- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-392/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Gebos ekostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ direktoriaus G. B., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gebos ekostatyba“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos išnagrinėjus ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ direktoriaus G. B. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, uždaroji akcinė bendrovė „Gebos ekostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Plienas“ akcininkai G. B. ir B. B. 2011 m. lapkričio 11 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė bendrovės generalinio direktoriaus pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Pareiškimo pateikimo teismui tikslas yra sudaryti sąlygas UAB „Plienas“, kuri šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, atkurti įmonės mokumą, sumokėti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Ieškovo teigimu, UAB „Plienas“ atitinka visas sąlygas, nustatytas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ? ĮRĮ) 4 straipsnyje. Anksčiau atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, kadangi nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas dėl svarbių ne nuo valdymo organo priklausančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Plienas“ direktoriaus G. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Plienas“ iškėlimo atmetė. Teismas iš atsakovo balanso nustatė, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 86 038 189 Lt, o įmonės turtą sudaro 127 128 731 Lt. Teismas sprendė, jog šie balanso duomenys leidžia konstatuoti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas reiškia, kad įmonė yra nemoki. Teismo manymu, aplinkybę, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, o ne trumpalaikiai, patvirtina tai, kad po vienerių metų įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidės dar 28 344 136 Lt ir tokiu atveju įmonės skolos sudarys 114 382 325 Lt. Pasitvirtinus aplinkybei, jog įmonė yra nemoki, nėra teisinio pagrindo kelti jai restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Teismas nurodė, jog audito išvada dėl UAB „Plienas“ bendrovės mokumo rodiklių nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra moki ir turi tik laikinų finansinių sunkumų, nes netgi pačioje audito ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra didesnė parduodamų butų pasiūla nei paklausa, yra sumažėjęs kreditavimas būstui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovo turimas turtas negali būti taip greitai realizuotas, jog būtų galima panaikinti turimus trumpalaikius finansinius įsipareigojimus ir taip atkurti įmonės mokumą. Be to, pačioje audito išvadoje nurodoma, kad šios atliktos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga, kuri atliekama pagal tarptautinius audito ar tarptautinius peržvalgos standartus, todėl jokio užtikrinimo dėl finansinės atsakomybės įmonė, pateikusi išvadas, nepareiškia. Šios pateiktos ataskaitos išvados leido teismui abejoti pateiktos ataskaitos įrodomąja reikšme vertinant realų įmonės mokumą. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo proceso perspektyvų, konstatavo, kad didžiąją dalimi šio proceso sėkmė priklauso ne tik nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, bet ir pritarimo šiam planui. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog didžiąją dalį finansinių reikalavimų sudaro trečiojo asmens AB SEB banko reikalavimas, kuris nepritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Remiantis šia aplinkybe teismas padarė išvadą, jog vienam iš pagrindinių kreditorių nepritariant restruktūrizavimo procesui, šio proceso sėkmė abejotina, kadangi nepritarus restruktūrizavimo planui ir nepateikus jo teismui tvirtinti, restruktūrizavimo bylą teismas turėtų nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas konstatavo, kad šiuo pagrindu Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi jau buvo nutraukęs restruktūrizavimo bylą, o poreikį atsižvelgti į kreditorių paramą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria grąžino iš naujo nagrinėti restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Plienas“ iškėlimo klausimą. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog atsakovas yra nemokus ir restruktūrizavimo procesas nėra perspektyvus, todėl atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Ieškovas UAB „Plienas“ direktorius G. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ? ieškinį patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties įpareigojimų. Sugrąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas ją išnagrinėjo vėl formaliai taikydamas įstatymą ir tik labai siaurai vertino duomenis, nesiedamas jų į visumą. Teismas nepagrįstai įrodomąją ir lemiamą reikšmę suteikė trečiojo asmens kreditoriaus AB SEB banko nepritarimui restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Teismas nevertino tokių į bylą pateiktų duomenų, kurie tvirtina priešingas aplinkybes, nei tos, kurias įvertino teismas. UAB „Plienas“ pastatyto naujo nekilnojamojo turto pardavimai didėja ir esami rodikliai leidžia teigti, jog įmonė turi realių galimybių restruktūrizavimo laikotarpiu atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismas kritiškai vertino specialisto nustatytą likvidumo koeficientą dėl nekilnojamojo turto rinkoje esančių tendencijų ir dėl pačios audito išvados, kaip netinkamo įrodymo. Pateikti į bylą įrodymai (teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio metu) patvirtina, jog nepaisant nekilnojamojo turto rinkos tendencijų, atsakovo vykdomi pardavimai yra aktyvūs ir lyginant su ankstesniais metais (2010 m. ir 2011 m.) iš esmės padidėjo. Trumpalaikių įsipareigojimų vykdymą varžo AB SEB banko Indėlių deponavimo sutartis bei nelanksti derybinė banko politika dėl butų pardavimo kainos ir kitų banko „sulaikomų“ sprendimų (pvz., dėl infrastuktūros užbaigimo bei perdavimo eksploatuojančioms organizacijoms, dėl garantinio remonto ir kitokių klausimų). Nepagrįsta teismo išvada, jog UAB „Plienas“ turimas turtas negali būti taip greitai realizuotas, kad būtų galima panaikinti turimus trumpalaikius įsipareigojimus ir taip atkurti įmonės mokumą. Tokias išvadas teismas padarė visiškai neanalizuodamas restruktūrizavimo metmenyse nurodytų priemonių ir apskritai ĮRĮ skirto restruktūrizavimo trukmės ketverių metų laikotarpio. Teismas kritiškai vertino 2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Vertybių auditas“ išvadą, tačiau tokį teismo vertinimą paneigia audito užduoties apimtis ? savo ataskaitoje auditorė sprendė jai užduotą klausimą apie įmonės mokumo rodiklius. Tas faktas, kad auditorė savo rašte nurodė, jog ji neatliko audito, nepaneigia jos išvados apie mokumo rodiklius. Priešingai nei nurodo teismas, auditorė atsako už savo ataskaitos apie mokumo rodiklius teisingumą, nes pagal 4400 TUUS atlikta ataskaita reiškia, kad auditorė išnagrinėjo konkretų jai užduotą klausimą. Pagal Audito įstatymą visi šie darbai ir yra atliekami pagal Tarptautinius audito standartus. Auditorė pateikė išvadą apie mokumo rodiklius pagal jai pateiktą finansinių dokumentų rinkinį. Įrodymų, kad finansinių dokumentų duomenys yra neteisingi, byloje nepateikta, išvadų apie finansinės atskaitomybės dokumentų neatitikimus teismas taip pat nepadarė. UAB „Vertybių auditas“ išvada yra tinkamas įrodymas sprendžiant dėl įmonės likvidumo koeficiento.Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepasisakė apie finansinių sutrikimų pobūdį, neatsižvelgė į aplinkybes, byloje patvirtintas rašytiniais įrodymais, jog UAB „Plienas“ realiai plėtoja ir gali plėtoti savo veiklą, gauna pajamas, 2012 m. sudarė pelningus sandorius. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl galimai netvirtintino ateityje restruktūrizavimo plano. Be to, teismas neanalizavo, ar atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, ar priemonės yra realios, ar jas naudojant bus atkurtas mokumas konkurencingoje verslo aplinkoje. Teismas nutartyje savo išvadas motyvavo abejonėmis ir prielaidomis, nors restruktūrizavimo bylose teismas privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, išsamiai analizuoti atsakovo finansinius dokumentus, nes to reikia siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas negalėjo sureikšminti pagrindinio kreditoriaus AB SEB banko interesų, neatsižvelgti į finansinės ekonominės recesijos padarinius rinkai.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Plienas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti ieškovo pareiškimą ? iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą ir paskirti konkretų restruktūrizavimo administratorių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas formaliai (dėl to netinkamai) įvertino įmonės būseną, padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad restruktūrizavimo procesas yra neperspektyvus. Teismas neįvertino situacijos, kad AB SEB bankas, tuo atveju, jei įmonei nebus iškelta restruktūrizavimo byla, įgys teisę pagal ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktą pateikti teismui pareiškimą dėl UAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimo ir įmonei nespėjus parduoti visų Gandrališkių kvartalo butų užvaldytų turtą, kuris 44 mln. Lt viršija banko suteiktą kreditą įmonei, nežiūrint to, kad per paskolos suteikimo laikotarpį AB SEB bankas uždirbo už suteiktą paskolą apie 15,5 mln. Lt. Tokiu būdu būtų pažeidžiami kitų kreditorių ir UAB „Plienas“ interesai.Teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas, tai yra nevertino kitų kreditorių, įskaitant valstybę, interesų apsaugos, įmonės turto padalijimo tarp kreditorių taisyklių. Pagrindinis kreditorius AB SEB bankas piktnaudžiauja esama padėtimi, nes hipoteka įkeisto turto vertė 44 mln. Lt viršija banko atsakovui suteikto kredito vertę. Įmonė nenutraukė ūkinės komercinės veiklos, savo statybinę veiklą AB SEB banko reikalavimu pakeitė į sukurto turto priežiūrą ir pardavimą.Įmonė vykdo veiklą. Įmonės veiklos galutinio produkto, tai yra pastatytų butų ir administracinių patalpų pardavimai auga. Pardavimai didėja ir auga sparčiau nei buvo tikėtasi pagal rinkos prognozes. Dokumentai, patvirtinantys šias aplinkybes, pateikti teismui prieš 2012 m. rugpjūčio 28 d. posėdį, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė. Šių įrodymų nevertinimas lėmė iš esmės neteisingą ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nepagrįstą teismo procesinį sprendimą. Vien formalus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos taikymas nesiderina su teismo aktyviu vaidmeniu restruktūrizavimo bylose, kuriose teismas turi nuodugniai išanalizuoti aplinkybes, ar atsakovo nemokumas yra laikinas, ar toks, kuriam pašalinti įmonė jau neturi jokių realių priemonių. Teismas neteisingai įvertino audito išvadas, kuriose nurodyta, kad įmonės bendrasis likvidumo koeficientas yra 1,406 ir tai yra palankus kriterijus įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus realizavus turimą turtą. Teismas nepagrįstai savo išvadą, jog restruktūrizavimo procesas negali būti sėkmingas, pagrindė aplinkybe, kad pagrindinis kreditorius (AB SEB bankas) gali nepritarti restruktūrizavimo planui. Tokia išvada padaryta per anksti ir yra spėjamojo pobūdžio. Bankas nėra pareiškęs, kad nepritars restruktūrizavimo planui. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vyksta derybos, kurių tikslas perleisti banko finansinius reikalavimus. Teismas turėjo įvertinti ne tik banko, bet ir kitų kreditorių poziciją. Kiti kreditoriai suinteresuoti atgauti savo skolas restruktūrizavimo procese, o antras pagal reikalavimo dydį kreditorius, tai yra UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ suteikia atsakovui dideles ir reikšmingas įmonės veiklos atkūrimui nuolaidas restruktūrizavimo procese. Be to, atsakovas šiuo metu negali perduoti eksploatuoti specializuotoms įmonėms kvartalo infrastruktūros objektų, kol objektai neužbaigti ir nepriimti nustatyta tvarka. Atsakovas, kaip statytojas, privalo juos prižiūrėti, eksploatuoti, remontuoti nurodytus tinklus, valyti gatves nuo sniego ir purvo. Nutraukus šią atsakovo veiklą, gyventojai patirs nepatogumų, brangus bendrojo naudojimo nekilnojamasis turtas gali būti sugadintas, todėl sprendžiant atsakovo tolimesnės veiklos perspektyvas, teismas turėjo atsižvelgti ir į egzistuojantį viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir iškelti atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą bei paskirti restruktūrizavimo administratorių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nevertino restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų ekonominių priemonių veiksmingumo ir realumo, siekiant atkurti įmonės mokumą, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, o apsiribojo formaliu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies pritaikymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonė turi realių galimybių restruktūrizavimo laikotarpiu atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Pateikta 2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Vertybių