- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-705-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. R. K.
- Trečiasis asmuo
- Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. K. ieškinį atsakovei V. K. , tretysis asmuo Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovės V. K. 1988-05-05 sudarytą santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės, nustatyti sūnaus S. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokant po 150,00 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: ieškovo nuosavybėje palikti automobilį Nissan Bluebird, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 200,00 Lt, automobilį Moskvich 408 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 200,00 Lt, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę – K. Nurodė, kad su atsakove susituokė 1988-05-05. Santuokoje jiems gimė sūnus S. K. . Bendras gyvenimas su atsakove tapo neįmanomas, nesuderinamas šeimos ir santuokos principais, todėl santuoka nutrauktina. Nurodė, kad dėl jų charakterių skirtumų, dėl atsakovės akcentuoto charakterio ir neadekvataus požiūrio į gyvenimą ir jo vertybes, jis negalėjęs bendrai gyventi ir dėl to palikęs šeimą.
Atsakovė V.K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, sūnui S., kuriam 2007-03-12 sukako 18 metų ir kuris šiuo metu mokosi, priteisti kas mėnesį po 400 Lt materialinės paramos ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, priteisti jai iš ieškovo 20 000 Lt neturtinės žalos ir 700 Lt kompensacijos už ieškovui paliekamą turtą – automobilį. Nurodė, kad 2000 metais ji sužinojo, kad ieškovas turi kitą moterį, kuri šiuo metu gyvena Vokietijoje ir ieškovas pas ją nuolatos važinėja. Ieškovas neištikimybę demonstravo viešai, nesirūpino šeima ir vaikais, gąsdino ją (atsakovę) palikti gatvėje, dėl ko pašlijo jos sveikata.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Šalių 1988-05-05 įregistruotą santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, atsakovei paliko santuokinę pavardę K. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė iš ieškovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt materialinės paramos sūnaus S. K. , gimusio 1989-03-12, naudai. Priteistos materialinės paramos išieškojimą nutarė vykdyti nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2006-07-24, ir tęsti iki sūnus baigs gimnaziją. Atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo sūnui įsiskolinimo priteisimo, atmetė. Reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo paliko nenagrinėtu. Priteisė iš ieškovo 700 Lt kompensaciją atsakovės V. K. naudai už jai priklausiusią turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai sutinka, kad jų šeima iširo, dėl šeimos iširimo kaltę prisiima ieškovas, todėl santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, atsakovei po santuokos nutraukimo paliekant santuokinę pavardę. Teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės po 20-ties bendro gyvenimo metų visada yra susijęs su dvasiniais išgyvenimais bei sukrėtimais, nepatogumais, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu. Teismas nenagrinėjo reikalavimo dėl sūnaus S. gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi jis šiuo metu jau pilnametis ir pats pasirenka gyvenamąją vietą. Tačiau teismas nurodė, kad jam reikalinga materialinė parama, kadangi jis mokosi gimnazijos 11-oje klasėje, motinos mėnesinis uždarbis 800 Lt, todėl, atsižvelgdamas į sūnaus amžių ir jo poreikius, iš ieškovo priteisė paramą sūnui iki jis baigs gimnaziją kas mėnesį po 400 Lt. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą laikydamas, jog ieškovas, 2006-05-24 pinigų dovanojimo sutartimi dovanodamas vaikams po 50 000 Lt, padengė susidariusį įsiskolinimą. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 700 Lt kompensacijos, kadangi ieškovo vardu įregistruoti du automobiliai yra parduoti.
Šalies argumentai
Atsakovė V.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimą dalyje dėl atsisakymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo sūnaus S. K. išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus po 400 Lt per mėnesį, viso – 14 400 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismo išvada, kad ieškovo dovanojimo sutartimi padovanotos pinigų sumos vaikams yra jo išlaikymo įsiskolinimo padengimas, padaryta neatsižvelgus į bylos medžiagą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas pripažino, kad jis neskyrė pinigų vaikams ir jog sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą.
Taip pat nurodo, kad teismas neišsprendė atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 1988-05-05 tarp ieškovo A. R. K. ir atsakovės V. K. buvo sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. 1566 (b. l. 7-9). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. K. , o (duomenys neskelbtini) - sūnus S. K. (b. l. 5). Teismas šią santuoką nutraukė, pripažindamas, kad dėl santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, priteisė atsakovei neturtinei žalai atlyginti 5000 Lt; priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnui S., ir atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria atmesta jos reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo ir nepriteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl kolegija, nustačiusi, kad viešasis interesas nepažeistas, neišeina už apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik dėl nurodytos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje esanti 2006-05-24 sudaryta Pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, kad ieškovas padovanojo savo sūnums V. ir S. asmeninės nuosavybės teise 100 000 Lt lygiomis dalimis, t. y. po 50 000 Lt kiekvienam nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, o sūnūs dovanojamą pinigų sumą priėmė kaip dovaną (b. l. 12-13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ieškovas kiekvienam sūnų davė po 50000 Lt, šie pinigai buvo panaudoti perkant jiems vasarnamį, daugiau ieškovas niekaip neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, nepilnamečiam vaikui davė 150 Lt batams, per gimtadienį – 100 Lt (b. l. 66).
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis), todėl teismas priteisia išlaikymą tuo atveju, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš tėvų) nevykdo nurodytos pareigos (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kolegija nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas pripažino atsakovės reikalavimus ir sutiko sumokėti išlaikymą, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, nesudaro pagrindo laikyti, kad šiuo aspektu teismo sprendimas yra naikintinas. Pažymėtina, jog atsakovė, reikalaudama priteisti 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui S. K. už trejus metus, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas šis reikalavimas, todėl teismas, visapusiškai ir objektyviai vertindamas byloje esančius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti šio atsakovės priešieškinio reikalavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalims būnant santuokoje nuo 1988-05-05 iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos – 2006-07-24, ieškovas vengė teikti S. K. išlaikymą ar jo neteikė, ar teikė netinkamai, byloje esantys duomenys, pačios atsakovės paaiškinimai, nebuvo teismui pagrindas spręsti, jog ieškovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir nurodydama, kad ieškovas neteikė išlaikymo faktiškai nuo 1998 m., nesinaudojo įstatymo jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo tuo metu nepilnamečiam vaikui – S. K. priteisimo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas, 2006-05-24 dovanojimo sutartimi dovanodamas abiems sūnums po 50 000 Lt, padengė išlaikymo įsiskolinimą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tokie ieškovo veiksmai tik patvirtina tą faktą, kad jis nevengė rūpintis ir materialiai remti savo vaikų, užtikrino jiems teisę turėti gyvenamąjį būstą, kuriame, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu gyvena ir ieškovė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu 2006-07-24, taip pat prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. K. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokant po 150 Lt, todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus šį reikalavimą iš dalies ir priteisus po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 2006-10-18 tapo nepagrįstas.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės naudai išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, yra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino abiejų šalių (ieškovo ir atsakovės) pareikštus reikalavimus ir nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tačiau nepriteisė iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos byloje pateiktu kvitu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (b. l. 61). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje dalyje nepasisakydamas dėl atsakovės patirtų išlaidų konkretaus dydžio priteisimo iš ieškovo, pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą, todėl ši teismo sprendimo dalis yra keistina priteisiant iš ieškovo A. R. K. atsakovės V. K. naudai 300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme proporcingai atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai.
Dėl išdėstyto darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimas yra keistinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš ieškovo A. R. K. atsakovės V.K. naudai 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.