Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovams O. B., G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., būdamas UAB „D.“, kuri yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė, direktorius ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip jis pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. iš esmės pripažino padaręs inkriminuojamą administracinį teisės ir paaiškino, kad pirmiausiai atsiskaitinėjo su tais kreditoriais, kurie teikia prekes ar paslaugas, nes jo vadovaujamai įmonei tai yra svarbiau. Jis patikrinimo metu VMI paaiškino, kodėl susidarė tokia situacija ir kad ji laikina. Su užsakovu UAB „G.“ buvo pasirašyta sutartis mažesnė, negu faktiškai atlikti darbai. Mokesčių administratorius lankėsi objekte, minėtą faktą pripažino. Pastatas rekonstruojamas, iš karto sąmatos nebuvo įmanoma nustatyti. Tai patvirtinta abiejų šalių susitarimu. Atlikti subrangovo darbai yra didesni ir sumos didesnės nei generaliniams rangovams. Jis įstatymus žino, bet jeigu jų laikysis, tai subrangovai nevykdys darbų ir jis turės didesnių nemalonumų, negu nesumokėjęs skolos VMI, kuri bus padengta. Jei neatsiskaitys su kreditoriais, jam generalinis rangovas nesumokės, ir jis neturės galimybės atsiskaityti su VMI. Dėl negalėjimo laikytis eiliškumo jis bendravo su VMI, prašė, kad atidėtų mokėjimus. Skola VMI bus padengta. VMI atstovo siūloma bauda yra labai didelė, jis šeimos maitintojas, gauna vos kelis šimtus eurų. Žalos iš viso nėra, įmonė sumokės delspinigius, tai ir bus žalos atlyginimas.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas G. S. paaiškino, kad buvo mokami dengimai iš PVM sąskaitų, užskaitos, o tiesioginių mokėjimų nebuvo. Ta nepriemoka dabar dar didesnė. Pažeidimu padaryta žala yra tokia, kokia nurodyta pareiškime – 57 974,29 eurai. Jie žalą suskaičiavo taip, kad tai yra nepriemoka tos dienos, kai buvo padarytas atsiskaitymas. Jei įmonė padengs nepriemoką, tai tada žalos nebus. Žala kildinama iš nepriemokos, jei nepriemokos nebūtų, tai nebūtų ir žalos. Pati žala yra 57974,29 eurai. Ji galėjo būti padengta, gavus atsiskaitymą 2016 m. kovo 10 d. iš UAB „G.“. Priežastinis ryšys yra, nes jei būtų laikomasi eiliškumo, tai nepriemoka būtų padengta, nes pinigų tam buvo. Žala yra ta nepriemokos dalis, kuri galėjo būti realiai padengta. 2016 m. kovo 10 d. įmonei buvo sumokėta 180 tūkst. eurų. Tai dienai nepriemoka buvo 57 974,29 eurai. Taigi, įmonė turėjo padengti šią nepriemoką ir tada atsiskaitinėti su kitais. Taigi, ta nepriemoka, kuri galėjo būti padengta, tačiau nebuvo padengta ir yra VMI žala. Jei tai nepriemoka, kuri yra dabar, bus padengta, tai nebeliks žalos.

VMI prie FM 2016 m. birželio 13 d. Nr. (23.30-08) FR1042-4509 operatyvaus patikrinimo išvadoje užfiksuota, kad operatyvus patikrinimas buvo atliktas 2016 m. gegužės 25 d., o baigtas 2016 m. birželio 13 d., tikrinama – UAB „D.“. 2016 m. gegužės 18 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 103150,61 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka. 2016 m. kovo 31 d. bendrovė turėjo turto už 2317783,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3271876,00 Eur, 2016 metų I ketvirtį patyrė 666429,00 Eur nuostolį. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo vykdomi atsiskaitymai, be kita ko, su UAB „N.“ 2016 m. sausio 5 d. 37000,00 Eur, MB „S.“ 2016 m. sausio 5 d. 2058,33 Eur, 2016 m. vasario 5 d. 5720,00 Eur, 2016 m. vasario 24 d. 4409,01 Eur, 2016 m. kovo 16 d. 1000,00 Eur, 2016 m. kovo 18 d. 3000,00 Eur, UAB „M.“ 25000,00 Eur, UAB “F.“ 34000,00 Eur. Be to, bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 896445,00 Eur, o bendrovei skolingos UAB „V.“ 7300,00 Eur ir UAB „G.“ 83000,00 Eur. Bendrovės ilgalaikį turtą sudaro įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (981,00 Eur). Bendrovė yra suteikusi paskolas: 2014 m. gruodžio 22 d. V. B. 30000,00 Lt (8688,60 Eur) iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. kovo 5 d. UAB „R.“ 100000,00 Eur iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „S.“ 44000,00 Eur iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. liepos 29 d. N. B. 6500,00 Eur iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 9 d. UAB „E.“ 250000,00 Lt (72405,00 Eur) iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. birželio 1 d. UAB „N.“ 100000,00 Eur iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra gavusi paskolų už 230000 Eur. Bendrovės vadovas V. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokesčiai nesumokėti dėl to, kad su bendrove už atliktus darbus neatsiskaito užsakovas. Kai užsakovas atsiskaitys, tai bendrovė iš karto atsiskaitys.

VMI prie FM 2016 m. birželio 13 d. Nr. (23.30-08) FR1042-4509 operatyvaus patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys: 2016 m. sausio 1 d.-2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 1 d.-2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 1 d.-2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 1 d.-2016 m. balandžio 30 d., 2016 m. gegužės 1 d.-2016 m. gegužės 25 d. UAB „D.“ „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašai (b. l. 21-28); mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 10-19); V. B. 2016 m. gegužės 26 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis mokesčių nesumokėjo, kadangi užsakovas neatsiskaitė už atliktus darbus, atsiskaitys iš karto, kai užsakovas atsiskaitys (b. l. 32-33).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių ir aukščiau nurodytų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 50⁶ str. 1 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė įmonių vadovams už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši nuostata yra imperatyvi, nes nenumato jokių išimčių, todėl ji privaloma visiems subjektams. CK 6.930¹ str. 1 d. numatyta nuostata taikoma tik tuomet, kai įmonės padėtis yra labai sunki ir įmonė neturi pakankamai lėšų, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. paaiškino, kad jis yra UAB „D.“ direktorius, žinodamas apie esančią mokestinę prievolę, jis pirma atsiskaitinėjo su kreditoriais savo nuožiūra. Be to, jis nurodė, kad jeigu laikysis įstatyme įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo, tai subrangovai nevykdys darbų ir jis turės didesnių nemalonumų, negu nesumokėjęs skolos VMI. V. B. iš esmės pripažino inkriminuojamas faktines aplinkybes ir patvirtino, kad jis, negalėdamas atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia pažeidęs atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė tokio savo elgesio priežastis, t. y. jis nurodė, kad jam svarbiau atsiskaityti su kitais kreditoriais, nes kitaip apskritai negalės atsiskaityti su VMI, be to, jeigu jis neatsiskaitys su subrangovu, tai turėsi didesnių nemalonumų. Šioje vietoje pažymėtina, kad įmonės sunki finansinė padėtis nešalina asmens atsakomybės, kadangi CK 6.930¹ str. 1 d. yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, V. B. nurodyta aplinkybė, kad jam svarbiau buvo atsiskaityti su kitais kreditoriais, nes jis kitaip apskritai negalės atsiskaityti su VMI, neturi reikšmės sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. klausimą.

Byloje esantys duomenys – VMI prie FM 2016 m. birželio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, UAB „D.“ banko sąskaitų išrašai, UAB „D.“ 2016 m. sausio 1 d.-2016 m. kovo 31 d. balansas, UAB „D.“ 2016 m. sausio 1 d. -2016 m. kovo 31 d. pelno ataskaita ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. pateiktas paaiškinimas bei nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad V. B., būdamas UAB „D.“ direktorius, neturėdamas finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM, kurie pagal CK 6.930¹ str. 1 d. yra žemiau nei VMI, taip jis pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 50⁶ str. 1 d.

V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta,

Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat įvertina pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, neteistas, dirbantis, išlaikantis šeimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, artimą minimaliai. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda.

VMI prie FM pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateiktas prašymas priteisti iš V. B. 57 974,29 eurų dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai. VMI prie FM atstovas teismo posėdžio metu palaikė tokį prašymą ir nurodė, kad pažeidimu yra padaryta 57 974,29 eurų žala, yra priežastis ryšys tarp padaryto pažeidimo ir žalos. ATPK 37 str. numatytas turtinio nuostolio atlyginimo institutas, kuris numato, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis, skiriant nuobaudą sprendžiamas klausimas dėl nuostolio atlyginimo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti įpareigotas atlyginti tokį turtinį nuostolį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio turtinio nuostolio atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. ATPK 37 str. numato teismo teisę, tačiau ne pareigą išspręsti turtinio nuostolio atlyginimo klausimą, todėl, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, asmuo įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį tik tuomet, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto ir jo dydžio nekyla jokių pagrįstų abejonių ir žalos klausimą įmanoma išspręsti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tokio klausimo išsprendimas nevilkins administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Nors VMI prie FM atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad padaryta žala yra prilyginama mokestinės nepriemokos dydžiui, kuris buvo tuomet, kai UAB „D.“ gavo lėšų, kurių būtų užtekę padengti šią nepriemoką, ir nurodė konkretų žalos dydį, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti, jog V. B. veiksmais padaryta žala VMI prie FM ir kokio konkretaus dydžio žala padaryta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala. Mokestinė nepriemoka nėra ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo pasekmė ir ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. V. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Už mokestinės prievolės įvykdymo termino praleidimą VMI įstatymų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti netesybų. Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas nurodė, kad jeigu nepriemoka, kuri yra susidariusi, būtų padengta, tai žalos neliktų, t. y. jei įmonė padengs nepriemoką, tai žalos nebus. Nors byloje esantis įmonės balansas patvirtina, kad UAB „D.“ materialinė padėtis yra sunki, tačiau vien įmonės balanso nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog įmonė tikrai negalės padengti mokestinės nepriemokos ar jos dalies. Šios nutarties priėmimo metu nėra duomenų, kad UAB „D.“ būtų iškelta bankroto byla. Nesant pakankamai duomenų apie tai, kad realiai nebus galimybės išieškoti mokestinės nepriemokos iš UAB „D.“, nėra ir galimybės taikyti ATPK 37 str. bei įpareigoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį atlyginti turtinį nuostolį. V. B. nesutinka su tokia žala, kokia yra nurodoma VMI pareiškime, jo teigimu, žalos dėl jam inkriminuojamo pažeidimo iš viso nėra, įmonė sumokės delspinigius, tai ir bus žalos atlyginimas, mokestinę nepriemoką turi padengti įmonė. Esant tokioms aplinkybėms, teigtina, kad nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl padarytos žalos ir jos dydžio, tokie ginčai tarp šalių sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu patenkinus VMI prašymą atlyginti nuostolius administracinio teisės pažeidimo byloje, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl nuostolių dydžio. Remiantis išdėstytu, VMI prie FM pareikštas prašymas dėl turtinio nuostolio priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartys bylose Nr. eATP-296-870/2016, Nr. eATP-209-256/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą prašymą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo numerį A2.2.-10314-929/2016.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).