- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- TS-13-319/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50036-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- D. D.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
2. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytos 3 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gruodžio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 18 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir šį nuteistojo prašymą atmesti 3 mėnesiams 7 dienoms. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja vien tik neigiamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir nesimoko. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis nesprendžia, o tai apsunkins ir jo integraciją laisvėje. Nuteistasis turi 27 galiojančias drausmines nuobaudas, o tai įrodo nuteistojo neigiamą elgesį. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 98 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Pirmą kartą įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jos vertinimas buvo 86 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Taigi bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo net 12 balų. Anot Komisijos, visos tokios aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. D. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
2020 m. kovo 25 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo D. D. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog turimus finansinius įsipareigojimus laisvėje jis sugebėtų atlyginti per 2 mėnesius dirbdamas netgi už minimalų atlyginimą. Jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 12 balų, nes bausmės vykdymo metu jis gavo 27 drausmines nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už smulkius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – asmens ženklo neturėjimas, televizoriaus neišjungimas. Nuteistojo nuomone, tokie smulkūs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai neturėtų būti pagrindu spręsti, jog laisvėje jis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Skunde nuteistasis taip pat kritikuoja Lietuvos Respublikos teisinę sistemą bei jam paskirtą, jo manymu, neproporcingą bei neadekvačią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, visi Komisijos nutarimo motyvai yra juokingi, apgailėtini ir pagrįsti vien tik teoriniu pagrindu. Nuteistasis prašo įvertinti tai, jog jam liko atlikti tik keli mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir nesureikšminti šios bausmės vykdymo metu jo padarytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 5 punkte numatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skundo nagrinėjimo dieną (2020 m. balandžio 14 d.) neatlikta jo laisvės atėmimo bausmės dalis yra mažesnė negu 3 mėnesiai, tai yra 2 mėnesiai 11 dienų, todėl D. D. jau negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos vien dėl to, kad nėra formaliųjų BVK numatytų pagrindų, kuriems esant sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, nežiūrint į tai, esant nuteistojo skundui dėl Komisijos 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-59, teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. D. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos ir materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis D. D. įgijo kelias profesines kvalifikacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei palaiko artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš 2020 m. kovo 18 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-54 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 8 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo D. D. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 98 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 53 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Paminėtina, jog toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jau yra labai artimas aukštai rizikos grupei, kuri yra laikoma jau nuo 100 balų vertinimo. Ypač svarbu pažymėti nustatytą aplinkybę, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ne tik kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo nuo pirminio jos vertinimo metu nustatytų 86 balų iki dabartinių 98 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Ši aplinkybė ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tiesiogiai rodo, jog net ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vis dar didėja nuteistojo pavojingumas visuomenei.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. D. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusią net su 5 apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis D. D. dar iki šios bausmės vykdymo pradžios jau buvo teistas 2 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 16 metų. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis ateityje akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuriuo nustatyto termino nuteistasis neišbuvo ir padarė naują nusikalstamą veiką. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog visų padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo nusikaltimai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, o šios bausmės vykdymo metu jis įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Iki bausmės atlikimo nuteistasis yra dirbęs (duomenys neskelbtini), taip pat jis yra vykdęs ir individualią veiklą, tačiau visa jo turima darbo patirtis yra menka. Šiuo metu nuteistasis nei mokosi, nei dirba. Pats nuteistasis nurodęs, jog jis neatsisakytų dirbti, jeigu jam būtų pasiūlytas darbas. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo metu jis įsidarbintų (duomenys neskelbtini), užsiimančioje transporto priemonių remontu, pagalbiniu darbininku. Tačiau tokį nuteistojo teiginį galima traktuoti ir laikyti tik deklaratyviu, nesuteikiančiu absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Pagal vieną iš teismo nuosprendžių iš nuteistojo yra priteista 234,03 Eur suma, kuri dar nėra atlyginta. Alytaus pataisos namuose nuteistojo vardu yra gautas vykdomasis raštas, kurio suma siekia 564,30 Eur, kuri taip pat nėra dengiama. Bausmės vykdymo metu nuteistasis visiškai nevykdo savo turimų finansinių prievolių teigdamas, jog jas lengvai įvykdys būdamas laisvėje. Viso bausmės atlikimo metu į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 663 Eur, kuriuos jis visus išleido tik savo reikmėms. Teismo vertinimu, paminėtos nuteistojo finansinės prievolės taip pat laisvėje apsunkins jo integraciją bei adaptaciją į visuomenę.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė tiek vienas, tiek ir veikdamas bendrininkų grupėje. Laisvėje jis palaikė glaudžius socialinius ryšius ir su teistais asmenimis. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais bei draugais. Pokalbio metu nuteistasis išlaiko ramų, tolygų emocinį foną. Nuteistojo savivertės jausmas yra aukštesnis už vidutinį, jis pasitiki savimi, save vertina gana teigiamai, tačiau yra pastebimas ir polinkis pateikti save kiek įmanoma iš geresnės pusės. Pokalbio metu nuteistasis nutylėjo praeityje pasireiškusį savo autoagresyvų elgesį. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra patenkinami. Nuteistasis nėra linkęs pernelyg analizuoti savo poelgių įvykdytuose nusikaltimuose. Nuteistasis pripažįsta, jog jis dažniausiai nusikalsdavo impulsyviai, minimalizuodamas galimas neigiamas savo elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir aplinkiniams ir labiau susitelkdamas vien į savo asmeninius poreikius. Pastebimas ir nuteistojo polinkis kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis anksčiau yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriose ypač dominuoja jo savitvardos praradimo atvejai. Pats nuteistasis teigia, jog ankstesniems jo nusikaltimams įtakos turėjo tiek alkoholio vartojimas, tiek ir netinkama draugų kompanija. Nuteistasis geba atpažinti ir tik iš dalies analizuoti nusikalsti jį paskatinusias priežastis. Spręsdamas turimas problemas, nuteistasis dažnai pasirinkdavo netinkamas tam veikimo strategijas. Nors nuteistasis ir stengiasi tinkamai įvertinti socialines situacijas, tačiau pastebima, jog kai kurių jų metu jis yra pernelyg linkęs pasitikėti vien tik savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe. Nuteistasis uoliai laikosi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, kai kuriuos nusikaltimus jis yra linkęs pateisinti tikindamas, jog pati valstybė ir „įstumia“ žmogų į tokį gyvenimo būdą. Nuteistajam ne visuomet sekasi laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei reikalavimų.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo metu nuteistasis D. D. nebuvo paskatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 27 kartus baustas drausmine tvarka už įvairius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Visos šios drausminės nuobaudos dar yra tebegaliojančios. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, lokalizacijos pažeidimai, dienotvarkės pažeidimai, skiriamojo ženklo naudojimo pažeidimai ir kt. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo negali lemti lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, tačiau tarp visų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių šis faktorius yra labai svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju faktas, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo metu dar tebeturi galiojančių drausminių nuobaudų, jokiu būdu neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu.
Be visų pirmiau nurodytų aplinkybių, būtina atkreipti dėmesį bei esmingai įvertinti ir nuteistajam vis dar įtaką darančius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinta ankstesni jo nusikaltimai; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (praeityje pasireiškęs autoagresyvus elgesys); mąstymas ir elgesys (impulsyvus elgesys minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes, savo poelgių žalos aplinkiniams minimalizavimas); bei nuostatos (prisilaiko kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, praeityje probacijos laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą). Verta sutikti, jog nuteistajam neigiamą įtaką turinčių kriminogeninių veiksnių skaičius yra didelis, o jų pobūdis – opus ir dažniausiai iššaukiantis nuteistojo priešingą teisei elgesį.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. D., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei nuožmiai siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, jog D. D. jau negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi jam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai (2 mėnesiai 11 dienų). Be to, teismas daro išvadą, jog nuteistasis D. D. neatitinka ir vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam taip pat negali būti taikomas. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 158 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. D. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.