- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-118-256-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamuju bylu skyriaus teisejai Virginijai Švedienei,
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009m. sausio 22d. nutarties, kuria atmestas jo skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
2008m. gegužes 15d. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariate buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129str. 1d. del D. P., gim.1980m., nužudymo.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008m. gegužes 14d., 23val. 40min., prie parduotuves (duomenys neskelbtini), konflikto metu N. M. iš legaliai tureto pistoleto (duomenys neskelbtini) 9mm Makarov, Nr.(duomenys neskelbtini), šove i D. P., S. P., Z. S. ir K. L., padarydamas šautinius sužalojimus, nuo vieno iš kuriu D. P. mire.
2008m. lapkricio10d. Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro T.Cepelionio nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal BPK 3str. 1d. 9p., 94str., 139str. 1d., 170str. 4d. 2p., 212str. 1d., 214str., 216str., BK 28str. 1,2 d.
Pareiškejas prokuroro nutarima apskunde aukštesniajam prokurorui. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008-12-18 nutarimu Z. S. skunda atmete. Pareiškejas vyriausiojo prokuroro nutarima apskunde ikiteisminio tyrimo teisejui. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejo 2009m. sausio 22d. nutartimi skundas atmestas kaip nepagristas.
Šalies argumentai
Z. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarti ir Vilniaus apygardos prokuraturos nutarimus. Nurodo, kad teismas iš esmes neišnagrinejo skundo motyvu. kad tyrimas buvo atliekamas šališkai: sulaikius N. M., jam buvo pareikštas itarimas pagal BK 129str. l d., taciau prokuratura ne tik nesueme itariamojo, bet netgi paleido iš sulaikymo ir tuo pademonstravo išankstine nuostata del bylos baigties, t.y. kad N. M. veiksmuose yra butinoji gintis, nors tuo metu dar nebuvo surinkti butini irodymai. Prokuroras tikrino tik N. M. parodymus vietoje, o su liudytoju, nukentejusiuju parodymais to nedare, nors ir buvo butina tai atlikti. Liudytojos J. B. parodymai prieštarauja kitiems irodymams, iš jos parodymu neaišku, kurioje vietoje buvo stumdomas itariamasis. Taip pat buvo butina atlikti ir liudytoju N. P. ir I. P. parodymu patikrinima vietoje, nes iš ju parodymu neaišku, kurioje vietoje N. M. buvo mušamas, kur ir kas iš nukentejusiuju gulejo po šuviu bei nustatyti kas ir kurioje vietoje buvo N. M. šaudant. Be to, iš šios bylos buvo dirbtinai išskirta kita byla, šiuo metu tiriama Vilniaus m. apylinkes prokuraturoje - del neva nukentejusiuju chuliganišku veiksmu, taip buvo siekiama pateisinti N. M. veiksmus. Tiriamoje byloje pas ikiteisminio tyrimo teiseja buvo apklaustos liudytojos N. P. ir I. P.. Iš liudytoju parodymu paaiškejo naujos aplinkybes del N. M. elgesio su ginklu parduotuveje, jo girtumo ir agresyvumo, kas samoningai nebuvo užrašyta liudytoju apklausos protokoluose. Iš šiu liudytoju parodymu galima daryti išvada, kad N. M. iš parduotuves išejo su išankstine nuostata panaudoti ginkla (išsitrauke iš deklo ir užsikišo už kelniu diržo), nors susižodžiavimas parduotuveje tokio pagrindo nedave. Teiseja nesvarste argumentu del tyrimo šališkumo ir nepasisake kodel nebutina atlikti skunde nurodytus tyrimo veiksmus, tik apsiribojo teiginiu, jog tyrimas atliktas pilnai ir visapusiškai. Prokurorai atsižvelge tik i N. M. parodymus, nebandydami pašalinti prieštaravimu ir ju neatitikimo kitiems irodymams (specialistu, ekspertu išvadoms). Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad vieta tarp metalines tvoros ir parduotuves sienos, kur neva buvo užpultas N. M., yra 102 cm plocio (arciau praejimo) ir 110 cm tolimesniame kampe. Apklausos protokole (2 t., b.l. 90) N. M. parode: „Muše dviese todel, kad kitiems dviem nebuvo vietos iki manes praeiti", o veliau parode, jog prieš pradedant jam šaudyti, mes puoleme keturiese -2 iš priekio, du iš nugaros. Butent šiais N. M. parodymais ir patikejo prokuroras, priemes nutarima nutraukti ikiteismini tyrima. 2008m. gruodžio 18d. nutarime nurodyta, kad remiamasi N. M. parodymais, jog del nedideles konflikto erdves prie jo priejo tik 2 nukentejusieji, o kiti du buvo jiems už nugaros, t.y. vyriausiojo prokuroro pavaduotojas susidariusia situacija ivertino skirtingai negu 2008-11-10 d. nutarima priemes prokuroras. Taciau net pripažines N. M. parodymu prieštaringuma ir tendencinguma (veiksmus papasakoti jam palankiai), vyriausiojo prokuroro pavaduotojas vis vien padare analogiška išvada kaip ir jo pavaldinys, t.y. kad N. M. veiksmai yra butinoji gintis, nors akivaizdu, kad gresmes gyvybei ir sveikatai realumas skiriasi puolant iš karto keturiems bei dviem ir dar dviem asmenims esant per pakankama atstuma nuo užpultojo. Teiseja šio skundo argumento nevertino.
Z. S. nurodo, kad šaudyta i ji gulinti - tai objektyviai patvirtina 2008-09-05 ekspertizes akto duomenys apie šuviu kieki, krypti, nukentejusiojo ir šovusiojo padetis prieš šuvi bei K. L. parodymai, taciau nutartyje nepagristai teigiama, kad ekspertizes akte nera duomenu apie tai, kad N. M. butu šoves i ji gulinti. Iš ekspertizes akto matyti, kad i pareiškeja šauta ne iš mažesnio kaip 80 cm. atstumo, o iš ivykio vietos apžiuros protokolo galima speti, kad atstumas buvo apie 4-5 metrai. Todel akivaizdu, jog sužalojimas dešiniosios šlaunies viršutiniame trecdalyje galejo buti padarytas tik jam gulint, nukreipus ginkla iš viršaus žemyn, ir ne iš 3-4 metru, o mažesnio atstumo. Ekspertizes akto išvadai esant prieštaringai ir neaiškiai, turejo buti sprendžiamas klausimas del kitos ekspertizes paskyrimo, nes nebuvo pateikti duomenys apie nukentejusiuju gulejimo po šuviu vietas ir ekspertams pateikiant klausima, koks sužalojimo mechanizmas. Juk jeigu buvo šaudoma i gulincius (kas realiai ir vyko), tai esminiai keicia prokuroru nutarimu išvadas, o tuo paciu ir N. M. kaltes klausima.
Teismo išvada, kad N. M. veiksmai buvo nukreipti i gynyba neperžengiant butinosios ginties ribu, yra nepagristos del netinkamo BK 28 straipsnio aiškinimo, Lietuvos Aukšciausiojo teismo teiseju Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 5 punkte nurodyta, kad leidžiama gintis, kai kesinimasis yra realus, vadinasi, teismo išvada, kad nesvarbu kiek asmenu realiai kele pavoju jo gyvybei ar sveikatai, bet svarbu, jog N. M. visu nukentejusiuju veiksmus suvoke kaip bendrus, nera teisinga, nes besiginancio subjektyvus ir neteisingas situacijos suvokimas neduoda pagrindo gintis naudojant šaunamaji ginkla. Esminis dalykas, sprendžiant apie gresmes sveikatai ir gyvybei realuma - puolanciuju veiksmai. Byloje nera irodymu apie bendra susitarima: išejus iš parduotuves pareiškejas su K. L. nuejo i mašina, o i ivykio vieta atejo tik išgirde triukšma, turedami tiksla išskirti konfliktuojancius, tada N. M. pradejo šaudyti. Nei teismas, nei prokuroras nebande nustatyti pareiškejo ir kitu asmenu buvimo vietos prieš N. M. pradedant šaudyti (del to ir buvo butina padaryti parodymu patikrinima vietoje, bandant atkurti nukentejusiuju gulejimo vietas po susišaudymo), o apsiribojo tik abstrakciais teiginiais, kad nukentejusiuju buvimo vieta ir atstumas kele realu pavoju. Bylos duomenys paneigia šias išvadas: ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuotos kraujo demes bei liudytoju L. Z., E. P. parodymai, ekspertizes akto išvados del šuvio atstumo paneigia N. M. parodymus, o tuo paciu ir prokuroru nutarimu išvadas, jog šuviu metu Z. S. ir K. L. kele N. M. realia gresme tiek del sveikatos sužalojimo, nes prieš pradedant jam šaudyti buvo per toki atstuma, kad negalejo jo pasiekti, del to negalejo kelti realaus pavojaus.
Be to, priešingai teismo ir prokuroru išvadoms ribota ir uždara teritorija ne ribojo, o suteike papildomas galimybes N. M. gintis, nes visi 4 puolantieji buvo jam iš priekio ir todel jis galejo nebijoti užpuolimo iš nugaros. Todel N. M. iššoves i arciausiai esancius asmenis ir jiems nukritus, turejo ivertinti jo ir K. L. buvimo vieta, pareiškejo elgesi po šuviu („suprates, kad šaudoma iš šaunamojo ginklo, aš sustojau ir sukausi begti atgal“) jis turejo suprasti, jog pareiškejas nepuola ir nera reikalo šaudyti, taciau nei teismas, nei prokurorai nevertino N. M. veiksmu. Tokiu budu, teismas padare nepagrista išvada, kad N. M. veiksmai atitinka butinosios ginties požymius, todel teismo nutartis naikintina ir byla perduotina ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo skundas atmestinas.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2009m. sausio 22d. nutartimi konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas teisetai ir pagristai, todel paliko galioti prokuroro nutarima.
Nutartyje pažymeta, kad butinoji gintis - tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei tuo neperžengiamos butinosios ginties ribos. BK 28str. 3d. nurodyta, kad butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo.
Tiek teismas, tiek prokuroras, spresdamas, ar konkrecioje situacijoje nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos, atsižvelge i gynybos ir kesinimosi santyki, kitas aplinkybes, apbudinancias butinosios ginties situacija. Prokuroras teisingai pažymejo, kad iš surinktu duomenu galima daryti pagrista išvada, jog aptariamojoje baudžiamojoje byloje buvo ivykdyti visi istatymu reikalavimai bei išsamiai ir visapusiškai išaiškintos ivykio aplinkybes, užpuolimo gresmes realumas, jo pradžia ir pabaiga, gynybos priemoniu ir veiksmu atitikimas situacijai, kesinimosi pobudis ir pavojingumas. Išvados del N. M. veiksmu puolusiuju asmenu atžvilgiu buvo pagristos liudytoju parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizes aktais, o taip pat ir paties N. M. parodymais, kurie neprieštaravo surinktiems duomenims, ir leido pagristai teigti, jog N. M. veiksmai atitiko baudžiamaja atsakomybe šalinancia aplinkybe - butinaja ginti.
Nepriklausomai nuo to, kiek iš puolusiuju tiesiogiai naudojo smurta N. M. atžvilgiu, jis nukentejusiuju veiksmus suvoke kaip bendrus, keliancius pavoju jo gyvybei bei sveikatai. Taip pat N. M. jau buvo patyres tiek fizini, tiek psichologini smurta nuo ji puolusiu nukentejusiuju, ir šaudyti pradejo tik tuomet, kai visos galimybes išvengti tolimesnes konflikto tasos buvo išnaudotos. Del nedideles konflikto erdves prie N. M. prieiti galejo tik du nukentejusieji, kiti du buvo jiems už nugaru, taciau visi keturi išreiške vieninga valia, t.y. smurtauti prieš N. M. bei atimti iš jo ginkla. Todel neturi reikšmes, kiek iš keturiu N. M. užpuolusiu nukentejusiuju sugebejo suduoti smugius ir bandyti atimti ginkla, nes tai buvo bendri visu keturiu asmenu veiksmai. Byloje nera duomenu, kad bent vienas iš nukentejusiuju butu megines stabdyti ar kitaip trukdyti savo bendrams atlikti neteisetus veiksmus N. M. atžvilgiu, t.y. pastaraji sumušus bei po to parduotuves darbuotojoms trumpam apraminus konflikta, visi keturi nukentejusieji puole antra karta ir pabande padaryti dar viena neteiseta veika - atimti ginkla iš N. M.. Tokie duomenys grindžiami liudytoju parodymais, o taip pat ir N. M. parodymais, kurie nuo liudytoju parodymu nesiskiria. N. M. veiksmai yra pripažintini teiseta butinaja gintimi. Specialisto ir ekspertizes aktu išvadose nurodyti šuviu atstumai taip pat neprieštarauja surinktiems duomenims, nes del ivykio ribotos erdves visi keturi puole asmenys negalejo tilpti prie parduotuves esancioje nedideleje erdveje.
Baudžiamosios teises teorijos požiuriu butinoji gintis galima, kai kesinimasis yra pavojingas, akivaizdus ir realus. Kesinimosi pavojingumas apima mažiausiai du salygiškai savarankiškus požymius - pavojinguma ir neteisetuma. Pagal nagrinejamo ivykio situacija N. M. buvo užpultas suduodant jam smugius i galva, jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai rodo kesinimosi neteisetuma bei pavojinguma asmens gyvybei bei sveikatai. N. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140str. ld., sudeti. Kesinimosi akivaizdumas - tai yra momentas, nuo kurio galima teigti, kad kesinimasis jau pripažistamas akivaizdžiu. Aptariamuoju atveju N. M. net ir prasidejusio akivaizdaus kesinimosi metu ginklo nenaudojo, o ispejo puolanciuosius, kad bus priverstas panaudoti ginkla, kuri panaudojo tik tada, kai nukentejusieji dar karta nutare ji pulti ir atimti iš jo ginkla, del to N. M. pradejo šaudyti. Tai buvo jau antras akivaizdus kesinimasis, kurio metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Kesinimasis yra realus, kai jis tikrai egzistuoja ir nera besiginanciojo vaizduotes rezultatas. Realumas reiškia objektyvu egzistavima, butent tai galima konstatuoti aptariamojoje baudžiamojoje byloje, pagrindžiant tai specialisto išvada, liudytoju parodymais bei ekspertizes aktu, o taip pat ir paties N. M. parodymais.
Baudžiamojoje byloje prieš priimant sprendima buvo ivertintos visos reikšmingos aplinkybes. N. M. veiksmai prieš konflikta, t.y. ginklo pasiruošimas ir užsikišimas už diržo, tik parodo, kad parduotuveje N. M. buvo nukentejusiuju ibaugintas. Tolesni veiksmai rodo, jog ne N. M. buvo konflikto iniciatorius. Atvirkšciai, net ir ji sumušus, N. M. ginklo nepanaudojo, šaudyti pradejo tik tada, kai buvo puolamas antra karta ir nebeturejo kito pasirinkimo, nes puolantieji nusprende iš jo atimti savigynai skirta ginkla. Tokios išvados daromos vadovaujantis liudytoju bei N. M. parodymais, kurie vieni kitiems neprieštarauja.
Prokuroras pažymejo, jog Z. S. teiginiai, kad buvo šaudyta i ji gulinti taip pat nera pagristi. Ekspertizes akto išvadoje nurodyta, kad, priklausomai nuo galimu nukentejusiojo Z. S. kuno ir jo drabužiu daliu padeciu (išsidestymo) šuvio (-iu) metu, kuno šautiniai sužalojimai ir drabužiu pažeidimai buvo padaryti vienu, dviem arba trimis šuviais. Taip pat ekspertizes akte konstatuojama, kad esant triju šuviu galimybei, treciuoju šuviu padarytas kelniu dešiniosios puses viršuje esantis pažeidimas ir dešiniosios šlaunies viršutiniame trecdalyje esantis aklas sužalojimas. Šio šuvio kryptis bei šovusiojo, ginklo ir nukentejusiojo tarpusavio padetis šuvio metu buvo tokia pati, kaip ir aukšciau nurodytu atveju, kada pažeidimai ir sužalojimai buvo padaryti vienu šuviu, t.y., šio šuvio kryptis buvo iš dešines puses ir iš viršaus žemyn, nukentejusiojo kuno, esancio vertikalioje padetyje, atžvilgiu. Šuvio metu šovusysis nukentejusiajam buvo iš dešines puses, laikant ginkla nukreipta iš viršaus žemyn, esant nukentejusiajam vertikalioje padetyje arba ginkla laikant horizontalioje padetyje, nukentejusiajam esant pasilenkusiam i dešine puse. Vadovaujantis tokiai duomenimis, esant net ir triju šuviu galimybei, galima pagristai, teigti, kad N. M. i gulinti Z. S. nešove. Be to, ekspertizes akte nera duomenu, jog N. M. butu šaudes i gulinti asmeni. Šuviu kryptis iš viršaus i apacia leidžia teigti, kad N. M. nesieke padaryti bet kokiu sužalojimu puolantiesiems, tik stengesi apsiginti, padarant kuo mažesne žala užpuolikams, šaudant i apatine kuno dali. Tokiu budu, abejoti ekspertizes aktu bei teigti, kad jis yra prieštaringas, nera pagrindo.
Prokuroras nutarime itariamojo girtuma ivertino tiek ginklo nešiojimo taisykliu aspektu, tiek baudžiamosios atsakomybes požiuriu. Pažymeta, kad neblaivus asmuo nepraranda teises gintis. N. M. užejo i parduotuve budamas išgeres, taciau elgesi ramiai, ivykis kilo ne del jo neblaivumo bei ar tureto šaunamojo ginklo. N. M. ginkla panaudojo tik tada, kad išnaudojo kitas galimybes konfliktui nutraukti: ispejo užpuolikus, kad nenori jokiu problemu, kad jiems nenustojus smurtauti bus priverstas panaudoti šaunamaji ginkla, taciau nukentejusiems to neužteko, nes jie ne tik sužalojo asmeni, bet dar ir nusprende atimti ginkla bei puole antra karta, todel N. M. nebeliko kitos galimybes apsiginti kaip tik panaudojant šaunamaji ginkla.
Prokuroro nutarime teisingai konstatuota, jog ivertinus byloje surinktus duomenis nekilo abejoniu del N. M. veiksmu ji puolusiu asmenu atžvilgiu. Visu puolusiuju veiksmus siejo bendra valia, taciau kiekvienas iš ju negalejo atlikti smurtiniu veiksmu tik todel, kad konfliktas vyko labai ribotoje erdveje. Pareiškejo Z. S. teiginiai, kad tyrimo metu tendencingai buvo kuriama itariamojo sumušimo regimybe, nebuvo tirtos demes ant N. M. striukes yra nepagristi, nes pagal bylos duomenis galima pagristai teigti, jog akivaizdu, kad N. M. sužalojimai buvo padaryti butent ji puolusiu asmenu, o taip pat smurtaujantys asmenys supleše jo drabužius. Be to, ivykio aplinkybes bei padariniai nustatyti vadovaujantis betarpiškai ivykio metu arti buvusiu liudytoju parodymais, specialistu bei teismo ekspertiziu aktu išvadomis, ivykio vietos apžiuros protokolu bei kitais duomenimis. Iš nukentejusiojo K. L. parodymu matyti, kad jis ilgoka laika (turima omenyje laika iki šaudymo pradžios) buvo toje uždaroje teritorijoje, kurioje N. M. panaudojo ginkla, t.y nuo to momento, kai N. M. išsitrauke pistoleta, šove i žeme, po šuvio mate kaip broliai P. susistumde su N. M. ir megino iš jo atimti ginkla (l t., b.l. 136-140). Iš Z. S. parodymu matyti, kad jis irgi buvo ilgoka laika minetoje erdveje, stebejo kaip su vyru stumdesi broliai P. bei megino iš jo atimti ginkla (l t., b.l. 178-182). Nukentejusysis S. P. parode: „aš, brolis D. P., Z. S. ir K. L. priejome prie to vyro, matesi, kad jis neblaivus ir buvo nukreipes i mus kažkoki blizganti pistoleta" (l t., b.l. 93, 99). Šie parodymai buvo duoti tuoj pat po ivykio ir jais teismas netiketi nera pagrindo. Liudytoja N. P. apklausta tuoj po ivykio parode, kad po stuktelejimo i siena išejusi i lauka pamate keturis vaikinus, du iš ju stovejo prie N. M. ir stumdesi (2 t., b.l. 285-27). Tokias aplinkybes parode ir I. P., nurodydama, kad stumdymo metu kažkuris vaikinas trenke kumšciu N. M. i veida (2 t.,b.l. 28-30). N. M. parode, kad išejusi iš parduotuves ji pasitiko keturi vyrai, kurie užvere išejima, pradejo mušti (2 t., b.l 92). Liudytoja J. B. nurode, jog iš pradžiu puole vienas vaikinas, o po to ir kiti du. Liudytoja nurode, kad iš pradžiu mate tris, kurie puole N. M.. Išgirdusi šuvius ji pasislepe, pasibaigus šuviams, ji pamate keturis pašautus vaikinus (2 t., b.l. 22-23).
Prokuroras padare teisinga išvada, jog N. M. veika buvo nukreipta apsiginti nuo keturiu fiziškai stipriu vyru, siekiant išsilaisvinti iš užpuolimo, taip pat siekiant išsaugoti šaunamaji ginkla, neperžengiant butinosios ginties ribu, nes gynyba atitiko kesinimosi pobudi ir pavojinguma.
Pažymetina, kad N. M. buvo mušamas uždaroje teritorijoje, iš kurios pasišalinti jis neturejo galimybes, nes išejima buvo užblokave užpuolikai, kurie naudojo fizini smurta. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad nuo suduotu smugiu incidento metu N. M. buvo sužalota galva, kaires rankos riešas ir plaštaka (2 t., b.l. 87-95).
Teismas pažymi, kad asmuo turi teise i butinaja ginti. Šia teise jis gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. N. M. gindamasis nuo pavojingo kesinimosi neperženge butinosios ginties ribu, todel, remianti BK 28 str. nuostatomis, jis neturi atsakyti pagal baudžiamaji istatyma.
Teismas nustate, kad tyrimas atliktas pilnai ir visapusiškai, atlikti visi reikalingiausi procesiniai veiksmai, apklausti liudytojai, išsiaiškinti svarbiausi klausimai, tai detaliai išdestyta 2008-11-10 ir 2008-12-18 prokuroru nutarimuose.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteismini tyrima, yra teiseta ir pagrista, nes pareiškejas nenurode svarbiu aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima panaikinti prokuroro nutarima kaip nepagrista.
Esant nurodytoms aplinkybems, naikinti nutarti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo Z. S. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.