Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymo atsakovui Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo priėmimo nagrinėti klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė pareiškimą, kuriuo teismą prašo ištirti norminio administracinio akto dalies – tai yra Molėtų rajono savivaldybės Tarybos 2015-04-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Molėtų rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 5.1 papunkčio (ta apimtimi, kur nustatyta, kad kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas organizuojamas ir vykdomas ne rečiau kaip kartą per 4 metus) teisėtumą.

Nuo 2016-07-01 įsigaliojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ABTĮ) 112 straipsnio 2 dalis numato savivaldybių veiklos priežiūrą vykdančio Vyriausybės atstovo teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kuria jis turi naudotis laikydamasis pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą padavimui nustatytų taisyklių ir pareiškimą suformuluoti taip, kad jį būtų galima išnagrinėti ABTĮ II skyriaus I skirsnio teisės normų nustatyta specialia tvarka.

Pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti savivaldybės norminių administracinių aktų teisėtumą ir argumentuodamas savo nuomonę dėl norminių administracinių aktų prieštaravimo įstatymui, ne tik privalo aiškiai nurodyti, kokia apimtimi norminiai administraciniai aktai prieštarauja įstatymui, kokiai konkrečiai įstatymo normai jie prieštarauja ir pan., bet ir savo poziciją dėl ginčijamų norminių administracinių aktų atitikties įstatymui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2427/2011).

Administraciniam teismui pateiktame pareiškime pareiškėjas perrašė Molėtų rajono savivaldybės tarybos priimto norminio administracinio teisės akto normos, dėl kurios teisėtumo pareiškėjas abejoja, turinį bei teisės aktų, kuriems, pareiškėjo nuomone, atsakovo priimto norminio tesiės akto norma prieštarauja, turinį ir vienu sakiniu nurodė, kad, pagal aprašytą teisės aktų normų turinį, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių priežiūros ir kontrolės vykdytojas, planinį valdytojų veiklos patikrinimą pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir užduotį turi vykdyti ne rečiau kaip kartą per 1 ar 2 metus, o ne pagal savivaldybės tarybos nustatytą, teisės aktų normomis nepagrįstą 4 metų terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjas, teikdamas su individualia byla nesusijusį(abstraktų)pareiškimą ištirti ginčo norminio administracinio akto nuostatos teisėtumą, kartu turi aiškiai nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios, jo nuomone, sudaro prielaidas teisiškai pagrįstai abejonei dėl prašomo tirti norminio administracinio teisės akto neteisėtumo. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo norminio administracinio akto (dalies) nuostatos atitikties įstatymui ir Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pareiškėjas formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto(įstatymo, Vyriausybės nutarimo) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Pareiškime neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015).

Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad abstraktaus, t.y. su individualia byla nesusijusio pareiškimo ištirti norminio administracinio akto( jo dalies)atitiktį įstatymui ar Vyriausybės nutarimui argumentavimo (teisinių motyvų)trūkumai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti tokį pareiškėjo pareiškimą(ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 1 punktas , 116 straipsnio 1 dalis).

Be to, pagal ABTĮ II skyriaus I skirsnio teisės normų nuostatas, administracinių teismų kompetencijai, kuomet į teismą kreiptąsi su abstrakčiu pareiškimu, nėra priskiriama tirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikties žemesnės galios, nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams(2008m. liepos 18d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr.A-556-1333/2008). Tuo tarpu pareiškėjas prašo ištirti ginčo norminio administracinio teisės akto dalies atitiktį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymo Nr.D1-612“Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ 5.1 papunkčiui. Taigi, ir dėl to paminėtoje dalyje pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti(ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 116 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turi vykdyti ABTĮ 112 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pateikti įstatymo, kuriam prieštarauja ginčo norminio administracinio teisės akto dalis,kopiją(pareiškėjas pateikė neoficialią suvestinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakciją).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškimą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama.