- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 1-854-1013/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67491-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Maksimenko-Šėlienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-10-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246¹ str. 2 d., paskirta 10 MGL (1250 Lt) bauda;
2) Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nuosprendžiu pagal BK 227 str. 4 d., paskirta 5 MGL (650 LT) bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2015 m. gruodžio 8 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis), sugriebė sugyventinei J. K. už kairės rankos ir patempė, kelis kartus pastūmė ją į krūtinės sritį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė J. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2015 m. gruodžio 9 d. įtariamojo apklausos protokolo (b. l. 26-27) duomenys patvirtina, kad apklaustas kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad kartu su sugyventine J. K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 21 metus, turi bendrą nepilnametį sūnų E. K.. Su jais kartu gyvena J. K. pilnametė dukra K. K.. 2015 m. gruodžio 8 d. ryte tarp jo ir sugyventinės kilo ginčas dėl jos pilnametės dukters – jis pareiškė, kad mergina yra pilnametė ir jis nenorintis, kad ji gyventų kartu. Po to jis išėjo iš namų. Nuėjęs pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus. Kelintą grįžo namo, nežino, buvo tamsu. Grįžęs namo nuėjo į savo kambarį. Kai po kurio laiko į namus grįžo sugyventinės dukra, tarp jo ir J. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinė jį nestipriai atstūmė ir įleido dukrą į jos kambarį. K. K. užsirakino kambaryje. Jis priėjo prie kambario, pradėjo nestipriai delnu belstis į duris, prašė, kad jį įleistų. Sakė K. K., kad nenori jos matyti savo bute, prašė išeiti. J. K. trukdė jam belstis į vaikų kambario duris, liepė jam netrukdyti dukros, jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kiek pamena, pats paskambino į policiją dėl to, kad sugyventinė garsiai triukšmavo, rėkė ir ji keikė. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su sugyventine ir išvyko. Po valandos, dėl to, kad sugyventinė J. K. nesiliovė triukšmauti, pakartotinai iškvietė policiją. Atvyko tas pats policijos ekipažas. Kadangi J. K. kažką pareigūnams parašė, jie jį sulaikė. V. M. sakė, kad sugyventinės nemušė, jokios fizinės jėgos prieš ją nenaudojo, už rankų sugriebęs nebuvo ir jos nestumdė. Anksčiau sugyventinės J. K. nemušė ir jokios fizinės jėgos prieš ją nenaudojo. Vieną kartą jai trenkė delnu po to, kai ji jį apdraskė, tai buvo labai seniai. Dėl ko J. K. jį šmeižia, kaltina, sakydama, kad ją mušė, nežino. Spėja, kad ji nori užvaldyti jo butą. Šiuo metu niekur nedirba, užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus, Darbo biržoje nesiregistruoja. Butą ir automobilį išlaiko jis, šeimą išlaiko sugyventinė.
Iš 2016 m. sausio 12 d. įtariamojo apklausos protokolo (b.l. 29) matyti, kad kaltinamasis V. M. pakeitė parodymus, parodė, kad dėl inkriminuojamos jam veikos jis prisipažįsta pilnai ir labai gailisi, kad taip pasielgė savo sugyventinės J. K. atžvilgiu. Tą diena buvo girtas ir susinervinęs, kad būdamas buto šeimininku nieko negali padaryti, kad negali iškraustyti iš savo buto podukros K. K.. Tą dieną sugyventinę J. K. kelis kartus pastūmė, kai ji sėdėjo kambaryje ir kai ji ėjo į virtuvę. Už rankos jai sugriebė ir patempė tuo metu, kai ji ėjo į virtuvę. Dėl kokių priežasčių taip pasielgė, nežino. Parodo, kad dėl savo tokio elgesio labai gailisi ir pilnai prisipažįsta. J. K. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė.
Nukentėjusioji J. K. 2015 m. gruodžio 9 d. apklausos metu parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis, su juo kartu gyvena ir bendrą ūkį veda nuo 1997 m., turi bendrą vaiką. Visą tą laiką gyvena sugyventinio V. M. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos pilnametė dukra K. K.. 2015-12-07 vakare sugyventinis, būdamas girtas, liepė jos dukrai K. K. grąžinti jam raktus nuo jo buto. J. K. pasakė, kad rytoj jos bute nebūtų, kad ji išsikraustytų. Taip jis elgiasi pastoviai, kai būna girtas. 2015-12-08 vakare, apie 20.00 val., sugyventinis grįžo namo girtas. Iš karto pradėjo ją stumdyti. Tuo metu dukros bute nebuvo, o sūnus buvo savo kambaryje. Niekas nematė, kaip V. M. ją stumdė. Jis ją stumdė po visą kambarį. Jai būnant virtuvėje jis atėjo ir kelis kartus nestipriai ją pastūmė, ji atsitrenkė į spinteles, palangę, jautė fizinį skausmą. Kai norėjo išvengti konflikto ir nuėjo į kambarį, sugyventinis atėjo jai iš paskos ir vėl pradėjo ją stumdyti. Nugriuvusi nebuvo, nes jis stumdėsi nestipriai, tačiau fizinį skausmą jautė. Tuo metu, kai kambaryje sėdėjo ant fotelio, jis kelis kartus vienu pirštu baksnojo jai į krūtinės sritį, jautė fizinį skausmą. Taip pat jis mosikavosi rankomis jai prieš veidą, tarsi norėdamas trenkti, tačiau netrenkė. Jis tokiu būdu ją galimai gąsdino. Po to jis liepė jai grąžinti raktą nuo buto durų, sakė, kad čia jo namai ir jis juose gali daryti ką nori. Jis liepė jai išeiti iš jo namų, sakė, kad sūnus liks gyventi su juo, nes jis butą turi, o ji neturi. Po to pasakė, kad iškvies policiją ir pareigūnai ją išveš, nes jos čia nieko nėra, butas yra jo, jis šeimininkas. V. M. apie 22.00 val. iškvietė policiją. Prieš atvykstant pareigūnams, V. M. liepė sūnui, kuris jau miegojo, ateiti pas jį į kambarį, prašė, kad sūnus pasakytų policijai, kad ji jį mušė., tačiau sūnus į tėvo prašymus nereagavo. Atvykusiems pareigūnams jis pasakojo nebūtus dalykus, todėl negalėdama klausytis jo kalbų, išėjo į kitą kambarį. Pareigūnai pabendravo su V. M. ir jį nuramino. Išvykus pareigūnams V. M. ir vėl pradėjo aiškinti, kad jis yra buto šeimininkas ir gali jame daryti ką nori ir jam už tai nieko nebus. Apie 23.00 val. namo grįžo dukra. Ją pamatęs V. M. pradėjo varyti iš namų, todėl ji dukrą įleido į jos ir sūnaus kambarį ir jį užrakino. V. M. ir vėl pradėjo ją stumdyti. Jis kumščiais stipriai daužė vaikų kambario duris, rėkė liepdamas jas atidaryti. Kartojo, kad jis yra buto šeimininkas. Po to jis pats paskambino į policiją ir pranešė, kad jis buto šeimininkas, negali patekti į kitą kambarį, kad jie jį užrakino. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Nukentėjusiosios teigimu, vyras neadekvačiai elgiasi ir visus juos išvaro iš namų ir reikalauja grąžinti jam raktus tik tada, kai būna girtas, blaivus jis taip nesielgia. 2015-12-08 fizinį smurtą V. M. panaudojo tik prieš ją. Nuo jo stumdymosi ji fizinių sužalojimų nepatyrė, nuo užduoties atlikti kūno tyrimą atsisako, į gydymo įstaigas taip pat nesikreipė ir nesikreips. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Kiek kartų V. M. ją pastūmė, nežino, neskaičiavo. V. M. smurtavo fiziškai prieš ją ir anksčiau, tačiau kas kartą prašydavo atleidimo, žadėdavo, kad negers ir daugiau prieš ją nesmurtaus, tačiau kai tik prisigerdavo, pakeldavo ranką, stumdydavo (b. l. 10. 11).
2015 m. gruodžio 21 d. papildomai apklausta nuketėjusioji J. K. parodė, kad 2015-12-08 sugyventinis V. M. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, stumdė ją nuo apie 20.00 val. iki apie 23.00 val. Stumdytis jis pradėjo iš karto grįžęs namo ir tą darė iki antrą kartą atvyko policijos pareigūnai į jų butą. Neskaičiavo, kiek kartų jis ją stumdė. Stumdydamas jis lietėsi prie jos krūtinės ląstos, abiejų rankų ties pečiais, sukėlė jai fizinį skausmą. V. M. jokių smūgių jai nesudavė, jis ją tik stumdė ir varė iš namų. Tą vakarą jis grįžo namo girtas ir iškarto pradėjo ją varyti iš namų, reikalaudamas raktų nuo buto. Būdamas girtas jis yra agresyvus. Ji jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo, jo nestumdė. 2015-12-08 policiją du kartus į jų butą kvietė sugyventinis V. M. (b. l. 13).
2016-01-12 akistatos metu nukentėjusioji J. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko su J. K. parodymais dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto (b. l. 32, 33).
