Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-25 · Administracinė byla Nr. eI3-1022-1066/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
eI3-1022-1066/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00179-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
UAB "Renavo durpynas"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1022-1066/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00179-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renavo durpynas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Renavo durpynas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. AS-112 (toliau – Sprendimas); 2) arba pakeisti Sprendimą ir netaikyti pareiškėjos atžvilgiu 10 kartų didesnio mokesčio tarifo arba sumažinti apskaičiuotą mokestį, kuris neviršytų papildomai priskaičiuoto 2 945,80 Eur mokesčio dydžio sankcijos už nedeklaruotus iškasenų kiekius.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia šias argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas 2019 m. spalio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA 80-103 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo buvo atliktas pareiškėjos planinis mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2018 m. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinių gamtos išteklių įstatymo (toliau Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis buvo paskaičiuotas 29 458,00 Eur mokestis (padidintu tarifu dauginant iš koeficiento 10).

Nesutikdama su tokiu Sprendimu, pareiškėja teigia, kad jis turi būti panaikintas, nes toks mokesčio tarifas, apskaičiuotas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, yra visiškai nepagrįstas.

2.2. Paaiškina, kad atsakovas netyrė Bendrovės pateiktų rašytinių pastabų esmės bei nepagrįstai akcentavo Bendrovės pateiktus duomenis apie rašytinio markšreiderinio plano, parengto nuo 2019 m. balandžio 15 d. gavimo datą. Pasak pareiškėjos, Bendrovė, vykdydama gamtos išteklių (durpių) gavybą, jau iki baigiantis 2014 m. balandžio 25 d. markšreiderinių matavimų laikotarpiui, kreipėsi į UAB „GJ MAGMA“ dėl maršreiderinių apmatavimų atlikimo ateinančiam laikotarpiui. Markšreideriniai apmatavimai buvo atlikti gavybos laukuose, kuriuose nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. vyko durpių gavyba.

2.3. Taip pat mano, kad atsakovo išvados, jog esą Bendrovė tyčia nuslėpė ir nedeklaravo 2018 m. IV ketvirčio deklaracijoje 3 400,00 kub. m neva išgautų durpių, neatitinka tikrovės. Priešingai, Bendrovė, gavusi duomenis apie tai, kad nustatytas 4 000,00 kub. m skirtumas tarp nesančių durpių telkinyje kiekio bei deklaruotų kaip išgautų durpių kiekio, nesant galimybės argumentuoti šio kiekio durpių išgavimo nuostoliais, šį skirtumą nedelsiant deklaravo ir sumokėjo privalomus mokesčius.

2.4. Taip pat tvirtina, kad iš geologo pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, jog į jo nurodytą deklaruotiną kaip išgautų išteklių kiekį 4 000,00 kub. m. yra įtrauktas ginčijamame Sprendime nurodomas kaip esą nuslėptas ir 2018 m. IV ketv. nedeklaruotas 3 400,00 kub. m durpių kiekis. Iš to akivaizdu, jog Bendrovės veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti ir nedeklaruoti išgautų gamtos išteklių 3 400,00 kub. m durpių. Šis kiekis buvo deklaruotas pildant 2019 metų II ketvirčio deklaraciją, tai patvirtina Bendrovės byloje pateiktas 2019 m. birželio 28 d. aktas bei 2019 m. gegužės ir 2019 m. birželio mėnesio durpių išgavimo suvestinės.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėja mano, kad atsakovas turėjo vadovautis protingumo ir teisingumo principais ir atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo priskaičiuotas mokestis, bei įvertinti pareiškėjos elgesį ir jos bendradarbiavimą su mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo kontrolę vykdančia institucija. Atsakovas, taikydamas sankciją, neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė buvo ne kartą tikrinta, tvarkingai vykdė savo veiklą, niekada iki nagrinėjamo atvejo pažeidimų nepadarė. Pareiškėja įsitikinusi, kad jos nurodytos aplinkybės įrodo, kad pažeidimas nebuvo daromas sąmoningai. Bendrovė iš karto sužinojusi apie prievolę deklaruoti kaip išgautus gamtos išteklius patikslino kiekius ir sumokėjo atitinkamus mokesčius, todėl pripažintina, jog ji neturėjo tikslo nuslėpti naudotų resursų ir turėti mokestinės naudos.

2.6. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:

2.6.1. Bendrovės turimame Mažeikių rajono Raudonosios durpių telkinio markšreiderinių apmatavimų aiškinamajame rašte nurodyta galima paklaida: „Skirtumas tarp įmonės pateiktos ir markšreideriniais matavimais apskaičiuotos durpių gavybos sudaro 4 000,00 kub. m šviesių durpių“, nors Patikrinimo akte ir nurodyta kaip nustatyta, tačiau tai nevertinta.

2.6.2. Pagal suvestinę 2019 m. birželio mėn. buvo išgauta viso 12 000,00 kub. m durpių, tuo tarpu deklaruota kaip išgauta – 16 000,00 kub. m, t. y. 4 000,00 kub. m durpių daugiau. Būtent markšreiderinių apmatavimų aiškinamajame rašte geologo nurodytos aplinkybės lėmė Bendrovės sprendimą surašyti 2019 m. birželio 28 d. aktą, kuriuo buvo paaiškintas sprendimas deklaruoti išgautų durpių kiekį per 2019 metų II ketvirtį 4 000,00 tūkst. kub. m daugiau, nei jų realiai buvo išgauta. Bendrovė nedelsiant reagavo į geologo M. M. pateiktus argumentus ir deklaravo kaip išgautą papildomą kiekį durpių 4 000,00 tūkst. kub. m daugiau nei realiai buvo išgavusi ir taip sumokėjo privalomus mokesčius už valstybinių išteklių išgavimą. Šios aplinkybės objektyviai įrodo, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo jokios tyčios padaryti pažeidimą.

2.6.3. Pabrėžia, kad susidaręs išgautų gamtos išteklių kiekio skirtumas iš esmės buvo nulemtas būtinybės paruošti telkinį išteklių gavybai, t. y. dalis telkinio paviršiaus dėl jame esančių kelmų ir krūmynų buvo sustumdyta į krūvas telkinio pakraščiuose, todėl buvo vertinta, kad ši dalis nebuvo tinkama konstatuoti kaip gamtos išteklių išgavimas, o priskirtina nuostoliams. Kai tik pareiškėjai tapo žinoma, jog susidaręs aukščiau nurodytas skirtumas yra kvalifikuojamas kaip išgautas valstybės gamtos išteklių kiekis – pareiškėja nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ir 4 000,00 kub. m neišgautų, tačiau telkinyje nesančių durpių kiekį deklaravo ir sumokėjo privalomus mokesčius.

2.6.4. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti ir nedeklaruoti išgautų gamtos išteklių. Pareiškėja apgailestauja dėl pažeidimo, pripažįsta, kad privalėjo deklaruoti markšreideriniuose apmatavimuose nurodyto gamtos išteklių kiekio išgavimą nepriklausomai nuo realiai išgauto gamtos išteklių kiekio per markšreiderinių matavimų laikotarpį – apimančių deklaracijų teikimo laikotarpį, ką ir padarė iš karto sužinojusi apie durpių kiekio trūkumą.

2.6.5. Pareiškėja pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. liepos 15 d. deklaraciją už naudingąsias iškasenas, iš kurios matyti, kad pareiškėja 2019 m. II ketvirtį deklaravo 21 000,00 kub. m išgautų durpių. Tuo tarpu vadovaujantis pareiškėjos 2019 m. birželio ir gegužės mėnesio durpių išgavimo suvestinių pagal dienas duomenimis, nustatyta, kad faktiškai išgautas durpių kiekis už gegužės ir birželio mėnesį sudarė 17 000,00 kub. m durpių, t. y. 2019 m. II ketvirtį buvo deklaruota 4 000,00 kub. m daugiau nei faktiškai išgauta. Šie dokumentai taip pat įrodo, kad pareiškėja 2019 m. II ketvirtį deklaravo geologo nustatytą išgautų durpių skirtumą.

2.6.6. Pabrėžia, kad pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentai objektyviai pagrindžia, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki bei objektyviai nėra pakankama, kad Bendrovė galėtų sumokėti ginčijamu Sprendimu taikytą baudą, ypač vertinant tai, kad pažeidimas padarytas, nesant pareiškėjos kaltės ir pašalintas dar iki pažeidimo konstatavimo fakto. Paskirtos baudos sumokėjimas sąlygotų pareiškėjos finansinės padėties pablogėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Pareiškėja, turėdama leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir vykdydama jų gavybą vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtoja.

3.2. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja buvo parengusi markšeiderinį planą, kuris apima laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Markšeideriniame plane nurodytas išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekis yra išgautas 2014 m. III ketvirčio–2018 m. IV ketvirčio mokestiniais laikotarpiais. Pareiškėjos deklaracijose deklaruotas gamtos išteklių (durpių) kiekis nesutampa su 2014 m. balandžio 25 d.–2019 m. balandžio 15 d. laikotarpio markšeideriniame plane nurodytų išgautu išteklių kiekiu. Anot atsakovo, pareiškėja nedeklaravo ir nuslėpė 3 400,00 kub. m išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių). Atsakovas, įvertinęs tai, kad markšeiderinio plano laikotarpio paskutinis mokestinis laikotarpis, kai buvo vykdoma valstybinių gamtos išteklių gavyba, buvo 2018 m. IV ketvirtis, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad būtent šiame ketvirtyje pateikti neteisingi deklaracijos duomenys bei nuslėptas išgautų išteklių kiekis. Pareiškėjai teikiant deklaracijose neteisingus duomenis buvo pažeistos Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatos.

3.3. Paaiškina, kad už mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį pareiškėjai taikė didesnį mokesčio tarifą, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi. Apskaičiuodamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus daugino iš koeficiento 10, taigi pagrįstai ir teisėtai.

3.4. Nesutinka su skundo teiginiais, kad priimant Sprendimą, Departamentas neišnagrinėjo pareiškėjos rašytinių pastabų ir į jas neįsigilino, nes Departamentas išsamiai išnagrinėjo papildomą informaciją, o Sprendime detaliai atsakyta į esmines Bendrovės pateiktas rašytines pastabas bei pateikti aiškūs ir motyvuoti teiginiai, kodėl priimant Sprendimą į jas neatsižvelgta. Taip pat yra aiškiai nurodytas teisės aktas bei veiksmai, kurių Bendrovė privalėjo imtis, kad būtų išvengta patikrinimo metu nustatyto pažeidimo bei sankcijos padidintu tarifu taikymo.

3.5. Departamento teigimu, Sprendime nėra vertinama aplinkybė, ar 2018 m. IV ketvirtyje išgautas, tačiau nedeklaruotas valstybinių gamtos išteklių 3 400,00 kub. m kiekis yra nedeklaruotas tyčia. Skundžiamame Sprendime vertinant patikrinimo metu surinktus objektyvius duomenis ir informaciją yra konstatuotas nedeklaruotų išteklių kiekis. Nei dabartinis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies teisinis reglamentavimas, nei suformuota teismų praktika nenumato, kad kontrolę vykdanti institucija, taikydama mokestį padidintu tarifu, privalėtų įrodyti tyčios faktą. Aplinkybė, kad pareiškėja ankstesniais laikotarpiais deklaravo neišgautus naudingųjų iškasenų kiekius, neturi jokios įtakos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymui (pažeidimo konstatavimui), nes atsakovas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas.

