- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 1-1227-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01080-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- E. E.
- Nukentėjusysis
- L. E.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2004-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2004-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinus su 2004-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; 4) 2005-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d.. 4 d., 9 d. subendrinus su 2004-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. 2006-09-22 nutartimi iš pataisos Įstaigos paleistas pagal BVK 157 str. lygtinai 1 m. 8 mėn. 25 d. laikotarpiui. 2008-04-29 nutartimi grąžintas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 1 m. 8 mėn. 25 d.; 5) 2009-07-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinus su 2005-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2009-12-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 2 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus su 2009-07-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. 2010-05-12 nutartimi iš pataisos įstaigos paleistas pagal BVK 157 str. lygtinai 1 m.5 mėn. 19 d. laikotarpiui. 2011-08-18 nutartimi grąžintas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 1 m. 5 mėn. 19 d.; 7) 2012-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta subendrinta bausmė - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d. subendrinus su 2009-12-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 2013-08-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas, neatlikęs 5 mėn. 11 d. laisvės atėmimo bausmės dalies; 8) 2014-02-14 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. E. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, nesilankyti tam tikrose vietose prekiaujančiose alkoholiu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tai yra alkoholio; tęsti darbą bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 8 mėn. laikotarpį; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. E. 2014 m. liepos 16 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), name adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį sūnų L. E., gim. (duomenys neskelbtini), t. y., stumdamas ranka L. E. į šaldytuvą, bei jam gulint lovoje, suduodamas ranka į kairįjį skruostą, taip sukėlė L. E. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. E. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo vasarą, liepos 16 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Jo žmona pasakė, kad sūnus L. E. (9 m.) paėmė pinigus. Jis nuėjo su sūnumi pakalbėti. Virtuvėje jam pasakė, kad jis griežtai kalbės ir su pirštai pastūmė į petį ir liepė eiti į kambarį. Sūnus nubėgo, o jis nuėjo iš paskos. Sūnus stovėjo nuleidęs galvą ir jis sūnui sudavė per skruostą. Fizinį skausmą sūnus galėjo jausti. Dėl kefyro pakuotės nei jis, nei žmona, nesupranta, iš kur ta aplinkybė. Kai sūnui sudavė, jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusiojo L. E. įstatyminė atstovė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Mažametis nukentėjusysis L. E. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant atstovei pagal įstatymą V. E., psichologui A. N., vaiko teisių atstovei A. I., kaltinamajam E. E., parodė, kad viskas buvo vakare, liepos mėnesį, namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis norėjo dešrelių, o tėtis E. E., kuris buvo išgėręs, jį pastūmė į šaldytuvą. Po to jis ėjo į savo kambarį, o tėtis E. E. į jį metė kefyrą, pataikė į pakaušį, net jam neskaudėjo. Po to jis jau gulėjo savo lovoje ir tėtis E. E. dešine ranka jam sudavė vieną kartą per kairį žandą. Jis nežino, dėl ko sudavė. Kai tėtis sudavė jam į veidą, jam skaudėjo pusė valandos. Kai sudavė, tėtis pasakė, kad „paėmei iš babos nuomininko 3 litus“. Mama sakė tėčiui ramintis, tada ir nuomininkas buvo, jis vardu A., pavardės nepamena. Nuomininkas sakė ramintis tėčiui. Po to tėtis išėjo į kambarį ir į balkoną. Po to mama iškvietė policiją, bet tėtis išbėgo iš namų. Įvykio daugiau niekas nematė, tik mama ir nuomininkas. Greitoji pagalba buvo atvažiavusi, sakė jei pykins paskambinti, pas gydytojus nebuvo po to, nepykino. Dabar tėčio nebebijo, tėtis atsiprašė, jis atleido jam, sutaria dabar gerai, konfliktų nebebūna (33-34 b. l.)
Liudytoja V. E. tyrimo metu parodė, kad 2014-07-16 L. E. įėjo į nuomininko kambarį ir iš jo piniginės pavogė 3 litus. L. E. taip elgiasi ne pirmą kartą, V. E. vedė pas psichologus, prašė pagalbos vaiko teisėse. Išsiaiškino, kad pinigus pavogė L. E., jis ir pats prisipažino. V. E. pati jam nieko nedarė, apibarė ir viskas. L. E. pasiėmė dviratį ir išvažiavo iš kiemo. Vakare grįžo tėvas, V. E. pasakė, kas įvyko. Tėvas buvo išgėręs. V. E. irgi vakare buvo išgėrusi vermuto, nes kūdikio nemaitino. Tėvas E. E. supyko ant sūnaus, nuėjo pas jį į kambarį aiškintis. L. E. turi atskirą kambarį. V. E. buvo kitame kambaryje su mažąja dukra, girdėjo, kaip E. E. barė L. E., šaukė ant jo, aiškino, kad blogai daro. Tėvas E. E. kažką klausė L. E., o jis tylėjo. V. E. ėjo pasiimti mišinuko dukrai ir matė, kaip tėvas E. E. nesusivaldęs trenkė delnu L. E. per veidą. Trenkė vieną kartą, bet matyt skaudžiai, nes L. E. pradėjo garsiai verkti. Tada jau V. E. pradėjo šaukti ant E. E., kad ką jis daro. Jie susiginčijo, manė, kad vaikui dar gali suduoti, nes buvo įsiaudrinęs, įpykęs, labai išsigando. E. E. numojo ranka, nusileido į apačią ir išėjo į lauką. Policiją V. E. išsikvietė, kai tik E. E. išėjo į lauką, nes jo bijojo, kad pareis ir vėl pradės konfliktą, kuris neaišku kaip gali baigtis. V. E. iškišo galvą per langą, pasakė jam, kad išsikvietė policiją. Tada E. E. ir dingo nuo kiemo. V. E. apžiūrėjo sūnų, jam buvo paraudimas nuo skruostikaulio apačios, einantis į kaklą. Klausė ar skauda, jis purtė galvą. Mano, kad vaikas labiau išsigando nei jam skaudėjo. Jokio sužalojimo vaikui nebuvo padaryta. Į medikus nesikreipė, nes nebuvo jokios būtinybės. Atvykę policijos pareigūnai, iškvietė medikus. Jie iškvietė greitąją, klausė ar važiuos į ligoninę, V. E. atsisakė, nes to nereikėjo. Medikai vaiką apžiūrėjo ir išvyko. Į teismo med. ekspertus nesikreips, nes neliko jokių žymių. V. E. asmeniškai vyrui dėl to, neturi jokių pretenzijų. Civilinio ieškinio nereikš. E. E. auklėjo vaiką, nes šis elgiasi blogai. Sutinka, kad blogai padarė, nes mušti nereikia, V. E. yra prieš tokį auklėjimą. Su vyru bendrauja, jis laikinai gyvena pas tėvus, netoliese esančiame name. Po įvykio E. E. kalbėjosi su sūnumis, susitiko kieme. V. E. girdėjo, kad atsiprašė, tėvas E. E. net apsiverkė, nes jam irgi skaudu (24-25 b. l.).