auditas“ išvada neginčytinai patvirtina, kad remiantis finansinių dokumentų rinkiniu UAB „Plienas“ mokumo rodiklis yra 1,406. Toks rodiklis parodo įmonės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali neįvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, gi UAB „Plienas“ mokumo rodiklis yra 1,406. Pagal esamus mokumo rodiklius įmonei reikia taikyti ne bankroto procedūras, o restruktūrizavimo nuostatas, tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų turinčio SEB banko interesus, bet ir į kitų kreditorių, įskaitant trečiąjį asmenį UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, interesus bei į viešąjį interesą. 2007 m. antroje pusėje prasidėjus nuosmukiui nekilnojamojo turto rinkoje bei šalį apėmus ekonominei krizei, AB SEB bankas blogino UAB „Plienas“ paskolos sutarties sąlygas, siekdamas kompensuoti AB SEB bankui iškylančias rizikas dėl prasidėjusio nuosmukio. Kitas kreditorius UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, būdama Gandrališkių projekto partnere ir siekdama, kad vykdomas statybos projektas dėl AB SEB bankas finansavimo sąlygų bloginimo nebūtų sustabdytas, buvo priversta nuolat investuoti nuosavas lėšas į projekto vystymą. Šiuo metu su AB SEB banku yra vedamos derybos dėl kreditorinio reikalavimo pardavimo ir AB SEB bankas dar nėra pateikęs galutinio sprendimo. UAB „Plienas“ negali perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės įmonėms Gandrališkės gyvenamųjų namų komplekso infrastruktūros objektų, todėl infrastruktūros statiniai laikomi nebaigtos statybos objektais, už kurį atsako rangovas UAB „Plienas“. Neseniai audros ir smarkūs lietūs padarė nuostolių Gandrališkės kvartale, todėl atsakovas savo lėšomis sprendžia stogo dangų, stogo hidroizoliacijos ar fasado mazgų remonto darbus, nes dalis nekilnojamojo turto jau parduota, o kita dalis neparduota, todėl svarbu išsaugoti nekilnojamojo turto vertę ir patrauklumą. Tokiu būdu, restruktūrizavimo procesas lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą, todėl nagrinėjant šią bylą teismo vaidmuo turėjo būti aktyvus, o ne formalus, paremtas UAB „Plienas“ balansu bei pagrindinio kreditoriaus AB SEB banko formaliu nepritarimu restruktūrizavimui.Teismas neatsižvelgė į tai, jog restruktūrizavimo procese įmonės kreditoriai turi teikti pagalbą bei nuolaidas įmonei, veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, siekdami savo interesų apsaugos, o ne žlugdyti ir siekti sau komercinės naudos, tai yra siekti atsakovo bankroto procedūros. Teismas privalėjo išsamiai įvertinti pateiktus restruktūrizavimo metmenis, tai yra, kad įmonė siekia pertvarkyti valdymą bei veiklą ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, kad bendrovės veikla nėra nutraukta, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Atsakovas ir toliau vykdo veiklą ir atsiskaito su kreditoriais. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad įmonės kreditoriai turi bendradarbiauti dėl įmonės, kuri nors formaliai ir yra nemoki, tačiau realiai vykdo ūkinę veiklą, išsaugojimo tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos, kad įmonė galėtų atsiskaityti su kitais ūkio subjektais (tiek su privačiais ūkio subjektais, tiek su valstybės institucijomis) ir toliau galėtų vystyti savo ūkinę veiklą. Taip būtų apgintas viešasis interesas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis kreditorius AB SEB bankas nenurodė svarių argumentų, kodėl restruktūrizavimo metmenyse numatytos ekonominės priemonės realiai nebus efektyvios pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Pabrėžtina, kad restruktūrizavimo plano projektas dar nėra parengtas, jis bus rengiamas ir kreditorių tvirtinamas, kai įsiteisės nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui. Tada iš esmės gali pasikeisti kreditoriai, nes tarp AB SEB banko, UAB „Plienas“ ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ intensyviai vedamos derybos dėl kreditorinio reikalavimo pardavimo naujajam investitoriui. ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvarką, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, kai yra sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei klausimas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Gebos ekostatyba“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Šio asmens atskirajame skunde akcentuojama, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog atsakovas yra nemokus ir restruktūrizavimo procesas neperspektyvus. UAB „Plienas“ nenutraukė savo veiklos, gauna pajamų ir mažina skolas kreditoriams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi ne tik formaliai spręsti dėl įmonės nemokumo, bet kartu įvertinti įmonės galimybę išsaugoti ir plėtoti veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pasak apelianto, UAB „Plienas“ turi realių galimybių restruktūrizavimo laikotarpiu atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ atsiliepimais į trečiųjų asmenų UAB „Vakarų pramonės ir finansų korporacija“ ir UAB „Gebos ekostatyba“, į ieškovo UAB „Plienas“ direktoriaus G. B. ir atsakovo UAB „Plienas“ atskiruosius skundus prašo skundus atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jeigu įsiteisės nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, kreipsis teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plienas“, nes įmonė yra nemoki. Atsakovo restruktūrizavimui nepritariančio didžiausio kreditoriaus AB SEB banko finansinis reikalavimas sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių reikalavimų. Nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktūrizavimo proceso, kai jam nepritaria AB SEB bankas, taip pat nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui išsaugoti atsakovą, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Šiuo metu pagrindinis kreditorius AB SEB bankas nėra perleidęs kreditorinio reikalavimo į skolininką naujajam kreditoriui, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl naujojo investuotojo yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nereikšmingos.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas ne tik formaliai atitinka ĮBĮ numatytus kriterijus, tačiau yra nemokus ir faktiškai. Nuo 2010 m. bankas iš atsakovo negauna palūkanų mokėjimų už suteiktas paskolas, atsakovo per paskutinius trejus metus atlikti kredito grąžinimai yra minimalūs. Atsakovas, be jau pastatyto ir pardavimui skirto turto Gandrališkių rajone, nevykdo jokios kitos veiklos, kuri generuotų pajamas bei pelną, iš kurio būtų įmanoma apmokėti bendrovės einamąsias išlaidas (darbuotojų atlyginimus, komunalines sąnaudas, kitas administracines sąnaudas), todėl visos minėtos sąnaudos yra apmokamos iš lėšų, gautų už šio nekilnojamojo turto pardavimą. Faktiškai už bendrovę visas jos išlaidas apmoka bankas. Nutartyje teismas išsamiai išanalizavo finansinius bendrovės duomenis ir rodiklius, juos vertino neatsietai nuo kitų rodiklių, o visų bylos aplinkybių kontekste, pagrįstai konstatuojant, kad bendrovės finansiniai sunkumai ? ilgalaikio pobūdžio, todėl restruktūrizavimo proceso metu nebus galimybės tokių ilgalaikių sunkumų pašalinti. Aplinkybė, kad tariamai yra surastas investuotojas, su kuriuo bankas derasi, niekaip nekeičia faktinės situacijos, jog bendrovė yra nemoki ir atitinka ĮBĮ pateiktą nemokumo sąvoką. Banko nuomone, bankui įkeistą turtą priverstinai pardavus per trumpą laikotarpį, jo vertės nepakaktų padengti bendrovės įsiskolinimo bankui, jau nekalbant apie kitus kreditorius, todėl bet kokie priešingi apeliantų teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Atskiruosiuose skunduose apeliantai teigia, jog atsakovo einamojo likvidumo koeficientas yra 1,4, o tai esą patvirtina, jog atsakovas yra mokus. Šis einamojo likvidumo koeficientas nėra tinkamas rodiklis atsakovo mokumo situacijai apibūdinti. Bendrovės likvidumo nustatymui ekonomiškai labiau pagrįsta būtų naudoti ne einamojo likvidumo koeficientą, bet kritinio likvidumo koeficientą. Bendrovės kritinio mokumo koeficientas, kuris yra lygus 0,06, rodo, jog atsakovas yra absoliučiai nepajėgus vykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Atmestini apeliantų teiginiai dėl UAB „Vertybių auditas“ į bylą pateiktos ataskaitos įrodomosios reikšmės. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai suabejojo UAB „Vertybių auditas“ ataskaitos įrodomąja verte, kadangi joje yra nurodoma, jog UAB „Vertybių auditas“ neatliko finansinės atskaitomybės audito, o kaip ir nurodo savo ataskaitoje „atliktos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga, atliekami pagal Tarptautinius audito standartus ar peržvalgos standartus“. Jokio užtikrintumo dėl finansinės atskaitomybės UAB „Vertybių auditas“ nepareiškė. Be to, ataskaita buvo vertinama ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl nėra jokio pagrindo suabejoti teismo išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Bankas ne tik lanksčiai, bet ir labai geranoriškai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu, todėl bet kokie priešingi su tariamu banko nebendradarbiavimu susiję teiginiai yra atmestini kaip neįrodyti ir neatitinkantys faktinės situacijos. Bankas nepritaria ir nepritars atsakovo restruktūrizavimo bylos kėlimui pagal pateiktus restruktūrizavimo metmenis, nes įgyvendinant atsakovo pateiktuose metmenyse nurodytus veiksmus, bendrovė nesugebės atkurti mokumo ir todėl nebus pasiekti ĮRĮ numatyti tikslai, o kreditorių reikalavimai liks nepadengti, tuo iš esmės pažeidžiant visų bendrovės kreditorių interesus. Teismas teisingai pažymėjo, kad banko pritarimas restruktūrizavimo bylos kėlimui nėra būtinas, tačiau į tai turi būti atsižvelgiama, nes be didžiausio kreditoriaus pritarimo sėkmingas bendrovės restruktūrizavimo procesas nėra įmanomas ir būtų pasmerktas žlugimui. Byloje atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeisdamas kreditorių interesus ? nemoka įmokų bankui, nors privalo tai daryti. Atsakovas nevykdo ir nepateikia jokių realių įrodymų, kad ateityje vykdys kokią nors statybinę ar kitą veiklą, iš kurios gautų pajamų. Šie pažeidimai nulėmė tai, kad teikiami restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka realios bendrovės situacijos, o jame teikiamos finansinės prognozės tampa neįgyvendinamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Ieškovas UAB „Plienas“ direktorius G. B. atskirajame skunde nurodė, kad prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė tuo, jog iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos gali pasikeisti tam tikros restruktūrizavimui svarbios aplinkybės, jog iškvietus į žodinį bylos nagrinėjimą specialistą – UAB „Vertybių auditas“ auditorių, būtų galima išsamiai išanalizuoti atskirojo skundo nagrinėjimo momentu aktualius debitorinius-kreditorinius duomenis ir restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumą. Atsakovas UAB „Plienas“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. gruodžio 10 d. pateiktuose paaiškinimuose taip pat prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu būtų galima išsiaiškinti įmonės realias perspektyvas bei galimybes sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo projektą. Po to, kai civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta teismo 2012 m. gruodžio 13 d. posėdyje, atsakovas UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 27 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir paskirti žodinį procesą siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes.
CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dėl minėtų prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai yra tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi duomenys, sudarantys pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, konstatuoja, jog nebuvo būtinumo apeliacinės instancijos teisme skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje toliau išdėstomi argumentai, kuriais remiantis nutarta aktualius materialinius ir procesinius restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti šie nauji įrodymai: atsakovo UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 10 d. papildomi paaiškinimai su priedu ? Nekilnojamojo turto vertės nustatymo sutartimi Nr. 12-12-1933, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ paaiškinimai su priedais ? fizinio asmens V. F. (šio asmens pilnas vardas ir pavardė yra bylos medžiagos dalyje, kuri šia nutartimi pripažįstama nevieša) raštu UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, AB SEB banko 2012 m. spalio 3 d. raštu UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, reikalavimo perleidimo sutarties projektu bei šių dokumentų vertimais, taip pat 2012 m. gruodžio 13 d. atsakovo UAB „Plienas“ papildomi paaiškinimai su priedais ? UAB „Plienas“ Gandrališkių projekto faktinėmis išlaidomis, Tikslinio deponavimo sutartimi, 2012 m. rugpjūčio 14 d. Preliminaria buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir jos nutraukimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į vyraujantį viešąjį interesą tokios kategorijos bylose, šiuo atveju turėtų būti atitinkamai vertinami papildomi duomenys, kurių neturėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Viešasis interesas, pasireiškiantis tuo, kad kiek įmanoma labiau būtų apsaugomi kreditorių interesai, o taip pat sudarytos sąlygos išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, lemia, jog teismo vaidmuo restruktūrizavimo bylose turi specifinių bruožų.
Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo nustatyti, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimo procesą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Taigi tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek bankrotas, tiek restruktūrizavimas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizavus šį turtą gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat pripažįstama (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš pateikto UAB „Plienas“ kreditorių sąrašo matyti, kad didžiąją dalį finansinių reikalavimų sudaro trečiojo asmens AB SEB banko reikalavimas, o pastarasis nepritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, jog vienam iš pagrindinių kreditorių nepritariant restruktūrizavimo procesui, šio proceso sėkmė abejotina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu į bylą pateikti duomenys, jog vykdomos derybos, kurių tikslas yra perleisti banko finansinius reikalavimus naujajam investuotojui. Ši aplinkybė teisiškai reikminga, nes AB SEB bankui perleidus reikalavimo teises, atsakovas UAB „Plienas“ galės įgyti papildomą kreditoriaus paramą, o kaip jau minėta, kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes nubrėžia galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Be to, iš papildomų duomenų matyti, jog AB SEB bankas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pateikė pasiūlymą investuotojui įsigyti reikalavimo teises į atsakovą už mažesnę sumą, nei turimas finansinis reikalavimas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog gali atitinkamai pasikeisti atsakovo turto ir jo įsipareigojimų santykis.
Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia teisinė pozicija turi būti grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Taigi vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Esminė reikšmė šiuo atveju tenka kreditorių (jų daugumos) pozicijai, kuria jie siekia įmonės restruktūrizavimo ar jos bankroto, ir tolesnėms įmonės veiklos perspektyvoms, kurias įvertina teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pateikto atsakovo UAB „Plienas“ balanso matyti, kad per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 86 038 189 Lt, o įmonės turtą sudaro 127 128 731 Lt, kad šie duomenys leidžia manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį reiškia įmonės nemokumą. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybę, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, o ne trumpalaikiai, patvirtina tai, jog po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidės dar 28 344 136 Lt suma ir tokiu atveju įmonės skolos sudarys 114 382 325 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti aiškios ir neabejotinos išvados, kurie ir kokio dydžio atsakovo įsipareigojimai yra pradelsti. Nors atsakovas į bylą pateikė kreditorių sąrašą, tačiau iš byloje esančio kreditorių sąrašo negalima daryti išvados, kuri atsakovo finansinių įsipareigojimų dalis yra pradelsta, nes minėtame sąraše yra nurodyti tik kreditoriai ir jų reikalavimo sumos, tačiau nėra nurodyta, kurios skolos yra pradelstos, o kurių mokėjimai dar tik sueis. Gi atsakovo balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai negali būti tapatinami su restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo momentu fiksuojamais pradelstais įmonės įsipareigojimais. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog įmonės, siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, turi būti nurodomas kreditorių sąrašas, kuriame turi būti: kreditoriai, jų reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės. Iš byloje esančio UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog kreditorių sąraše nurodyti tik bendrovės kreditoriai ir jų reikalavimų sumos, tačiau kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai nėra fiksuoti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 13 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog nuo tos dienos, kai teismas sprendė restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, iki 2012 m. gruodžio 1 d. atsakovas finansinę prievolę valstybės biudžetui sumažino nuo 3 mln. Lt iki 1 mln. Lt. Kaip jau minėta, atsakovo turto ir įsipareigojimų santykį gali keisti ir AB SEB banko reikalavimo teisių perleidimas, jei reikalavimas būtų perleistas už mažesnę nei AB SEB banko turimas finansinis reikalavimas sumą. Be to, atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo, nebuvo vertinamas tas įmonės turtas, kuris nėra įtrauktas į balansą. Šiuo atveju neįvertinta nuomos teisių į valstybei priklausančius sklypus, ant kurių pastatyti atsakovo pastatai ir įgyvendinami verslo projektai, vidutinė rinkos vertė. Tuo reikalu atsakovas pateikė į bylą 2012 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo turto vertės nustatymo sutartį Nr. 12-12-1933. Tai valstybei nuosavybės teise priklausančių išnuomotų žemės sklypų, esančių Kuosų g. 15, Birutės g. 22A, Birutės g. 29, Birutės g. 22, Birutės g. 27, Klaipėdoje, nuomos teisės, kurios priklauso atsakovui ir kurių vertė nėra įtraukta į įmonės balansą, todėl nėra vertinamos nustatant įmonės (ne)mokumą. Tačiau šių sklypų, ant kurių stovi atsakovo pastatyti pastatai, nuomos teisė taip pat yra turtinė vertybė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad įmonės restruktūrizavimo galimybės dar nėra visiškai išnaudotos, kad papildomai turi būti tiriami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme į bylą pateikti duomenys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų ekonominių priemonių veiksmingumo ir realumo, siekiant atkurti įmonės mokumą, o restruktūrizavimo bylą atsakovui iškelti atsisakė, konstatavęs, jog UAB ‚Plienas“ yra nemokus ir restruktūrizavimo procesas nėra perspektyvus dėl pagrindinio atsakovo kreditoriaus nepritarimo restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, bylos medžiagą, gautus papildomus duomenis, negali padaryti vienareikšmiškos išvados, ar atsakovas turi realią galimybę būti restruktūrizuotas, ar įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo būdu. Į bylą pateikti papildomi įrodomieji duomenys sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui svarstyti dar kartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė patikslinti restruktūrizavimo plano metmenis įvertinant naujus teisiškai reikmingus duomenis, taip pat nurodant kreditorių sąrašą, kuriame būtų ne tik kreditoriai ir jų reikalavimų sumos, bet ir reikalavimų įvykdymo terminai.
Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. gruodžio 10 d. pateiktame rašte „Komercinę paslaptį sudarančių duomenų pateikimas“ trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pridėjo šiuos dokumentus: fizinio asmens V. F. raštą UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (rusų kalba bei rašto vertimą į lietuvių kalbą), AB SEB banko 2012 m. spalio 3 d. raštą UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ir jo vertimą į rusų kalbą, Reikalavimo perleidimo sutarties projektą su vertimu į rusų kalbą. Trečiasis asmuo prašė pateikiamus dokumentus pridėti prie bylos ir bylos medžiagos dalį, kurią sudaro šie dokumentai, pripažinti nevieša, teiktina tik trečiajam asmeniui AB SEB bankui, nes ši informacija konfidencialaus pobūdžio, itin slapta, joje teikiami duomenys apie investuotoją ir šalių derybas. CPK 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikata konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų dokumentų turinį, tai yra, kad pateikti duomenys yra susiję su komercine veikla dėl duomenų apie galimą investuotoją ir šalių derybų dėl reikalavimo teisių perleidimo, konstatuoja, jog UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pateikti komercinę paslaptį sudarantys dokumentai yra nevieši ir neteiktini susipažinti bei kopijuoti, išskyrus trečiąjį asmenį byloje AB SEB banką.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti restruktūrizavimo bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pripažinti, kad trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pateiktas fizinio asmens V. F. raštas uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, akcinės bendrovės SEB banko 2012 m. spalio 3 raštas uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ bei šių raštų vertimai, Reikalavimo perleidimo sutarties projektas ir jos vertimas yra nevieši bylos dokumentai, todėl neteiktini susipažinti ir kopijuoti, išskyrus trečiąjį asmenį akcinę bendrovę SEB banką.