- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 2YT-447-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00862-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, D. J., P. J., M. J., L. J.
- Advokatai
- Erika Jasiūtė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, D. J., P. J., R. J., M. J. ir L. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo močiutės P. J. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjo procesiniai dokumentai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjo pareiškimo patenkinimo teisme negauta.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašymą palaiko.
Suinteresuotas asmuo R. J. dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo močiutė P. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( b.l.14). Po P. J. mirties liko jos palikimas – žemės sklypas su statiniais - namu ir ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (miškas), esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.9-13, 16-18, 25-26,27, 29-30).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų - pareiškėjo bei suinteresuoto asmens( mirusiosios P. J. sūnaus) R. J. paaiškinimus nustatė, jog mirus P. J., jos anūkas S. J. vasaros metu gyvendavo P. J. sodyboje, prižiūrėdavo ir dabar sodybą prižiūri - rūpinasi sodybos aplinka, pastatų būkle, nupjauna žolę, taip pat prižiūri miško sklypą. Šie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad po palikėjos mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, pareigingai juo rūpinosi ir rūpinasi bei naudojasi ir prižiūri iki šiol.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus P. J.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po P. J. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (b.l.6).
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas S. J. po savo močiutės P. J. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – prižiūri ir rūpinasi paveldėtu turtu, su paveldėtu turtu elgiasi kaip savininkas, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jo veiksmams kas nors prieštarautų. Artimi mirusiosios P. J. giminaičiai, kurie turėjo teisę paveldėti, nustatytu terminu nesikreipė į notarą, jie įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, tačiau jokių prieštaravimų dėl S. J. pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. J. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 34,87 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo močiutės P. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą iš karto po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš S. J. 34,87 Eur ( trisdešimt keturis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.