3.6. Taip pat nurodo, kad pagrįstai konstatavo Įstatymo pažeidimą, bet ir pritaikė šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją. Aplinkybė, kad pareiškėja 2018 m. IV ketvirtyje nedeklaruotą išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekį deklaravo ir mokestį už išgautus išteklius sumokėjo 2019 m. II ketvirtyje, gali būti svarbi priimant Sprendimą dėl sankcijos dydžio pagrįstumo (jos mažinimo). Departamento patikrinimas apėmė 2014 m. III ketvirčio–2018 m. IV ketvirčio laikotarpį (markšeideriniai matavimai atlikti 2019 m. balandžio 15 d.) bei neapėmė 2019 m. II ketvirčio, todėl patikrinimo metu nebuvo jokio pagrindo vertinti, ar 2019 m. II ketvirtyje pareiškėja tinkamai apskaičiavo ir deklaravo išgautus valstybinius gamtos išteklius.

3.7. Pažymi, kad priimant Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Departamentas privalo imperatyviai taikyti teisės normas (šiuo atveju – Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį) ir negali atsižvelgti į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pareiškėja pateikė prieštaringus duomenis apie faktiškai 2019 m. II ketvirtyje išgautus valstybinius gamtos išteklių kiekius. Pareiškėja nėra pateikusi neginčijamų ir pagristų duomenų bei dokumentų, kuriais būtų įrodyta, kad 2018 m. IV ketvirtyje išgautas, tačiau neapskaitytas ir nedeklaruotas išteklių kiekis buvo apskaitytas 2019 m. II ketvirtyje ir už jį sumokėti mokesčiai. Mano, kad šioje situacijoje pareiškėja suprato ir žinojo, kad 2018 m. IV ketvirtyje nedeklaravo dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių, todėl galima laikyti, jog pažeidimas atliktas tyčia.

3.8. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:

3.8.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nedeklaravo ir nuslėpė 3 400,00 kub. m išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių). Įvertinus tai, kad markšeiderinio plano laikotarpio paskutinis mokestinis laikotarpis, kai buvo vykdoma valstybinių gamtos išteklių gavyba, buvo 2018 m. IV ketvirtis, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad būtent šiame ketvirtyje pateikti neteisingi deklaracijos duomenys bei nuslėptas išgautų išteklių kiekis. Pareiškėjai už 2018 m. IV ketvirtyje nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, taigi už 2018 m. IV ketvirtį pagal Mažeikių rajono Raudonosios durpių telkinyje išgautą ir nedeklaruotą 3 400,00 kub. m valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį, taikant didesnį tarifą apskaičiuota mokesčio suma 29 458,00 Eur.

3.8.2. Dėl pareiškėjos kaltės formos pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas tyčia ar netyčia (pvz. dėl aplaidumo ar nežinojimo) sankcijos dydis yra numatytas vienodas. Jokia teisės norma Departamento patikrinimo metu neįpareigoja patikrinimo metu vertinti kaltės formos, todėl ir šio patikrinimo metu kaltės forma nebuvo vertinama. Taip pat ir teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose kaltės forma yra laikoma teisiškai nereikšminga aplinkybe.

3.8.3. Tuo pačiu nurodo, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad faktiškai 2019 m. II ketvirčio išgautų išteklių kiekis buvo pajamuotas 2019 m. birželio 28 d., kai markšeideriniai matavimai gauti tik 2019 m. liepos 19 d., t. y. jau po 2019 metų II ketvirčio deklaracijos pateikimo. 2019 m. II ketvirčio kiekis deklaruotas toks kaip užpajamuota 2019 m. birželio 28 d., tad akivaizdu kad joks papildomas kiekis nėra papildomai deklaruotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja vykdo valstybinių gamtos išteklių (durpių) gavybą Raudonosios durpių telkinyje, telkinio kodas Nr. 930, (duomenys neskelbtini).

4.2. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. išdavė pareiškėjai leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 30p-07 ir yra sudariusi su pareiškėja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pareiškėja taip pat yra parengusi markšeiderinį planą, kuris apima 2014 m. balandžio 25 d.–2019 m. balandžio 15 d. laikotarpį.

4.3. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas, atlikęs pareiškėjos planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014–2018 m., 2019 m. spalio 29 d. surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė už 2018 m. IV ketvirtį iki Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius deklaracijų, t. y. pareiškėja nedeklaravo viso per šį laikotarpį išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių) ir tuo pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies nuostatas. Dėl ko, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį per 2018 m. IV ketvirčio mokestinį laikotarpį iš viso – 29 458,00 Eur.

4.4. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, prašydama papildomai įvertinti pateiktus dokumentus bei paaiškinimus ir pakoreguoti Patikrinimo akto teiginius dėl nedeklaruoto išgauto išteklių (durpių) kiekio. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydamas per 20 dienų sumokėti Sprendimu patvirtintą sumą.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai patvirtinta apskaičiuota 29 458,00 Eur suma už 2018 m. IV ketvirtyje išgautą ir nedeklaruotą 3 400,00 kub. m valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šia bylą apeliacine tvarka, grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog: i) nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo kaltės forma yra netyčinė, tačiau detalesnių motyvų, kurie pagrįstų tokią išvadą, nenurodė. Taip pat nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių Bendrovė padarė minėtą pažeidimą; ii) byloje nėra duomenų, kaip to reikalauja Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, kad Bendrovė už 2019 m. II ketvirtį būtų pateikusi užpildytą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėjusi mokestį už valstybinius gamtos išteklius; iii) teismas nevertino Bendrovės finansinės situacijos, kuri tokio pobūdžio bylose, vertinant asmeniui skirtos sankcijos proporcingumą, yra reikšmingas aspektas. Taigi tam, kad byla būtų išspręsta teisingai, teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, turėtų įvertinti šias aplinkybes ir papildomai teismui pateiktus įrodymus.

7. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020, 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog Įstatymas apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra išaiškinęs, kad teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingą sprendimą, tai pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).

Nagrinėjamu atveju taip pat pasakytina, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti. Taigi ginčo situacijoje Departamentas, veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią dėl taikytino didesnio mokesčio tarifo.

8. Byloje iš esmės nėra ginčijama nustatyta aplinkybė, jog Bendrovė turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti 2018 m. IV ketvirtyje išgautą 3 400,00 kub. m valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį, tačiau to nepadarė.

9. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

9.1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad markšreiderinis planas buvo sudarytas pagal 2019 m. balandžio 15 d. atliktą karjero topografinę nuotrauką. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2014 m. I ir II ketvirčiais ir 2019 m. I ketvirtyje, 2019 m. balandžio mėn. gavybos nevykdė, gavyba pradėta vykdyti nuo 2019 m. gegužės mėn. Todėl patikrinimo metu buvo konstatuota, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, markšreideriniame plane nurodytas išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekis yra laikomas kaip išgautas 2014 m. III ketvirtį –2018 m. IV ketvirčio mokestiniais laikotarpiais. Patikrinimo metu buvo apskaičiuota, kad Bendrovės deklaruotas išgautas durpių kiekis per nurodytą laikotarpį sudarė 290 600 kub. m., markšreideriniais apmatavimais apskaičiuotas išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekis sudarė 294 000 kub. m. Dėl ko Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė nedeklaravo 3 400,00 kub. m per nurodytą 2014 m. III ketvirtį–2018 m. IV ketvirčio mokestinį laikotarpį išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio.

9.2. Pareiškėja teigia, kad gautame Mažeikių rajono Raudonosios durpių telkinio markšreiderinių apmatavimų aiškinamajame rašte 5 psl. paskutinėje pastraipoje nurodyta galima paklaida: „Skirtumas tarp įmonės pateiktos ir markšreideriniais matavimais apskaičiuotos durpių gavybos sudaro 4 tūkst. kub. m šviesių durpių“. Įvertinusi geologo nustatytą deklaruoto ir faktiškai išgauto durpių kiekio skirtumą, Bendrovė sudarė komisiją (susidedančią iš Bendrovės gamybos ir komercijos vadovo A. Z., vyr. buhalterės R. P. ir sandėlininko – statybos darbų vadovo J. G.), kuri parengė 2019 m. birželio 28 d. aktą. Minėtu akte nuspręsta: 2019 m. birželio 15 d. atliktais Raudonosios durpių telkinio markšreideriniais matavimais nustatytą išgautų durpių kiekio skirtumą 4 000,00 kub. m užpajamuoti. Už šį kiekį sumokėti gamtos išteklių mokestį ir įtraukti į 2019 m. II ketvirtį Durpių išteklių kasybos ataskaitą 2-KN (durpės). 2019 m. II ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracija pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. liepos 15 d. Kad Bendrovė 2019 m. II ketvirtį deklaravo 4 000 kub. metrų išgautų durpių daugiau negu faktiškai išgavo įrodo ir jos kartu sus papildomais paaiškinimais pateikti į bylą apskaitos dokumentai. Šie įrodymai ir paaiškinimai nuosekliai dera su kitais bylos įrodymais (markšreiderinių apmatavimų akto duomenimis, jo sudarymo aplinkybėmis, Bendrovės teiktomis pastabomis dėl patikrinimo akto). Bendrovė taip pat pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi deklaruotą mokestį (2019 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimas ir įskaitymas iš PVM permoko). Taigi nors Bendrovė Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais mokesčio už 2018 m. IV ketvirtyje išgautą 3 400,00 kub. m valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį laiku nesumokėjo, tačiau Bendrovė nedelsiant reagavo į geologo M. M. pateiktus duomenis, gautus 2019 m. balandžio 15 d. markšreiderinių apmatavimų aiškinamajame rašte ir deklaravo kaip išgautą papildomą kiekį durpių 4 000,00 kub. m daugiau ir taip sumokėjo privalomus mokesčius už valstybinių išteklių išgavimą. Tokia teismo išvada nereiškia, kad pareiškėja teisingu būdu deklaravo mokėtiną mokestį ir nepaneigia to, kad jeigu atsakovas vertintų, kad pareiškėja netinkamai deklaravo papildomą kiekį (pavyzdžiui, turėjo deklaruoti tikslindama 2018 m. IV ketvirčio deklaraciją), jis galėtų taikyti atitinkamas mokesčio administravimo procedūras (pavyzdžiui, taikyti netesybas, jeigu mokestis sumokėtas vėliau).

9.3. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėja apie patikrinimą informuota 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (7.3)-AD5-17352 (kaip nurodyta Patikrinimo akte). Tuo tarpu ginčytiną kiekį (4 000 kub. m.) jau buvo deklaravusi 2019 m. liepos 15 d. teiktoje deklaracijoje, o sumokėjusi 2019 m. rugpjūčio mėnesį. t. y. iki informavimo apie patikrinimą buvo deklaravusi ir sumokėjusi mokestį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad ji sąmoningai siekė išvengti ar nuslėpti mokestį. Kaip rodo bylos duomenys, dar iki patikrinimo pradžios, Bendrovė kreipėsi į UAB „GJ MAGMA“ dėl markšreiderinių apmatavimų atlikimo laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. iš markšreiderinių apmatavimų akto matyti, kad apmatavimai atlikti 2019 m. balandžio 15 d. Bendrovė pastabose dėl patikrinimo akto nurodė, kad patvirtinus markšreiderinių apmatavimų duomenis iš Geologijos tarnybos gavo tik 2019 m. liepos 19 d. Papildomuose paaiškinimuose teismui Bendrovė nurodė, kad 2019 m. birželio 27 d. gavo geologo parengtą preliminarų markšreiderinių apmatavimų Aiškinamąjį rašą, iš kurio matėsi, kad susidarė skirtumas tarp deklaruotų ir matavimais apskaičiuotų išgautų durpių kiekių (atitinkamai 290 tūkst. ir 294 tūkst. kub. m.). Tokie duomenys nėra paneigti ir rodo, kad Bendrovė siekė kuo anksčiau deklaruoti paaiškėjusį skirtumą.