Liudytoja K. K. 2015-12-09 parodė, kad V. M. yra jos patėvis, ji vadina jį tėvu. 2015-12-08 namo grįžo apie 22.50 val. po darbo. Jai įžengus į butą, tėvas iškarto pradėjo ją varyti iš buto. Jis varė ją žodžiais, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Kai nuėjo į savo ir brolio kambarį, mama juos užrakino iš išorės, tėvas pradėjo belstis į duris ir jas laužti, o mama neatidarė durų. Brolis, kai ji grįžo namo, miegojo, tačiau nuo beldimosi prabudo. Ji nusirengė ir nuėjo miegoti. Girdėjo, kaip tėvas sakė, kad iškvies policiją ir pasakys, kad ji užsirakino kambaryje ir jo, buto šeimininko, neįleidžia. Jis pastoviai, kai būna girtas, jiems kartoja, kad jis yra buto šeimininkas. Būdamas blaivus to nesako. Atvykę policijos pareigūnai buvo užėję į jų su broliu kambarį, nurašė paso duomenis, tačiau su jais nebendravo, įvykio aplinkybių neklausė. Jie sulaikė tėvą ir išvežė į komisariatą. Būdamas girtas, paskutiniu metu jis pastoviai ją varo iš namų, liepia išsikraustyti. Parodė, kad prieš ją tėvas V. M. niekada nesmurtavo, prieš brolį lyg vieną kartą, bet pasakė, kad sudavė jam netyčia. Prieš jos motiną J. K. jis smurtavo daug kartų, pati matė, kaip jis trenkdavo jai per veidą, sugriebdavo už plaukų, pastumdydavo. Kada tai buvo, pasakyti negali, nepamena, tačiau tokie faktai būdavo. Kas tarp tėvo ir motinos įvyko 2015-12-08 nežino, nes nuo 16.00 iki 22.50 jos namuose nebuvo. Iki 16.00 val. tėvo namuose nebuvo, kelintą ryte jis iš namų išėjo, nežino (b. l. 16).
Liudytojas Leonardas Nedosekovas 2015-12-21 parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu. 2015-12-08 apie 23.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėto gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 168-10, vyras laužiasi į kambarį. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė J. K.. Ji paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis V. M. prie jos kabinėjasi, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, neduoda vaikams miegoti garsiai šūkaudamas, įžeidinėja ją ir jos dukrą K. K.. J. K. paaiškino, kad prieš jiems atvykstant, sugyventinis V. M. ją mušė, stumdė, griebė už rankų, grasino jai fiziniu susidorojimu. Ant pranešėjos kūno matomų vietų, apžiūrėjus ją vizualiai, smurto žymių nesimatė. Parodė, kad šiuo adresu 2015-12-08 buvo nuvykę du kartus. Pirmą kartą buvo atvykę prieš apie dvi valandas iki įvykio. Atvykus apie 21.30 val. V. M. nuramino, jis pažadėjo eiti miegoti, o jie išvažiavo. Atvykę antrą kartą trumpai bendravo su nepilnamečiu vaiku E. ir jo pilnamete sese K.. Vaikai sakė, kad jų tėvas būdamas blaivus, būna geras, o kai išgeria, kabinėjasi prie visų. V. M. sakė sūnui E. prisipažinti, kad motina jį mušė, tačiau jis sakė, kad tai buvo anksčiau, o dabar ji jo nemušė. Jiems atvykus antrą kartą matėsi, kad V. M. yra agresyviai nusiteikęs, jo veidas buvo raudonas. Prie jų jis bandė patekti į vaikų kambarį, kuris buvo užrakintas, o jo sugyventinė prašė jo nusiraminti ir leisti vaikams miegoti. Smurtu įtariamas V. M. paaiškino, kad jis yra savo namuose ir gali daryti ką tik nori. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą. Pristatymo metu jis elgėsi ramiai (b. l. 18).
Nukentėjusiosios J. K. 2015-12-08 pareiškime užfiksuota, kad 2015-12-08 jos sugyventinis V. M., būdamas neblaivus, pradėjo ją mušti, stumdė, griebė už rankos, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Norėjo išvaryti dukrą iš namų, neleido vaikams miegoti (b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio pareigūno L. Nedosekovo 2015-12-08 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, V. M., būdamas neblaivus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kabinėjasi prie sugyventinės J. K., įžeidinėja ją necenzūriniais žodžiais, neduoda vaikams miegoti garsiai rėkaudamas, prieš atvykstant pareigūnams ją stumdė, mušė, griebė už rankos, grasino susidorojimu (b. l. 5-6).
Pranešime apie įvykį užfiksuota, kad 2015-12-08, apie 23.13 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis triukšmauja, laužiasi į pranešėjos kambario duris, neduoda vaikams miegoti (b. l. 7).
Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2015-12-08 23.53 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 67).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios J. K. parodymai, liudytojų K. K. ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio L. Nedosekovo parodymai, L. Nedosekovo tarnybinio pranešimo duomenys, akistatos duomenys, kita bylos medžiaga. Šiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. M. sukėlė savo šeimos nariui, t. y. nagrinėjamu atveju asmeniui, su kuriuo veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nurodytus kaltinamojo veiksmus V. M., jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 54, 55), baustas administracine tvarka (b. l. 56-58), nedirbantis. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis – VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 65), Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų nesikreipė, (b. l. 63), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 64).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. M. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir su prokuroro siūloma bausme (b. l. 75).
Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-08 23.54 val. iki 2015-12-10 14.40 val. (b. l. 66, 68), todėl laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis).
V. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 48-49), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti V. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad V. M. įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-08 23.54 val. iki 2015-12-10 14.40 val. (dvi paras), kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.