Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-360/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
1A-56-360/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37985-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
S. A.
Advokatai
Irena Barauskaitė

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-360/2016

Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37985-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.5.; 2.4.1.2.4.1.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam S. A.,gynėjai advokatei Irenai Barauskaitei-Gaižiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjos advokatės I. Barauskaitės-Gaižiūnienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d., ir jam paskirtas 12 mėnesių laisvės apribojimas, remiantis LR BK 48 str. 6 d., 3 p., 5 p., įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2012-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė S. A. paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 50 MGL dydžio (1883 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytos S. A. laikinajame sulaikyme išbūtos dvi paros, prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai gabeno 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinius, o būtent, jis 2015-07-07 apie 18 val. 50 min., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), M. M. priklausančiu automobiliu Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai gabeno 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, supilstytų į 4 vienetus penkių litrų talpos plastikinius butelius, o pamatęs atvažiuojantį (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų automobilį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, 25 m. rytų kryptimi nuo ženklo „Geležinkelio sistemos“, pirmumo ženklo „STOP“ iš automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kairės kelio dalies šalia kelkraščio, išmetė sportinį juodos spalvos medžiaginį krepšį, kuriame buvo 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiediniai, supilstyti į 4 vienetus penkių litrų talpos plastikinius butelius bei pasišalino iš įvykio vietos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir S. A. išteisinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas nuosprendį buvo neobjektyvus, byloje neteisingai vertino įrodymus ir aplinkybes, nevertino nuteistojo parodymų, kurie paneigia nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, skyrė bausmę, kuri prieštarauja sankcijai, numatytai LR BK 201 straipsnio 3 d., jog baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, dėl to nepagrįstai paskyrė bausmę.

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymai paremti žmogiškuoju faktoriumi, kurie nei tyrėjos, nei prokuroro, nei teismo nebuvo visapusiškai įvertinti, todėl yra pagrindo įžvelgti šališkumą dėl bylos aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendį, kaip patikimu ir tinkamu įrodymų šaltiniu rėmėsi liudytojų – pareigūnų M. D. ir R. P. – parodymais, kurie atliko tyrimą dėl nuteistojo veikos. Apelianto manymu, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja tokią praktiką, jog nepriimtina kaip prieštaraujanti pagrindinėms proceso idėjoms bei teisinės valstybės principams situacija, kai procesą vykdantys subjektai, turintys pareigą įrodinėti, gali būti vėliau apklausiami kaip liudytojai. Tyrėjas, kaip individualizuota procesinė figūra, negali būti apklausiamas kaip liudytojas toje pačioje byloje, nes toks asmuo nenustoja būti ikiteisminio tyrimo pareigūnu, kuriam uždėta įrodinėjimo našta, įrodinėjimo subjektas negali pretenduoti į neutralumą ir objektyvumą.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad liudytoja R. P. patvirtino, kad nors jie matė, kai S. A. išmetė krepšyje plastikinius butelius iš jo vairuojamo automobilio, pareigūnai prie krepšio net nesustojo, nuvažiavo toliau vydamiesi, anot jų, S. A. automobilį. Grįžo prie galimų būti įrodymais daiktų po dešimties ar po dvidešimties minučių. Jokių objektyvių duomenų ikiteisminio tyrimo metu – pirštų atspaudų ant krepšio, plastiko butelių, ekspertizės išvadų dėl medžiagos pėdsakų automobilyje – nerasta. Kaip toliau teigiama apeliaciniame skunde kaltinant nuteistąjį neteisėtai gabenant 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, liudytojų duotų parodymų subjektyvumas, objektyvių įrodymų rinkimo ir pateikimo būdas, negali būti pakankamas pagrindas jo kaltei pagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino S. A. kaltu ir nuteisė už nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 3 d., nesant jo veiksmuose BK 201 str. 3d. numatyto nusikaltimo sudėties, neišsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, neišanalizavęs ir nepalyginęs visų byloje surinktų įrodymų, bei netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyręs bausmę. Toliau skunde teigiama, kad teismas paskiria bausmę tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl S. A. nuteisimo pagal BK 201 str. 3 d. pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo S. A. kaltės klausimu bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis S. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad 2015-07-07 apie 19 val., automobiliu Rover 45, važiavo į Pievų g., esantį automobilių servisą, nuvežti Arūną. Jį nuvežus, jis (S. A.) nuvažiavo Pievų gatve link Klaipėdos miesto centro. Važiuojant Pievų gatve, už 20 min. jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino dokumentus ir automobilį, jame nieko nerado. Vienas pareigūnas įsėdo pas jį į automobilį ir važiuojant su pareigūnu Pievų gatve automobilis sustojo ir pareigūnas pasakė, kad nuo asfalto kelio dangos jis (S. A.) paimtų juodos spalvos medžiaginį sportinį krepšį, kas jame buvo nežinojo, krepšį jis įsidėjo į automobilį, nes taip pasakė pareigūnai (2 t., b. l. 14-15, 1 t., b. l. 130-131, 134-135, 138, 141-142, 147-148).