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Teismo vertinimu, patikrinimo metu jau neegzistavo situacija, aptarta pacituotos normos dispozicijoje, nes Bendrovė buvo deklaravusi mokestį iki informavimo apie patikrinimą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti numatytos sankcijos. Kaip aptarta, tai nepaneigia to, kad mokestis galėjo būti deklaruotas netinkamu laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, kad Bendrovė apskritai nedeklaravo išgauto gamtos išteklių kiekio.

9.4. Nors pasisakius dėl sankcijos netaikymo, nes nepadarytas pažeidimas, už kurį ji numatyta, nėra esmingai svarbus kaltės ir pažeidimo pobūdžio klausimas, teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, papildomai pasisako ir dėl jos.

Bendrovė pastabose dėl patikrinimo akto nurodė, kad ginčo mokesčio deklaracijas teikė vadovaudamasi savo apskaitos duomenimis, pati kreipėsi dėl markšreiderinių matavimų. Byloje nėra duomenų, kad Bedrovės apskaitos duomenys būtų neteisingi ar apgaulingi. Bendrovė paaiškino, kad neatitikimą galėjo lemti tai, kad reikėjo paruošti telkinį išteklių gavybai, t. y. dalis telkinio paviršiaus dėl jame esančių kelmų ir krūmynų buvo sustumdyta į krūvas telkinio pakraščiuose, todėl buvo vertinta, kad ši dalis nebuvo tinkama konstatuoti kaip gamtos išteklių išgavimas, o priskirtina nuostoliams. Tos paaiškinimas visiškai racionalus ir nėra paneigtas kitais įrodymais. Kaip aptarta, Bendrovė mokestį deklaravo ir sumokėjo iki patikrinimo pradžios. Taigi nėra pagrindo konstatuoti jos sąmoningo elgesio netinkamai deklaruoti, t. y. nėra Bendrovės tyčios. Bendrovės pažeidimą sudaro tik tai, kad ji nebuvo deklaravusi mokesčio 2018 m. IV ketvirčio deklaracijoje nustatytu laiku (iki 2019 m. sausio 15 d.), nors ėmėsi veiksmų (užsakė markšreiderinius matavimus), visgi tai padarė per vėlai, t. y. elgėsi neatsargiai.

Aptariant pažeidimo pobūdį ir mastą, pasakytina, kad nustatytas deklaruoto išgautų durpių kiekio neatitikimas sudaro 4 tūkst. kubinių metrų nuo 294 tūkst. kub. m. išgautų per visą tikrintą laikotarpį (Nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.), t. y. sudaro vos 1,36 proc. išgauto kiekio, kas vertintina kaip nereikšminga dalis. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Kaip jau minėta, pareiškėja priemonių pažeidimui pašalinti ėmėsi nedelsdama ir be kontrolės institucijų įsikšimo. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus. Šias aplinkybes teismas vertina kaip atsakomybę lengvinančias. Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog valstybės biudžetui yra padaryta esminė ir neatitaisoma žala, nėra.

Vertinant Bendrovės finansinę padėtį (pateikti į bylą įrodymai apie pareiškėjos finansinę situaciją (pelno (nuotstolių) ataskaitos ir balansas)) ir vertina, kad Bendrovės veikla 2018–2020 metais (įvertinus visų trijų metų rezultatus) buvo nuostolinga.

Teismo vertinimu, kaltės forma, pažeidimo pobūdis ir Bendrovės finansinė padėtis sudarytų pagrindą mažinti paskirtą sankciją.

10. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra netaikytina.

11. Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas 29 458,00 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, keistinas, sumažinant mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018 m. IV ketvirtį iki 2 945,80 Eur (2 945,80 Eur x 1), t. y. taikant įprastinį tarifą. Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymas maksimaliai sumažinti padidintu tarifu paskaičiuotą mokesčio sumą negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvirtintoms teisės aktų nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renavo durpynas“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. AS-112 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 29 458,00 Eur pakeisti, sumažinant mokestį iki 2 945,80 Eur.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis