- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-10242-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02924-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- Marionos I
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, P. B.
- Kategorijos
- 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Marionos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, P. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. I. B. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo vyro V. B. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad pareiškėja 1968 m. kovo 23 d. sudarė santuoką su V. B.. Santuokos metu M. I. B. ir V. B. gimė du vaikai - S. B., kuris (duomenys neskelbtini) ir dukra V. R. (B.), kuri mirė (duomenys neskelbtini) V. R. (B.) susilaukė dukros P. B.. Pareiškėjos vyras V. B. mirė (duomenys neskelbtini) būnant santuokoje su V. B., sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo turto: 4625/22900 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 4625/22900 dalis pastato priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmiau minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po V. B. mirties pareiškėja M. I. B. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo įstatymų. Be to, namas esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tik M. I. B. vardu, todėl pareiškėja laikė, kad šis nekilnojamasis turtas jai ir priklauso pilna apimtimi. Po savo vyro V. B. mirties, pareiškėja name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena iki pat šios dienos. Taigi pareiškėja aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra ½, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė – po vyro mirties prižiūrėjo palikėjo turtą, jį remontavo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir atliko kitus veiksmus siekiant jo turtą išsaugoti. Pareiškėja teismo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėjo, jog teismui nusprendus, kad pareiškėjos reikalavimas yra tenkintinas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus.
3. Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepime nurodė neprieštaraujanti pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
5. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, Gyventojų registro pažymos, (duomenys neskelbtini) mirė V. B., kuris buvo pareiškėjos Marionos I. B. sutuoktinis. Palikėjas V. B. ir pareiškėja Mariona I. B. santuokoje susilaukė vaikų S. B. (miręs (duomenys neskelbtini)), ir V. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kuri susilaukė dukters P. B. – pareiškėjos anūkės, kuri pretenzijų dėl senelio palikimo priėmimo byloje nereiškė. Testamentų registro išrašo bei Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro duomenimis, palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, įgytas esant santuokoje kartu su palikėju, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu V. B. iki jo mirties gyveno minėtame būste adresu (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Bylos duomenimis, pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinosi likusiu būstu, buitimi, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą, vandenį, šildymą). Taigi, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po V. B. mirties jo sutuoktinė M. I. B. palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, kadangi po palikėjo mirties valdė jam priklausiusį turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. B. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio V. B. mirties M. I. B. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
7. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjos M. I. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po V. B. mirties.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos M. I. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.