Nors nuteistasis S. A. viso proceso metu neigė gabenęs 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinį ir jį pakelėje išmetęs, tačiau jo parodymai visiškai paneigti liudytojų M. D., R. P., L. L., V. S., G. L. parodymais, įvykio vietos apžiūra, daiktų apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog nusikalstamų veiksmų subjektyviuosius kriterijus dažniausiai nulemia byloje nustatyti objektyvieji požymiai, todėl subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę reikia analizuoti ir vertinti ne tik pagal paties kaltininko poziciją, bet ir pagal objektyviuosius bylos duomenis.

Apklaustas kaip liudytojas M. D., tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-07-07 apie 18.30 val. kartu su Klaipėdos vyresniąja tyrėja R. P., Liepų g., pastebėjo automobilį „Rover 45“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto link Jaunystės gatvės. Automobilyje sėdėjo 2 vyrai (kaip vėliau sužinojo vienas iš jų buvo S. A.). Pamatęs pravažiuojantį, specialiaisiais ženklais pažymėtą, policijos tarnybinį automobilį, automobilio „Rover 45“ vairuotojas akivaizdžiai padidino greitį ir staigiai apsisukęs Liepų g., aplenkęs tarnybinį automobilį Skoda Octavia, pasuko į (duomenys neskelbtini) g. Supratę, kad automobilio „Rover 45“ vairuotojas bando didinti greitį, pamatęs policijos patrulių (ženklintą) automobilį, kuris buvo įjungęs garsinius ir šviesos signalus, pareigūnai pradėjo vytis minėtą automobilį. Važiuojant paskui automobilį „Rover 45“, apie 20 metrų atstumu, kuris jau buvo įsukęs į Pievų g., su R. P. pastebėjo, kad automobilis buvo sustojęs ir iš jo iššokęs vairuotojas, atidarė vairuotojo pusės galines automobilio dureles, iš kurio ištraukęs juodos spalvos sportinį krepšį, sviedė į dešinės pusės kelkraštį ir įšokęs į automobilį nuvažiavo link teritorijos, esančios Liepų g. 85a. Privažiavęs prie numesto kelkraštyje juodos spalvos krepšio, pamatė, kad yra iškritusios keturios penkių litrų plastikinės talpos su skaidriu skysčiu. Nuvažiavusį automobilį nusivijo patrulių automobilis, kurie per tarnybinę radijo stotį pranešė, kad jie sustabdė automobilį „Rover 45“, kurį, kaip jie nustatė, vairavo S. A. ( 2 t., b. l. 16, 1 t., b. l. 2, 34-35).

Apklausta kaip liudytoja R. P. davė analogiškus parodymus kaip M. D. ( 2 t., b. l. 17, 1 t., b. l. 37-38).

Apklaustas kaip liudytojas L. L., tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-07-07 d. apie 18.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. V., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) prospekto, sankryžoje apsisuko, važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu pastebėjo, kad automobilis „Rover 45“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto link (duomenys neskelbtini) gatvės, su kuriuo prieš tai jie prasilenkė, pamatęs tarnybinį automobilį padidino greitį ir staigiai iš Liepų gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Toks vairuotojo elgesys sukėlė įtarimą, todėl nusprendė automobilį pasivyti ir sustabdyti. Padidino greitį, ketindami automobilį pasivyti, tuo metu pastebėjo, kad automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau sužinojo – priklausantis Klaipėdos AVPK, prieš tai buvęs ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, taip pat nuvažiavo paskui automobilį „Rover“. Tarnybiniu automobiliu, jie pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir panašiai už 200-300 m. nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) g., ant važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje pastebėjo numestą juodos spalvos sportinį krepšį, kurio prieš kelias minutes toje vietoje nebuvo, nes prieš tai pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Šalia krepšio mėtėsi plastikiniai buteliai po 5 l. Prie krepšio buvo sustojęs automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šalia stovintis vyriškis, Klaipėdos AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnas parodė kryptį, kur nuvažiavo automobilis „Rover 45“. Jis suprato, kad šį automobilį reikia sustabdyti. Jie įvažiavo į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo tą patį automobilį „Rover 45“, ir jį sustabdė. Automobilyje buvo tik vairuotojas, nors prasilenkiant su šiuo automobiliu matė, kad salone buvo du žmonės. Patikrino vairuotojo dokumentus, pagal juos nustatė, kad vairuotojas - S. A.. Privažiavę ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, nurodė, kad būtent iš šio automobilio „Rover 45“ buvo išmestas sportinis krepšys su skysčiu, skleidžiančiu stipriam alkoholiniam gėrimui būdingą kvapą bei paprašė vairuotoją ir automobilį pristatyti į Klaipėdos AVPK KP ENTV tarnybines patalpas tolimesniam tyrimui ( 2 t., b. l. 17, 1 t., b. l. 3, 40-41).

Netikėti anksčiau aptartais liudytojų M. D., L. L. ir R. P. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa. Vien tai, kad jie yra policijos pareigūnai, jų parodymų nėra pagrindo nepripažinti įrodymais arba juos vertinti kaip neobjektyvius, juolab, kad šių pareigūnų nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus papildo kiti ikiteisminio tyrimo metu suirnkti duomenys – įvykio vietos ir daiktų apžiūra, specialisto išvada, kurie teisme pripažinti įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas vien tik policijos pareigūnų, parodymais. Kolegija pažymi, kad nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad liudytojai melagingai apkalba nuteistąjį S. A., tokių aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis. Be to, kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo motyvui, kad nenustačius, jog liudytojų parodymai yra žinomai melagingi, nėra pagrindo jais abejoti, juolab, kad policijos pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui nekėlė abejonių faktų interpretavimas, jog „ekonominės policijos pareigūnai liūdijo, kad jie matė išmetamą krepšį, nors atvažiavo į garažų teritoriją paskui mane vėliau, nei kelių policijos automobilis. Negana to, ekonominės policijos pareigūnas M. D. dar nurodė, kad aš buvau sustojęs, išlipęs iš automobilio ir nuo galinės sėdynės išmečiau sportinį krepšį. Kur tuo metu buvo kelių policijos „besivejantis“ ekipažas“. Tačiau analizuojant apelianto minimus parodymus, kolegija su jais visiškai nesutinka, nes būtent pareigūnai M. D. ir R. P. parodė, kad jie sustojo prie išmesto krepšio, o kitas ekipažas, kuris buvo su specialiais ženklais pažymėtu automobiliu, nusivijo Rover automobilį, kurį ir sustabdė. Be pareigūnų parodymų, šiuos duomenis patvirtino ir liudytojas V. S., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į garažų teritoriją dideliu greičiu įvažiavo Rover automobilis, labai greitai „įskrido“ ir pareigūnai ( 2 t., b. l. 15). Taigi, anksčiau paminėtas apelianto argumentas yra ne tik kad visiškai nepagrįstas, bet ir priešataraujantis bylos medžiagai. Be to, pareigūnų M. D., L. L. ir R. P. parodymus, jog šalikėlėje buvo išmestas krepšys patvirtina liudytojas G. L., kuris nurodė, kad į teritoriją įvažiavo Rover automobilis, jam išvažiavus iš garažų teritorijos, jis pakėlėje pamatė policijos pareigūnus ir numestą šalikėlėje krepšį, pamanė, kad nutrenktas žmogus ( 2 t., b. l. 115-16).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. A. kaltės pagal BK 201 str. 3 d. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog S. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, o apelianto versija, kad S. A. šio nusikaltimo nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize ir jų viseto įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, todėl išteisinti nuteistąjį dėl minėto nusikaltimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam S. A. skirtos bausmės

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau teismas paskyrė bausmę, kuri prieštarauja sankcijai, kuri BK 201 str. 3 d. numatyta, jog baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas, skirdamas S. A. bausmę vadovavosi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – bauda, kurios nėra sumokėjęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis.

Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri vertinant nusikaltimo pobūdį, aplinkybes, asmenybę, nėra per griežta. Paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tai yra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

S. A. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką bauda, kurios nėra sumokėjęs, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrino visiško sudėjimo būdu su 2012-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę S. A. paskyrė 12 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 50 MGL dydžio (1883 eurų) baudą. Vadovaujantis 65 str. 1 d., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas S. A. laikinajame sulaikyme išbūtos dvi paros, prilyginant 4 MGL dydžio baudai. BK 65 str. 2 d. reglamentuojama, kad „teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.“ Taigi, apylinkės teismas, subendrindamas bausmes visiškai pagrįstai paskyrė baudą, bei laisvės apribojimą, todėl apelianto argumentas, dėl nepagrįstai paskirtų „dviejų bausmių“ yra nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš 28,95 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą S. A. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo S. A. gynėjos advokatės I. Barauskaitės-Gaižiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjos Dalia KursevičienėEdita Lapinskienė