- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8277-424/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01750-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. L., R. B., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. L., R. B., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, N. M. po savo sesers J. L. mirties 2018-07-19, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad pareiškėja N. M. yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. L. sesuo. Palikėja J. L. jokio registruotino turto neturėjo. Seseriai mirus, ji iš karto ėmė rūpintis visais velionės asmeniniais daiktais (papuošalai, knygos, telefonas). Pareiškėja pasiėmė sesers dokumentus, knygas, nuotraukų albumus. Ji sutvarkė drabužius, spintas, atsikratė nereikalingų daiktų, sutvarkė kitus jos asmeninius daiktus. Mirus J. L., niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, palikimo priėmimo faktas nėra įregistruotas, nėra ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Taip pat nurodė, kad J. L. nebuvo sudariusi testamento. J. L. turėjo du vaikus, R. B. bei M. L., tačiau nei vienas iš šių įstatyminių įpėdinių nėra kreipęsis ar kitaip išreiškęs valią priimti mirusiosios J. L. palikimą po jos mirties. Nei vienas iš J. L. vaikų neprieštaravo, kad būtent pareiškėja po J. L. mirties, rūpintųsi ir perimtų visus J. L. buvusius asmeninius daiktus. J. L. buvo pradėjusi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, tačiau nebuvo iki galo sutvarkiusi visų procesinių klausimų. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad ji turi galimybę užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, tačiau turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad yra velionės sesers J. L. teisių perėmėja (įpėdinė) ir jos turėto turto paveldėtoja. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas yra reikšmingas ir reikalingas tam, kad pareiškėja N. M. galėtų tinkamai sutvarkyti visus J. L. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesus ir galėtų gauti nuosavybės teisę patvirtinančius paveldėjimo teisės liudijimus į paveldėtą turtą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštaravo. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys M. L., R. B. atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis).
Liudytoja J. S. paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynė, giminystės ryšiais nėra susieta. Palikėjos asmeniškai nepažinojo, tačiau palikėją J. L. žinojo iš matymo. Nurodė, kad palikėjai gyvai esant ji atvykdavo pas pareiškėją. Žinojo, jog jos abi buvo seserys. Po palikėjos mirties pareiškėja vyko į sesers namus, pasiėmė jos asmeninius daiktus, tvarkė jos kapą, taip pat padėjo palaidoti anksčiau mirusį palikėjos vyrą. Daugiau palikėjos artimų giminaičių, kurie būtų jai padėję, rūpinęsi J. L. turtu, jai nėra žinoma. Kiek žino, palikėja turėjo du vaikus, kurių nematė daugiau kaip 20 metų. Papildomai paaiškino, kad palikėjai gyvai esant, pareiškėja ja rūpinosi. Po palikėjos mirties kartu su pareiškėja yra kelis kartus nuvykusi į kapines sutvarkyti mirusiosios J. L. kapo.
Liudytojas P. K. nurodė, kad pareiškėja N. M. yra jo sugyventinė. Paaiškino, kad palikėją J. L. pažįsta nuo 2000-ųjų metų, kartu buvo kaimynai. Po palikėjos mirties pareiškėja nuvyko pas seserį į namus, paėmė jos daiktus, kurių buvo nedaug – telefoną, kryželį, bižuteriją, o taip pat išmetė nereikalingus rūbus ir pan.
Liudytoja I. A. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės. Nurodė, kad palikėja turėjo seserį J. L., kuri gyveno asocialiai, tačiau pareiškėja jai visada padėdavo. Po palikėjos J. L. mirties, visais reikalais rūpinosi pareiškėja. Nors palikėja turėjo vaikų, tačiau jų nėra mačiusi padedant motinai, jie motina nesidomėjo. Po palikėjos mirties pareiškėja priėmė jos daiktus – telefoną, rožančių, buvusią bižuteriją. Daugiau daiktų palikėja nelabai turėjo.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad su pareiškėja yra kaimynės. Po J. L. mirties pareiškėja rūpinosi laidotuvėmis. Palikėjai gyvai esant ja rūpinosi pareiškėja, veždavo maisto, tvarkė dokumentus ir kt. Turto palikėja neturėjo, turėjo tik asmeninius daiktus – rožančių, maldaknygę, telefoną, kurį taip pat buvo nupirkusi pareiškėja N. M.. Po palikėjos mirties pareiškėja pasiliko tik minėtus daiktus kaip prisiminimą, kitus buities daiktus išmetė kaip nereikalingus ir beverčius. Viską dėl J. L. daiktų sprendė pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.).
Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Iš gimimų liudijimų Nr. 2231 ir 3113 matyti, kad pareiškėjos ir J. G. (vėliau L.) tėvai yra R. Z. ir L. G.. Pareiškėja yra J. G. (vėliau L.) sesuo.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, bei (duomenys neskelbtini) mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis J. L. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš pažymos Nr. GR. 3A-2586 matyti, kad palikėja turėjo vaikų – R. B. ir M. L..
Iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikėja J. L. nebuvo sudariusi testamento.
Iš 2021-06-21 Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės rašto matyti, kad po palikėjos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
Iš 2001-05-10 Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 408 matyti, kad palikėja J. L. turėjo nuosavybės teisę į 0,0556 ha žemės plotą.
Iš 2013-12-17 Trakų 2-ojo biuro notarės D. A. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad J. L. buvo įgaliojusi pareiškėją N. M. atstovauti ją nuosavybės teisių į žemės sklypus grąžinimo / perkėlimo procese.
CK 5.11 str. 1 d. 5 p. numato, kad ketvirtąja eile pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi palikėjo broliai ir seserys. pareiškėja N. M., kuri yra ketvirtosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, nei pirmosios eilės įpėdiniai – J. L. vaikai M. L. ir R. B. po palikėjos J. L. mirties per CK 5.50 str. 3 d. nurodytą palikimo priėmimo laikotarpį nesikreipė į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai palikimo atsisakė arba iš jų tokia teisė atimta. Kaip minėta, pirmosios eilės įpėdiniai M. L. ir R. B. po jų motinos mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja N. M. po savo sesers J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po sesers mirties aktyviais veiksmais priėmė sesers asmeninius daiktus – telefoną, bižuteriją, laikrodį, maldaknygę, rožančių su kryželiu. 2013-12-17 pareiškėja N. M. palikėjos J. L. notariniu įgaliojimu buvo įgaliota atstovauti ją valstybės institucijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, tačiau, kaip nurodė pareiškėja, nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo užbaigta. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja galės baigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
Teismui pateikti įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikėjos J. L. palikimą, jį valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu.
Kitais būdais pareiškėjos negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sesers J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.