Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-2124-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
2S-2124-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
E. S., V. T.
Ieškovas
A. L.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2124-264/2013Procesinio sprendimo kategorija 102.5; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. S. atstovo advokato R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-201-375/2013 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams E. S., V. T., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise) skyrė atsakovui E. S. bei jo atstovui advokatui R. L. baudą – po 500 Lt kiekvienam. 2013 m. birželio 7 d. atsakovo E. S. atstovas advokatas R. L. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudų panaikinimo pateikti ir panaikinti atsakovui E. S. ir jo atstovui 2013-03-22 nutartimi paskirtas baudas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad teisminėje praktikoje svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti paprastai pripažįstama prašymą pateikusio asmens liga, laikinas išvykimas, stichinės nelaimės, neturėjimas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir pan. Tačiau atsakovą atstovauja profesionalus, kvalifikuotas teisininkas - advokatas, kuris neabejotinai žino kokių procesinių teisių pagrindu ir kokiais terminais galima panaikinti, jo nuomone, neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus. Įstatymų leidėjo nustatyto ir 14 dienų termino turėjo visiškai pakakti atsitokėjimui, kaip įvardijo pats atsakovo advokatas, nuo „profesinio šoko būsenos“. Prašymas pateiktas tik po 77 dienų nuo nutarties priėmimo ir tokio ilgo termino praleidimas negali būti pateisintas nei atsakovo, nei juo labiau jo advokato patirtu šoku, todėl teismas atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, nes terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovo E. S. atstovas advokatas R. L. atskiruoju skundu (4 t. b. l. 4-7) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - advokato R. L. prašymą tenkinti - atnaujinti terminą prašymui dėl baudų panaikinimo pateikti ir panaikinti 2013 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo paskirtas baudas atsakovui E. S. ir advokatui R. L.. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis be motyvų, teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais. Nušalinimą pareiškė tik atsakovas E. S., bet ne jo atstovas advokatas R. L.. Advokatas tik palaikė atsakovo poziciją ir teikdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą bandė paaiškinti, kokie teismo veiksmai atsakovui sukėlė abejonių dėl jo nešališkumo. Atsakovas įgyvendino CPK 42 str. 1 d. ir 66 str. teisę pareikšti nušalinimą ir siekdamas užtikrinti operatyvų ir koncentruotą bylos nagrinėjimą, jį motyvavo. Taigi nušalinimo tikslas buvo tinkamas atsakovo, kaip proceso šalies teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas ir gynyba, bet ne civilinės bylos vilkinimas, todėl bylos atidėjimas yra objektyvi procesinė teisinė pasekmė, dėl kurios atsiradimo atsakovui ir jo advokatui baudos paskirtos akivaizdžiai nepagristai.

2. Atsakovas, kilus abejonėms dėl objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo, realizavo ne tik procesinę, bet ir konstitucinę teisę į teisingą teismą. Abejonių dėl teisėjos nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą sukėlė šios aplinkybės: teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas prijungė ieškovės išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą, nepagrįstą jokiais dokumentais ir nesuteikė atsakovui galimybės pasiruošti ir tinkamai atsikirsti į pateiktus paskaičiavimus. Tokiu būdu atsakovui buvo atimta galimybė tinkamai atsikirsti į ieškinį ir tuo buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės. Teismas pažeidė CPK 377 str. numatytą atsakovo teisę pareikšti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi atsisakė priimti atsakovo priešieškinį apskritai dar nepradėjus civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį, teismas nurodė, jog atsakovas reiškia pernelyg išankstinį ir nepagrįstą ieškinį - jis geranoriškai tėvystės nepripažino, o įsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo klausimu dar nėra, todėl jis dar negali realizuoti savo, kaip tėvo teisių bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme. Tokie teismo veiksmai akivaizdžiai neteisėti, pažeidžiantys proporcingumo ir lygiateisiškumo principus ir šališki, kadangi tuo pačiu teisiniu pagrindu, t.y. - tėvystės nustatymu įsiteisėjusiu teismo sprendimu - atsirandančią pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką teismas įpareigojo vykdyti, tačiau atsisakydamas priimti priešieškinį užkirto kelią teisės dėl bendravimo tvarkos su mažamete dukra nustatymo įgyvendinimo galimybei. Teismas neatsižvelgė ir nevertino parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo pareikšto prieštaravimo dėl L. L. tėvo V. T. tėvystės ginčijimo atsakovo E. S. DNR ekspertize. Nors DNR ekspertizė ir patvirtina, kad E. S. gali būti L. L. tėvas, tačiau bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių įrodymų (DNR), kad V. T. nėra L. L. tėvas, kad jo DNR nesutampa su E. S. DNR ir, kad tarp jų nėra kraujo ryšio. Teismo argumentas, kad bylos nagrinėjimui jau yra pasirengta ir 2013-03-19 posėdyje ginčas turėjo būti išspręstas iš esmės yra neteisingas ir nepagrįstas. Ši civilinė byla nebuvo paruošta nagrinėjimui, kadangi po to, kai buvo atidėtas teismo posėdis, teisėja išreikalavo naujus įrodymus, kurių mes negalėjome gauti.

3. Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis nepagrįstai motyvuojama tuo, kad prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. „Šokas“ yra medicininis kriterijus, kurio pabaigą gali vertinti tik specialiu medicininiu žinių turintys asmenys. Todėl toks teismo pasisakymas vertintinas tik kaip nuomonės išreiškimas ir negali pagrindinis argumentas prašymui atmesti. Kadangi baudos paskirtos visiškai nepagrįstai, todėl turėtų būti vertinama faktinis ir teisinis baudos skyrimo pagrindai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

2013 m. lapkričio 26 d. teisme gautas apelianto prašymas kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl CPK 69 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1-3 dalims.

Nagrinėjamoje byloje CPK 95 straipsnio nuostatos tiesiogiai ginčui netaikytinos, teismui nekyla abejonių dėl šio straipsnio atitikties Konstitucijai, todėl prašymas kreiptis į LR Konstitucinį teismą atmestinas (CPK 3 str. 3 d.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl baudų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. CPK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į teismą, paskyrusį baudą, su pareiškimu, prašydamas baudą panaikinti ar sumažinti. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 1, 4 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovui E. S. ir jo atstovui advokatui R. L. bauda buvo skirta pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, todėl keturiolikos dienų terminas prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti pasibaigė 2013 m. balandžio 6 d. Prašymą dėl termino atnaujinimo ir teismo paskirtos baudos panaikinimo apeliantas teismui pateikė 2013 m. birželio 7 d., t. y. žymiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Prašyme apeliantas nurodė, kad jis kaip advokatas buvo šokiruotas dėl teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų ir nepagrįsto baudų paskyrimo, kad dėl tokio patirto neteisingumo, profesinio šoko būsenoje net nesugebėjo nustatytu terminu parašyti prašymą panaikinti teismo paskirtas baudas atsakovui E. S. bei jo atstovui advokatui R. L.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, nes terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra konstatuojama, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2-292/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nurodytos termino prašymui paduoti praleidimo aplinkybės laikytinos subjektyviomis, o ne objektyviomis nuo apelianto valios nepriklausančiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių jis nustatytu terminu negalėjo atlikti procesinio veiksmo, ir jos nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių apeliantas negali atlikti procesinių veiksmų įstatymo nustatytais terminais. Atsakovas E. S. ir jo atstovas advokatas R. L. dalyvavo 2013 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ir buvo ne kartą įspėti, kad gali būti baudžiami už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, to prašė ir ieškovės atstovė. Apeliantas žinojo kad bus sprendžiamas paduotas nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiai teisėjai, o kartu su minėto pareiškimo nagrinėjamu taip pat, gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto argumentų dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi jam ir atsakovui skirtų baudų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, kadangi tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apelianto prašymą dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą atmesti.

Teisėja Aušra Baubienė