Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-491-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-23
Bylos Nr.
1A-635-491-2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00310-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
L. V.
Baudžiamoji byla 1 A – 635 – 491 / 2012Proceso Nr. 1-76-1-00310-2012-4Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.4. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Rita BilevičienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant :prokurorei Dovilei Maldeikienei,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. ir nubaustas areštu 30 parų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje esančioje (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo nusipirkdamas už 550 Lt šaunamąjį ginklą – 380-o kalibro (9 mm) revolverį ME 38 Compact-G (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, kuriuos neteisėtai laikė ir vežiojo savo automobilio daiktų dėtuvėje iki 2012 m. gegužės 19 d., 5.00 val., kol jį Panevėžio rajone, kelio A2 Vilnius – Panevėžys 132 kilometre sulaikė važiuojantį minėtu automobiliu policijos pareigūnai ir automobilio apžiūros metu rado revolverį bei šaudmenis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas įsigijusiu ir vežiojusiu (gabenusiu) minėtą ginklą bei šaudmenis ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas dėsto įgijimo, laikymo bei gabenimo sąvokas ir teigia, kad byloje nėra tiksliai nustatyta kada ir iš ko jis įsigijo ginklą ir šaudmenis, kaltinime nėra nurodyta, kur jis gabeno minėtus daiktus, todėl apylinkės teismas ginklo ir šaudmenų įsigijimo bei gabenimo faktus preziumavo remdamasis nustatytu jų suradimo ir laikymo automobilyje faktu, o ne byloje esančiais įrodymais. Neginčijimas konstatavimas, kad jis laikė automobilyje ginklus ir šaudmenis savaime nereiškia, kad būtent jis juos įgijo ir gabeno. Todėl apeliantas mano, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu įgijęs ir gabenęs šaunamąjį ginklą bei šaudmenis ir šios jam inkriminuotos aplinkybės turėtų būti pašalintos iš skundžiamo nuosprendžio. Be to apeliantas teigia, kad jo turėtas šaunamasis ginklas yra legalioje apyvartoje, šį ginklą galima įsigyti parduotuvėje, todėl jis abejoja, ar pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo šiuo šaunamuoju ginklu. Taip pat apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl ko ši byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirba užsienyje, jau vien ikiteisminio tyrimo bei teismo procesas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nulėmė jo siekį daugiau nebenusikalsti, todėl šios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius BK 54 str. 3 d. ir paskyrus jam baudą.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl šaunamojo ginklo įgijimo ir gabenimo

Pagal BK 253 str. 1 d. baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šis nusikaltimas gali būti padarytas viena ar keliomis alternatyviomis veikomis – gaminimu, laikymu, įgijimu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Bet kurios iš šių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 str. 1 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už vienos ar kelių iš BK 253 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Kolegija atkreipia dėmesį, kad šaunamojo ginklo vežiojimas, nėra numatytas kaip alternatyvus nusikalstamas veikimas, už kurį asmuo gali būti nubaustas pagal BK 253 str. 1 d.

Apeliantas skunde skiria nemažai dėmesio gabenimo sąvokos ir jos požymių aptarimui, mano, jog jis už tai nuteistas nepagrįstai, prašo šią veiką šalinti iš nuosprendžio. Tačiau, kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu apeliantas ir nėra nuteistas už šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimą, todėl skundo argumentai dėl to iš viso yra beprasmiai.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad jis pripažintas kaltu už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. Tiesa, teismas čia nurodė ir tai, kad jis savo automobilio daiktų dėtuvėje ir vežiojosi šiuos daiktus. Tačiau, visų pirma, kaip jau buvo minėta, analizuojant BK 253 str. 1 d. dispoziciją akivaizdu, kad šaunamojo ginklo ir šaudmenų vežiojimas tiesiogiai nėra joje numatytas kaip savarankiška, baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika. Kita vertus, šių daiktų gabenimas apeliantui nebuvo inkriminuotas nei kaltinamajame akte, konkrečiai ši veika nėra minima ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kur aprašoma įrodyta kaltininko padaryta nusikalstama veika. Pagal paties apelianto iš esmės nuoseklius parodymus, įsigijęs revolverį ir 5 šovinius, jis juos pasidėjo ir laikė automobilio daiktų dėtuvėje, kur šie daiktai ir buvo rasti apžiūros metu. Neabejotina, kad važinėdamas automobiliu ir vežiodamasis juos toje pačioje dėtuvėje, jis tęsė šių daiktų laikymą, o ne padarė tokiu būdu savarankišką nusikaltimą – gabeno juos. Kolegijos įsitikinimu, šaunamojo ginklo ir šaudmenų vežiojimasis automobilio daiktų dėtuvėje šiuo atveju yra ne kas kita, o vienas iš jų neteisėto laikymo būdų. Todėl tvirtinti, kad apeliantas šiuo atveju neteisėtai ir gabeno šiuos daiktus, nėra jokio pagrindo, ir smulkiau aptarinėti kitus su šia veika susijusius apeliacinio skundo argumentus, nėra būtinumo.

Kolegija čia pažymi ir tai, kad apylinkės teismas visiškai be pagrindo skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje šaunamojo ginklo ir šaudmenų vežiojimąsi prilygino jų gabenimui ir laikė tai savarankiška nusikalstama veika. Šis teiginys iš nuosprendžio šalinamas keičiant jį (BPK 328 str. 4 p.).

Negalima sutikti ir su apelianto skundo argumentais dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, kurių esmė yra ta – teismas, apelianto nuomone, šią veiką tiesiog preziumavo esant įrodyta kita po to sekusia veika, t.y. jų neteisėtu laikymu. Taip nėra.

Kolegija visiškai sutinka su apeliantu, kad kaltė tiek įgijus, tiek laikius šaunamąjį ginklą ir šaudmenis turi būti neginčijamai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patvirtintais įrodymais. Vienu tokių įrodymų baudžiamojoje byloje neabejotinai yra ir paties kaltininko parodymai. Tai yra tiesioginis įrodymas, ir jei jis nekelia abejonių dėl įrodymams keliamo leistinumo ar liečiamumo principų pažeidimo, jei jis yra patvirtintas kitais bylos įrodymais, jis teismų praktikoje yra laikomas vienu iš faktinių duomenų, kuriuo pilnai gali būti įrodinėjama kaltininko kaltė ar kitos bylos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas pats vienodai nuosekliai pripažino, kad šaunamąjį ginklą ir šaudmenis 2012 m. kovo mėnesį jis nusipirko (duomenys neskelbtini) už 550 litų. Taigi, iš jo parodymų pakankamai tiksliai buvo nustatyta šio nusikaltimo padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)), laikas (2012 m. kovo mėnuo) ir svarbi aplinkybė (kaina). Visiškai suprantama, kad jis galėjo ir neprisiminti tikslesnio įsigijimo laiko (dienos ir valandos) ar nepažinoti ginklą ir šovinius pardavusio asmens, tačiau paties apelianto parodymais nustatytų faktų šiuo atveju pilnai pakanka aprašyti esmines šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo aplinkybes ir pripažinti, kad ši veika yra įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.

Dėl nuteistojo kaltės neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis

Apeliantas skunde nepagrįstai abejoja, ar skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, nes jo turėtas šaunamasis ginklas yra legalioje apyvartoje ir jį galima legaliai įsigyti parduotuvėje.

Neteisėtas disponavimas tam tikru materialiu daiktu baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip tokio daikto gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, nešiojimas ar realizavimas neturint tam atitinkamo leidimo. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad L. V. turėto šaunamojo ginklo bendras ilgis yra 18 cm, jo vamzdžio – 5,8 cm (14, 15 b.l.), todėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 3 d., 49 d., 55 d. ir 5 str. 6 d. prasme tai yra trumpasis šaunamasis ginklas, priskiriamas C kategorijai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad L. V. būtų kurios veikiančios šaudymo sporto organizacijos narys, todėl norėdamas laikyti (turėti) C kategorijai priskirtą trumpąjį šaunamąjį ginklą, Įstatymo 13 str. prasme, jis turėjo turėti mažiausiai 21 metus. Vien tik tai, kad aukščiu paminėtą šaunamąjį ginklą L. V. laikė tuo metu, kai jam buvo 19 metų, suponuoja išvadą, kad jis šį šaunamąjį ginklą laikė neteisėtai.

Be to, Įstatymo 13 str. įtvirtinta, kad šaunamuosius ginklus įsigyti ir laikyti (turėti) gali asmenys, gavę leidimą, kurį, pagal Įstatymo 12 str. 1 d., pas L. V. rastam ginklui įsigyti ir turėti išduoda policijos įstaiga. Gi nagrinėjamu atveju L. V. neturėjo leidimo įsigyti ir laikyti (turėti) jo automobilyje rasto šaunamojo ginklo, o tuo pačiu jam skirtų šaudmenų. Taigi, L. V. veikos neteisėtumas pasireiškė dvejais požymiais: 1) nustatyto amžiaus teisėtam disponavimui tokiu ginklu neturėjimu ir 2) policijos įstaigos išduoto leidimo teisėtam disponavimui tokiu ginklu neturėjimu. Ir vien tik tai, jog tokie patys, kaip pas L. V. buvo rasti, šaunamieji ginklai ir šaudmenys yra legalioje apyvartoje ir juos galima įsigyti parduotuvėse, šiuo konkrečiu atveju nedaro L. V. veikos teisėta.

Dėl bausmės

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 55 str. nurodyta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 49 str. 3 d. reglamentuoja, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas L. V. bausmę (nustatydamas jos rūšį ir trukmę) apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, šis nusikaltimas tyčinis ir baigtas), į vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį dėl to), tinkamai įvertino L. V. asmenybę (jis nusikalto pirmąkart, administracine tvarka baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba ir gyvena užsienyje, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodydamas jo gimimo datą neabejotinai įvertino ir jauną nuteistojo amžių). Tokiu būdu apylinkės teismas visiškai pagrįstai už padarytą nusikaltimą nubaudė L. V. BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelnesne arešto bausme, kuri savo trukme yra žymiai mažesnė už BK 49 str. 3 d. numatytą šios bausmės vidurkį.

Apeliantas prašo taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę – baudą. Tačiau taikant BK 54 str. 3 d. būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų žymiai mažesnį nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą visuomenei. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu tokių aplinkybių byloje nėra. Tiek apylinkės teismo nuosprendyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo išskirtinai mažesnio L. V. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo – visos jos leidžia bausmę L. V. individualizuoti tik BK 253 str. 1 d. sankcijos ribose. Tokiu būdu, nenustačius išimtinių aplinkybių, kurios rodytų žymiai mažesnį apelianto asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei, taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatyme, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybės pavojingumą visuomenei, ji yra proporcinga padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir teisingumo principo nepažeidžia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginį, kad L. V. neteisėtai gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Evaldas VanagasBronė Vidzėnienė