Liudytojas A. N. tyrimo metu parodė, kad liepos 16 d. dirbo su patruliu K. J.. Apie 22.00 val., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus už keleto minučių į minėtą vietą, name rado neblaivią moterį V. E.. V. E. pasisakė, kad ji kvietė policiją, nes tėvas sumušė vaiką. Pati V. E. nebuvo sumušta, jokių pretenzijų vyrui neturėjo. Namo antrame aukšte buvo berniukas, kuris prie skruosto laikė šaldytos mėsos gabalą. A. N. dar matė kūdikį. A. N. asmeniškai berniuko veide nematė sumušimo, nes vaikas neatitraukė mėsos nuo veido. Vaikas atrodė nusiverkęs, paraudusiomis akimis. Motina V. E. aiškino, kad tėvas E. E. sudavė sūnui L. E. per veidą vieną kartą. Taip pat pasakė, kad L. E. nuo tėvo E. E. gavo antausį, nes iš kaimyno pavogė 2 litus. Mažametis E. E. tylėjo ir nieko nesakė. A. N. su kolega surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešė operatyvinei grupei. E. E. buvo pasišalinęs ir įvykio vietoje nebuvo. Greitosios med. pagalbos policijos pareigūnai nesulaukė, išvyko, ją iškvietė BPC. Pareigūnai išvyko į rajoną ieškoti smurtavusio tėvo E. E., tačiau niekur jo nerado (22-23 b. l.).
2014-07-16 Šiaulių apskrities VPK pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus E. E. smurtavo prieš mažametį sūnų L. E., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtos sužalojimo vietos (4-6 b. l.).
2014-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurios metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (10-15 b. l.).
2014-07-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad E. E. ir V. E. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (17-18 b. l.).
2014-07-25 gauta greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės kopija iš GMP (19-21 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. E. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis E. E. teismo posėdžio metu pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. E. nurodė, kad vyras E. E. smurtavo prieš sūnų, nukentėjusysis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad tėvas E. E. pastūmė į šaldytuvą, bei sudavė ranka į kairįjį skruostą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymais, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga - liudytojo A. N. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Tokių aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad E. E. smurtavo prieš nukentėjusįjį, t.y. stumdamas ranka L. E. į šaldytuvą, bei suduodamas ranka į kairįjį skruostą, taip sukėlė L. E. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų, kuris yra mažametis, kaltinamojo E. E. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl mesto plastikinio kefyro pakelio ir pataikymo vaikui į galvos sritį, kadangi iš paties nukentėjusiojo L. E. parodymų matyti, kad pataikius iš kefyro, jam neskaudėjo.
Kaltinamojo E. E. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino nusikaltimo padarymu ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams. Teismas nepripažįsta atsakomybės sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta mažamečiui, nes pagal LR BK 140 str. 3 d. tai yra kvalifikuojantis požymis, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti.
Skirdamas kaltinamajam E. E. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
E. E. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas įvykdytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą įvykdė būdamas teistas 8 kartus, teistumui neišnykus (49-65 b. l.), baustas administracine tvarka (74-75 b. l.), dirbantis (71-72 b. l.), VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas, (70 b. l.), Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje yra įrašytas diagnozė: priklausomybės alkoholiui sindromas (68 b. l.), VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė (69 b. l.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, neišnykus teistumui, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. E. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje, nustatant bausmės dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, 2014 m. spalio – lapkričio mėn., dalyvavo Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimuose (b.l. 97)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam E. E. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinama su 2014-02-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi, nes kaltinamasis E. E. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors E. E. ir atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis šioje byloje padarė nusikalstamą veiką būdamas 8 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas mano, kad dar kartą paskirti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.
Kaltinamajam E. E. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (41, 42 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu
nusprendžia:
E. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. E. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi E. E. paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2014-02-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę E. E. paskirti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmė pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
E. E. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.