Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-06 · Byla Nr. A2.11.-5480-1011/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
A2.11.-5480-1011/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03994-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 2.12.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.11-5480-1011/2016Proceso Nr. 4-68-3-03994-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.15.; 2.14.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P., jo atstovui advokatui D. P., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016-03-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog 2016-03-15 į Šiaulių oro uosto postą automobiliu FIAT DUCATC (vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atgabentos prekės pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad prekės turėjo būti gabenamos automobiliu MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad prekės 2016-03-14 Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje buvo perkrautos iš automobilio MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį FIAT DUCATO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Pagal 2016-03-10 gabenimo sutartį Nr. 2016-03-10/1 sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini) atstovaujamą A. P., atsakingas už krovinio gabenimą yra UAB „G. L.”, kuri perkraudama prekes į kitą transporto priemonę be muitinės raštiško leidimo pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. b) p. ir 46 str. I p. nuostatas. Nurodoma, kad A. P. tokiais veiksmais padarė ATPK 209 str. 1 d. 4 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiima krovinių pervežimu. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini) buvo perduotas pervežimui krovinys, jis pakrautas į automobilį, tačiau šis automobilis sugedo (sankabos gedimimas). Paskambino vairuotojas ir pasakė, kad su mašina negali važiuoti. Todėl, pasitarus su vadybininkais, buvo nuspręsta visus krovinius esančius toje mašinoje perkrauti į kitą automobilį. Pabrėžė, kad yra įsipareigojimai klientams, kurie ir lėmė sprendimą krovinį perkrauti į kitą mašiną. Tvirtina kad bendrovės veikloje nedaug teko susidurti su tranzitiniais kroviniais, todėl nežinojo, kad tranzitinio krovinio negalima perkrauti. Nurodė, kad krovinys nebuvo plombuotas, nedidelis, tik dvi paletės, vežami termostatai, ir buvo gabenamas kaip paprastas krovinys. Teigia, jog norėjosi padaryti kuo geriau, o gavosi kaip gavosi.

Šalies argumentai

A. P. paaiškino, kad savo kaltės neneigia, pažeidimas buvo padarytas. Patikino, kad tai bus gera pamoka ateičiai.

A. P. atstovas advokatas D. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atstovaujamasis savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad pažeidimas yra visiškai formalus, valstybė žalos nepatyrė. Nėra jokių duomenų, kad perkraunat krovinį buvo siekiama išvengti kažkokių mokesčių ar procedūrų atlikimo, o ir pats krovinys –termostatai – nėra rinkoje griežtai kontroliuojamas krovinys. Mano, kad A. P. kaltė pasireiškė neatsargumu, neturint piktų kėslų. Be to, A. P. yra charakterizuojamas teigiamai, darbovietėje nebuvo baustas, vedęs, turi sūnelį.

Atstovo vertinimu, įstatyme numatyta bauda už padarytą pažeidimą yra neproporcingai didelė. Atkreipė teismo dėmesį į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. už pažeidimą galėtų būti skiriamas įspėjimas.

ATPK 209 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, t. y., muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo užtraukia baudą nuo 2 316 iki 4 344 Eur.

Motyvuojamoji dalis

A. P. kaltė dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: 2016-03-15 administracinio teisės pažeidimo protokolu; tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu; 2016-03-14 važtaraščiu; 2016-03-10 sutartimi; paties A. P. 2016-03-15 paaiškinimu.

T. R. Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Reglamentas), 46 str. 1 d. nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Reglamento 96 str. 1 d. nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako (a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Pastarojo straipsnio 2 d. nustatyta, kad nepaisant 1 d. nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Taigi, pagal Bendrijos muitinės kodeksą muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas.

Iš A. P. 2016-03-15 teiktų paaiškinimų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju prekės turėjo būti gabenamos automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sugedus automobiliui prekės buvo perkrautos į automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be muitinės pareigūno raštiško leidimo, t. y. pažeidžiant Reglamento 46 str. reikalavimus. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad vežėjo – UAB „G. L.“ – komercijos direktorius A. P. yra atsakingas už prekių iškrovimą į kitą transporto priemonę be muitinės pareigūno leidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 209 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymą jam yra surašytas pagrįstai, o pažeidėjas baustinas.

Teismo posėdžio metu A. P. su padarytu pažeidimu sutiko, pažymėjo, kad gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad A. P. už tokio pobūdžio pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo, taip pat nagrinėjamo pažeidimo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, o seniau buvo baudžiamas už pažeidimus, kurie nelaikytini grubiais.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi, kad A. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus, jo padarymu nebuvo siekiama sąmoningai išvengti muitinės procedūrų atlikimo, ar mokėtinų mokesčių. Be to, nagrinėjamu atveju gabentos prekės –termostatai – nelaikytinos tokiomis, kurių patekimui į rinką, taip pat tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui, būtų skiriamas išskirtinis valstybės kontrolės funkcijas atliekančių institucijos dėmesys, krovinys buvo vežamas ne plombuotas. Nors aptartos aplinkybės nepaneigia A. P., kuris būdamas bendrovės, vykdančios krovinių pervežimo veiklą, atsakingu darbuotoju privalo žinoti šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsakomybės, teismo vertinimu, į šias aplinkybes būtina atsižvelgti skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą bei parenkant jos dydį. Pažymėtina, kad ATPK 209 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda – savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl, atsižvelgus į nagrinėjamo pažeidimo pavojingumo pobūdį, padarymo aplinkybes, būtina įvertinti, ar net ir įstatyme numatytos minimalios nuobaudos paskyrimu nebūtų pažeistas nuobaudos proporcingumo padarytai neteisėtai veikai principas.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad paskyrus A. P. net ir ATPK 209 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir A. P. už jo padarytą ir ATPK 209 str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 75 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 20 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 209 str. 1 d. 4 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

Pripažinti A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 4 p., ir taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 75 (septyniasdešimt penkių) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16056129659. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys