Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2016-11-28, apie 13.08 val., Vilniuje, Ozo g. 25, vairuodamas automobilį Volvo XC 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. V., nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui A. Z. buvo inkriminuojama tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017-01-01).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z. dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių paaiškino teismui, kad protokole dėstomus kaltinimus supranta, tačiau nori paaiškinti, jog minėtą dieną automobiliu Volvo XC 60 vyko į PC „Akropolis“, nes atvežė tėvą į vaistinę, laukė jo automobilių stovėjimo aikštelėje. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos į dešinę ir judėdamas arčiau išėjimo, kad pasitiktų sunkiai vaikščiojantį tėvą, pravažiuodamas pro stovinį automobilį AUDI išgirdo keistą garsą, dėl ko sustojo, apsižiūrėjo ir pamatęs ant žemės plastikinį butelį ir kitoje pusėje - sniego gniūžtę, pagalvojo, kad užvažiavo ant vieno arba ant kito daikto. Todėl nuvažiavo arčiau išėjimo iš prekybos centro. Sustojo, išlipo iš automobilio, ranka pamojavo tėvui, žvilgtelėjo dar į savo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nematė. Sulaukė tėvo ir kartu su juo išvažiavo. Vėliau buvo iškviestas į kelių policiją, kur jam pranešė, jog minėtą lapkričio dieną jis sukėlė eismo įvykį bei apgadino automobilį AUDI A4. Per automobilių sugretinimą jam buvo pasiūlyta nuvalyti savo automobilį, tuomet ir pastebėjo, jog yra nedidelis įbrėžimas. Nedidelis apgadinimas buvo matomas ir ant automobilio Audi. Atsiprašė automobilio savininko dėl sukelto eismo įvykio, tačiau tikrai tikslo pasišalinti ir išvengti atsakomybės jis neturėjo. Alkoholio nevartojo, buvo blaivus, yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, automobilis techniškai tvarkingas. Po padaryto netyčinio susidūrimo su kitu automobiliu jis niekur neišvažiavo, kurį laiką laukė savo automobilyje tėvo. Dažnai lankosi su tėvu Akropolyje, kur tėvas perka vaistus, žino, jog aplinka yra filmuojama, todėl akivaizdu, jog supratęs, kad buvo eismo įvykio dalyviu, niekur nevažiuotų, lauktų nukentėjusiojo ar kviestų policijos pareigūnus. Tuo labiau, kad žala itin nedidelė. Prasmės išvažiuoti, slėptis nebuvo. Jo darbas susijęs su nuolatiniu vairavimu, turi daug važinėti po Europą, sunkiai serga tėvas, todėl teisių atėmimas turėtų jam sunkių pasekmių. Gailisi, kad taip atsitiko, tačiau tikrai nuo galimos atsakomybės jis nebėgo ir iš įvykio vietos tyčia nepasišalino. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo už jam padarytą turtinę žalą bei sukeltus nepatogumus.

Nukentėjusysis A. V. teismo posėdyje parodė, jog pats eismo įvykio prie PC „Akropolis“ nematė. Apie tai, jog apgadintas jo automobilis Audi A4, sužinojo iš liudytojo, kuris laukė jo prie automobilio ir pranešė išvažiavusio automobilio Volvo valstybinius numerius. Paskambino policijai, po savaitės buvo kviečiamas į policiją, kur buvo apžiūrėti abu automobiliai, jų apgadinimai, padarytas mašinų sugretinimas. Automobilis Audi A4 apdraustas Kasko. Eismo įvykio metu buvo įbrėžtas priekinis bamperis ir įlenktas sparnas. Ant automobilio Volvo buvo vos matomi apgadinimai - įbrėžimai.

Liudytojas M. K. parodė, kad parkavo automobilį aikštelėje prie Akropolio. Matė, kaip išvažinėjo automobilis Volvo ir užkabino stovinčią mašiną Audi. Vairuotojas pavažiavo atgal, kad galėtų išvažiuoti, ir išvažiavo. Jokių signalų vairuotojui jis nerodė, garso signalu jo dėmesio neatkreipė. Pranešė apie įvykį per Prekybos centro garsinę informaciją. Sulaukė nukentėjusiojo, kuriam pranešė išvažiavusio automobilio valstybinius numerius.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu nustatyta, kad automobiliui AUDI A4 apgadintas priekinis sparnas kairėje pusėje. Automobiliui Volvo XC 60 – durelės, galinis sparnas dešinėje pusėje, tose vietose rasti įbrėžimai. Buvo padaryta išvada, kad apgadinimai galėjo būti abiejų automobilio kontakto pasekmė (b.l. 18-29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma: paties A. Z. paaiškinimu, nukentėjusiojo A. V. bei liudytojo M. K. parodymais, vaizdo medžiaga, automobilių apžiūros bei jų sugretinimo rezultatais nustatyta, kad A. Z., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės prie PC „Akropolis“ buvo neatidus. Važiuodamas pro stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino nukentėjusiajam A. V. priklausantį automobilį. Tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Jo veiksmai teismo perkvalifikuojami iš LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies (galiojusio iki 2017-01-01) į ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi ANK 423 straipsnio redakcija nustato atsakomybę vairuotojams tik už eismo įvykį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o už išvardintas pasekmes bei už turto sugadinimą pažeidžiant KET reikalavimus - tik neturintiems teisės vairuoti, neblaiviems asmenims, jeigu jų girtumas neviršija 1,5 promilių bei vengiantiems tikrintis blaivumą asmenims. Tokiu būdu nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK neliko administracinės atsakomybės turinčiam teisę vairuoti transporto priemones ir blaiviam vairuotojui už eismo įvykį, sukėlusį tik turtinę žalą kitiems asmenims. Vairuotojas gali būti baudžiamas tik už konkretų KET reikalavimų pažeidimą, nulėmusį eismo įvykį. Vairuotojas A. Z. pažeidė KET reikalavimus, nes išvažiuodamas iš aikštelės nepaliko saugaus tarpo ir kliudė kitą, stovėjusią jam iš dešinės transporto priemonę, tačiau jis turi teisę vairuoti transporto priemones, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis vairavo neblaivus, todėl jis negali atsakyti už turto sugadinimą ir turi būti traukiamas atsakomybėn tik už dėl neatsargumo padarytą KET pažeidimą.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau –ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad A. Z. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, A. Z. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. A. Z. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo A. Z. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kadangi duomenų visuma nustatyta, jog jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs, slystamojo pobūdžio. Liudytojas M. K. patvirtino, kad po eismo įvykio automobilio Volvo XC 60 vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, neapžiūrinėjo galimų apgadinimų, taip pat, kad jis pats (liudytojas) vairuotojui neparodė jokių ženklų, kad šis manevruodamas kontaktavo su svetimu automobiliu ir tapo eismo įvykio kaltininku. Nukentėjusysis A. V. nurodo, kad apgadinimai ant jo automobilio Audi buvo tokie menki, kad jeigu ne liudytojas ir ne detali apžiūra, tai jis jų ir nebūtų pastebėjęs. Žalą jis vertina kaip mažareikšmę. Vairuotojas apgailestavo dėl įvykio ir atsiprašė jo.

A. Z. automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Vairuotojo stažas - 12 metų, šiurkščių pažeidimų jis per minėtą laikotarpį nepadarė, galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, kad po sukelto eismo įvykio vairuotojas A. Z. neišvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės prie PC „Akropolis“, tačiau privažiavo ir sustojo priešais įėjimą į centrą tam, kad jo tėvui būtų arčiau eiti iki automobilio, taigi jie nepaliko stovėjimo aikštelės, kas patvirtina jo aiškinimus, jog jis nesuvokęs apie eismo įvykio padarymą, tikslo vengti galimos atsakomybės neturėjęs ir nepasišalinęs. Esamas prie bylos vaizdo įrašas patvirtina šias aplinkybes.

Vairuotojas A. Z. dažnai lankosi prekybos centre ir žino, jog aplinka yra filmuojama. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad vairuotojas A. Z. nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, padarė kitam asmeniui turtinę žalą. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Tuo tarpu Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko A. Z. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį negalima. Kadangi teismas A. Z. veikoje nenustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių visumos, klausimas dėl galimybės jo veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį LR ANK nesvarstytinas ir teisena šioje dalyje nutrauktina pagal LR ATPK nuostatas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto KET pažeidimo pobūdį – pažeidimas (ANK 417 str. 8 d.). padarytas neatsargia kaltės forma, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris dirba, galiojančių nuobaudų neturi. Gailisi dėl savo neatsargios veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių vairuotojo atsakomybę aplinkybių nėra. Dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., ANK 9 str., 417 str. 8 p., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 644 str.,

nutarė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje (perkvalifikavus iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies) ir nubausti 11 eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant A. Z. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16064177575.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.