teigiamai, tačiau neišskirtinai teigiamai apibūdinančia nuteistąjį ir neleidžiančia spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju tai veiks kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju, neturi patvirtintos darbo vietos, o tik preliminarius svarstymus, jog nesusidurs su sunkumais susirandant darbą, nes turi patrauklią specialybę. Be to, nors nuteistasis ir pasižymi motyvacija darbui, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, tokia motyvacija nepasižymėjo, o vėliau pradėjęs dirbti įkalinimo įstaigoje, gana dažnai keitė darbovietes, kas leidžia spręsti apie nuteistojo nepastovumą darbinėje veikloje, kas įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vienas iš apsauginių veiksnių, skatinančių nuteistąjį pakartotinai nenusikalsti, yra tai, kad jis puoselėja socialinius ryšius su šeimos nariais, teismas šio veiksnio kaip neabejotinai apsauginio, nevertina. Iš bylos duomenų nustatyta, jog nuteistasis ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę bei vykdant nusikalstamą veiką, turėjo stiprius socialinius ryšius, buvo sukūręs šeimą, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl negalima vienareikšmiai vertinti, kad būtų paskata nenusikalsti ir lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesyje, vis dar stebima gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, o nuteistojo elgesys, įkalinimo įstaigoje, absoliučiu nuoseklumu nepasižymėjo, leidžia daryti išvadą, jog dar nėra pagrindo nuteistojo elgesį koreguoti taikant lygtinį paleidimą, dabartinėje pataisos stadijoje spręstina, jog įkalinimo bausmė turi būti tęsiama pataisos įstaigoje. Tuo labiau, jog iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu nors ir geba analizuoti problemų sprendimo būdus, tačiau įvertinus nuteistojo santyki su problemų atpažinimu, vis dar išlieka abejonių, ar nuteistasis visuomet gebės rasti tinkamus problemų sprendimo būdus, nesiekiant greitos naudos, o apgalvojant elgesio pasekmes. Todėl teismas sprendžia, jog šioje srityje dar reikalingos gilesnės intervencijos, kad būtų galima spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, J. B. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus.
Apibendrinant darytina išvada, jog nuteistojo J. B. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.