Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1537-95/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-07-20
Bylos Nr.: Ik-1537-95/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00708-2010-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liuda Arlauskienė, Gintaras Dzedulionis, Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas: UAB „Veskonas“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Konstantinas Mironovas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
9.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1537-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00708-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.3.5;9.2.1.3; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Konstantinui Mironovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Veskonas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Veskonas“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2009-07-23 sprendimą Nr. (27.183)-256-334 (toliau – Vilniaus AVMI, Inspekcijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2009-10-30 sprendimą Nr. 69-305 (toliau – VMI prie LR FM sprendimas) bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010-02-08 sprendimą Nr. S-46(7-413/2009) (toliau – Komisijos sprendimas).

Skunde nurodė, kad nei atsakovė, nei tretysis suinteresuotas asmuo nesurinko įrodymų, keliančių pagrįstą abejonę pareiškėjo sąžiningumu, todėl įrodinėjimo našta, šioje situacijoje negali būti perkeliama bendrovei, o tai reiškia, jog pareiškėja laikytina sąžininga ir neturi pareigos įrodinėti savo sąžiningumo. Taigi, mokesčių administratoriui nepateikus įrodymų, keliančių abejonių pareiškėjos sąžiningumu, laiko, kad įmonė buvo sąžininga ir turi teisę į PVM atskaitą. Be to, mano, kad mokesčių administratoriui neginčijant prekių bei paslaugų (išskyrus UAB „ILC agentūra“) įsigijimo ir pardavimo faktų, pareiškėjos realiai patirtos prekių bei paslaugų įsigijimo sąnaudos, kurios susijusios su bendrovės vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla, vadovaujantis MAĮ 10 str. nuostatomis, turi būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais ir skaičiuojant apmokestinamąjį pelną turi būti leidžiama atimti iš bendrųjų pajamų. Nesutiko su Komisijos išvadomis, kad prekių įsigijimas iš UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Ostija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM“, UAB „Oranžinė linija“ yra neįvykęs dėl šių įmonių atliktų teisės pažeidimų. Daro išvadą, kad įsigijimų iš UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Ostija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM", UAB „Oranžinė linija“ realumas Komisijos sprendime neigiamas grindžiant šių ūkio subjektų arba dar ankstesnėse prekių tiekimo bei paslaugų teikimo stadijose dalyvavusių asmenų teisės pažeidimais, veiklos aplinkybėmis (darbuotojų kiekio, nuosavybės teise valdomo turto ir pan.), tiekėjų mokestinių patikrinimų metu padarytomis išvadomis ir baudžiamosios bylos medžiaga. Tiek Komisijos sprendime, tiek atsakovės sprendime cituojant atskiras apklausos protokolų ištraukas nėra aišku, apie kokias konkrečias aplinkybes kalbama. Tvirtino, kad pareiškėja, kaip ir bet kuris ūkio subjektas, turi teisę pasitikėti savo kontrahentai, nes jie yra teisėtai registruoti valstybės administruojamame juridinių asmenų registre, o mokesčių administratoriaus internetinėje svetainėje www.vmi.lt apie juos nėra paskelbta jokios neigiamos informacijos. Atkreipė dėmesį, kad teisinio saugumo principas pripažįstamas ES teisėte, jis taip pat yra viena esminių iš Lietuvos Respublikos konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, kad iš Komisijos sprendime minimų įmonių įsigytų prekių bei paslaugų procentinė vertė visoje įmonės įsigytų prekių bei paslaugų per 2003 – 2005 m. sudaro nuo 0,1 % iki 4,7% visos apyvartos, o bendrame tiekėjų skaičiuje, minėtos įmonės sudaro nuo 0,5 % iki 1 %. Todėl neprotinga yra reikalauti iš bendrovės apsilankyti pas kiekvieną kontrahentą jo veiklos vykdymo vietoje bei išsireikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas ir pan. Bendrovei nekilo jokių abejonių ar įtarimų, kad sprendime nurodyti kontrahentai gali dalyvauti ar dalyvauja PVM sukčiavime. Pareiškėja 2003 m. sumokėjo 867 248,90 Lt mokesčių. Akcentavo, kad byloje ginčo, kad pareiškėja realiai įsigijo prekes bei paslaugas iš minėtų bendrovių ir jas toliau panaudojo Pareiškėjo PVM apmokestinamojoje veikloje nėra. Be kita ko, pareiškėja nesutiko tiek su Inspekcijos, tiek su centrinio mokesčių administratoriaus daroma išvada, kad PVM sąskaitoje faktūroje serija, išrašytoje UAB „Oltija“, užfiksuota realiai tomis sąlygomis neįvykusi ūkinė operacija. Pareiškėja 2003-02-21 sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo AB „Vievio paukštynas“ rekonstruojamame kiaušinių miltelių-masės ceche, įrengti bei priduoti užsakovui vėdinimo, šildymo, šaldymo sistemas, vadovaujantis tarpusavyje suderintu projektiniu sprendimu ir sąmata. Minėti darbai pagal rangos sutartį AB „Vievio paukštynas“ rekonstruojamame kiaušinių miltelių-masės ceche buvo atlikti, o įrengimai paruošti darbui. Šiems darbams atlikti bendrovė medžiagas bei darbus pirko iš UAB „Oltija“ ir jie buvo realiai panaudoti AB „Vievio paukštynas“ atliekamoje rekonstrukcijoje, todėl visiškai nepagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėja neįsigijo iš UAB „Oltija“ medžiagų bei darbų. Pareiškėjos nuomone, nustačius, kad prekes ir/ar paslaugas jai suteikė ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti subjektai, o kiti subjektai, kurie yra nustatomi ir/ar žinomi, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama nesuteikti bendrovei teisės į PVM atskaitą. Komisijos sprendime remiamasi išimtinai baudžiamųjų bylų, kurių tyrimas dar nėra baigtas, duomenimis. Tokiu būdu, šiuo metu ikiteisminių tyrimų metu yra nustatomi tikrieji asmenys, kurie galimai neteisėtai naudojo pareiškėjos kontrahentų pavadinimus, antspaudus ir rekvizitus, todėl ikiteisminių tyrimų baigties rezultatai gali turėti esminės įtakos pareiškėjos apmokestinimui. Kadangi nėra ginčo, kad pareiškėja realiai įsigijo prekes bei paslaugas ir jas panaudojo PVM apmokestinamai veiklai, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendrovės sąžiningumo, t. y. ar įmonė, sudarydama ir vykdydama sandorius, žinojo (turėjo žinoti), kad įsigydama prekes ji dalyvauja sukčiavime. Nesant viešai paskelbtų duomenų, apie neteisėtus pareiškėjos kontrahentų veiksmus bei įvertinus tai, kad visi kontrahentai yra pripažintini vykdantys PVM apmokestinamąją veiklą, bendrovė turi teisę pasitikėti šio sandorio teisėtumu be rizikos būti solidariai atsakinga sumokėti mokestį už tiekėją. ETT sprendime C-384/04 pabrėžė, kad prielaidos, kuriomis remiamasi asmenį laikant žinojusiu apie PVM nesumokėjimą, negali būti suformuluotos taip, kad apmokestinamajam asmeniui taptų praktiškai neįmanoma arba labai sunku įrodyti kitaip. UAB „ILC agentūra“ apskundė LVAT trečiojo suinteresuoto asmens 2005-09-20 sprendimą, kuriuo ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Inspekcijos patikrinimo akte padaryta išvada, kad UAB „ILC agentūra“ yra įsteigta neteisėtai veiklai vykdyti. Nei VMI prie LR FM, nei Vilniaus AVMI nenustatė jokių aplinkybių, įrodančių pareiškėjos nebūdingą elgesį sudarant prekių/paslaugų įsigijimo komercinius sandorius. Su visais savo kontrahentais bendrovė sudarydavo analogiškas sutartis bei vykdydavo atsiskaitymus, kaip ir su patikrinimo akte minimais kontrahentais. Tretysis suinteresuotas asmuo surinko pakankamai įrodymų apie pareiškėjos sutartinių partnerių: UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Ostija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM“, UAB „Oranžinė linija“ neteisėtą veiklą, tačiau apie PVM nesumokėjimą, Inspekcija nepateikė pakankamai duomenų. Pareiškėjos kontrahentai teikė deklaracijas, deklaravo jose pirkimo bei pardavimo PVM, todėl, jeigu bendrovei yra neleidžiama į atskaitą įtraukti pirkimo PVM, yra pažeidžiamas neutralumo principas. Visa tai tik įrodo, kad nebuvo pagrindo bendrovei abejoti jos kontrahentų vykdomos veiklos teisėtumu. Pabrėžė, kad pareiškėja, kaip sąžiningas asmuo, visada sudaro bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuriomis be kitų dalykų yra draudžiama pareiškėjo civilinė atsakomybė dėl oro vėdinimo, šildymo, kondicionavimo įrangos projektavimo, montavimo, paleidimo ir aptarnavimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, jog tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus ne tik mokant mokesčius, bet ir atliekant užsakymus. Jeigu pareiškėja būtų galėjusi žinoti arba žinojo, kad jos kontrahentai netinkamai vykdys savo prievoles dėl tiekiamą prekių bei teikiamų paslaugų, ji nebūtų sudarinėjusi draudimo sutarčių bei mokėjusi draudimo įmokas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (b. l. 74-75; žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Veskonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 47-56) nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sandoris UAB „Veskonas“ su UAB „Oltija“ realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiai. Pareiškėja į buhalterinę apskaitą įtraukė 50 000 Lt sąnaudų ir 9 000 Lt PVM pagal UAB „Oltija“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas paslaugas. Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Daro išvadą, kad ūkinės operacijos, kurios atvaizduotos UAB „Barnabą“ išrašytose UAB „ILC agentūra“ PVM sąskaitose faktūrose, o UAB „ILC agentūra“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose UAB „Veskonas“ yra neįvykusios, o tik buvo surašyti dokumentai. Sandoris UAB „Veskonas“ su UAB „Justovita“ taip pat realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaitos faktūros, sutartys, darbų priėmimo aktai. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 250 517 Lt sąnaudų ir 45 093 Lt PVM pagal UAB „Justovita“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas paslaugas. Sandoriai tarp UAB „Veskonas“ ir UAB „Lidmira“ realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaitos faktūros, sutartys, darbų priėmimo aktai, sudarantys sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir išlaidas. Pareiškėja į buhalterinę apskaitą įtraukė 471 154 Lt sąnaudų ir 84 806 Lt PVM pagal UAB „Lidmira“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas prekes bei paslaugas. Sandoriai UAB „Veskonas“ su UAB „Villen“ realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaitos faktūros, sutartys, darbų priėmimo aktai, pagal kuriuos, kaip neturinčius juridinės galios dokumentus, įmonė į buhalterinę apskaitą įtraukė 424 832 Lt sąnaudų ir 76 469 Lt PVM. Ūkinės operacijos, atvaizduotos UAB „Kronika“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tarp UAB „Veskonas“ ir UAB „Kronika“ realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai sąskaitos faktūros, sudarančios sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir išlaidas. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 102 468 Lt sąnaudų ir 18 444 Lt pagal UAB „Kronika“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės įsigytas prekes. Be kita ko, nurodė ir tai, kad UAB „Alentada“ įformindavo dokumentus, pagal kuriuos sudarė kitoms įmonėms galimybę neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei išlaidas, nes vykdyti tokios didelės apimties veiklą ir už tokią vertę, kokia yra įvardinta PVM sąskaitose faktūrose, įmonė negalėjo, nes nėra duomenų, kad bendrovė būtų turėjusi reikalingų resursų: materialaus turto, sandėliavimo patalpų, transporto veiklai vykdyti, bei apie bendrovės naudai veikusius trečiuosius asmenis, prekių pristatymo faktą. Todėl ūkinės operacijos, atvaizduotos UAB „Alentada“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tarp UAB „Veskonas“ ir UAB „Alentada“, realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaitos faktūros. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 183 281 Lt sąnaudų ir 32 987 Lt PVM pagal UAB „Alentada“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas prekes. Tarp nagrinėjamų ūkio subjektų paslaugų kaip PVM objekto nebuvo ir UAB „Tinleda“ parduoti prekių ir paslaugų, nurodytų įformintose UAB „Veskonas“ PVM sąskaitose faktūrose, negalėjo, nes jų bendrovė faktiškai iš UAB „Alvilitas“, kuri tariamai pardavė paslaugas bendrovei, neįsigijo. Taip pat UAB „Tinleda“ patikrinimo metu negauti jokie įrodymai, dokumentai, kad UAB „Tinleda“ įsigijo vandens šaldymo mašiną, kurios pardavimą įformino bendrovei. Daro išvadą, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „Veskonas“ ir UAB „Tinleda“ neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaitos faktūros. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 162 720 Lt sąnaudų ir 29 290 Lt PVM pagal UAB „Tinleda“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas prekes ir paslaugas. UAB „Oranžinė linija“ įformino dokumentus, pagal kuriuos suteikė įmonėms galimybę neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei išlaidas, nes vykdyti tokios didelės apimties veiklą ir už tokią vertę, kokia yra įvardinta kitoms įmonėms išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose, įmonė negalėjo, nes įmonė neturėjo jokio materialaus turto, samdomų kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėjo atlikti darbus, sandėliavimo patalpų, transporto. Todėl ūkinės operacijos atvaizduotos UAB „Oranžinė linija“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tarp UAB „Veskonas“ ir UAB „Oranžinė linija" realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo PVM sąskaitos faktūros. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė14 000 Lt sąnaudų ir 2 520 Lt PVM pagal UAB „Oranžinė linija“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas paslaugas. Sandoris UAB „Veskonas“ su UAB „Intovalida“ realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaita faktūra, sutartis, darbų priėmimo aktas. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 15 000 Lt sąnaudų ir 2 700 Lt PVM pagal UAB „Intovalida“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas paslaugas. Sandoris UAB „Veskonas“ su OU „EPM“ taip pat realiai neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašyti dokumentai PVM sąskaitos faktūros, sutartis. UAB „Veskonas“ į buhalterinę apskaitą įtraukė 74 584 Lt sąnaudų ir 13 425 Lt PVM pagal OU „EPM“ juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai iš šios įmonės pirktas prekes. Akcentavo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2005 m. 12 mėn. į PVM atskaitą įtraukė 2 592 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Ideali vonia“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už įsigytą santechnikos komplektą (apmokestinamoji vertė – 14 398,30 Lt, pirkimo PVM – 2 591,69 Lt), kuris nebuvo panaudotas bendrovės apmokestinamojoje veikloje ir neuždirbo pajamų. UAB „Ideali vonia“ direktorius pateikė parduotų pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą prekių nurašymo aktą, kuriame nurašytos prekės: garinė masažinė kabina, maišytuvai, grindų plytelės ir kitos santechnikos prekės. Patikrinimo metu bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių įsigytų prekių santechnikos komplekto realizacijos, buhalterinėje apskaitoje nėra įregistruota šių prekių pardavimo ūkinė operacija, tačiau 2 592 Lt pirkimo PVM atskaitytas, o apmokestinamoji vertė 14 398,30 Lt nurašyta į sąnaudas. Remiantis teisės aktų normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika, nustačius aplinkybę, kad PVM sąskaitoje faktūroje atvaizduota ūkinė operacija neįvyko arba neįvyko tokio turinio, apskaitos dokumentas laikytinas neturinčiu juridinės galios ir jo pagrindu vykdyti PVM atskaitą mokesčių mokėtojas neturi teisės. Įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Oltija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM, UAB „Oranžinė linija“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko, t. y. minėtos įmonės netiekė prekių ir neteikė paslaugų bendrovei, o jų vardu tik buvo įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurios laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Komisija sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos direktorius S. S. 2009-04-22 paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad visos 11 minėtos įmonės bendrovei suteikė įvairias paslaugas, atliko darbus, pardavė prekes, tačiau detalizuoti įvykusius sandorius direktorius negalėjo, nes teigė, nieko neprisimenantis. S. S. taip pat negalėjo paaiškinti, ar tiesiogiai bendravo su minėtų įmonių atstovais ar vadovais, ar juos pažįsta. Direktorius nurodė, kad pasirašydavo jam darbuotojų pateiktas sutartis su minėtomis įmonėmis. Atliktų darbų direktorius nepriimdavo, tai atlikdavo atsakingi darbuotojai. Apie minėtų įmonių vykdytą veiklą S. S. teigė, nieko nežinantis. Taigi, ir pats bendroves direktorius nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų ūkinių operacijų tarp bendrovės ir minėtų įmonių realumą. Teigė, kad tai įrodo, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir minėtų bendrovių realiai neįvyko. Nors bendrovė tvirtino, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros įrodo realiai įvykusias ūkines operacijas, tačiau ji nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti tikrąsias minėtų ūkinių operacijų aplinkybes, bei savarankiškai niekaip negali patvirtinti ūkinių operacijų realumo, o tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo tvirtinimui, kad teisė į PVM atskaitą ir sąnaudų pripažinimas gali būti grindžiamas duomenimis, atvaizduotais minėtose PVM sąskaitose faktūrose. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad ginčo ūkinės operacijos tarp bendrovės ir minėtų įmonių neįvyko, todėl tokie dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Bendrovės patikrinimo metu buvo nustatyta ir tai, kad 2003, 2004 ir 2005 m. UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Oltija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM“, UAB „Oranžinė linija“ vardu bendrovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina atitinkamo turinio ūkinių operacijų buvimo, todėl laikytinos neturinčiomis juridinės galios. Bendrovė, apskaičiuodama 2003, 2004 ir 2005 m. apmokestinamąjį pelną neteisėtai veiklos sąnaudoms ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė 1 790 821 Lt, pagrįstų juridinės galios neturinčiomis minėtų įmonių vardų išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Bendrovė 2005 m. nepagrįstai nurašė į sąnaudas 14 398 Lt išlaidų už įsigytas prekes, kurios nebuvo panaudotos pareiškėjos apmokestinamojoje veikloje ir neuždirbo pajamų. Todėl mano, kad pareiškėjai pagrįstai mokesčių administratorius apskaičiavo mokėtinas į biudžetą PVM ir PM sumas, jų delspinigius ir skyrė atitinkamas baudas.

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 67, 71).

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Veskonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 58) nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 68, 71).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, VMI prie LR FM ir Vilniaus AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjai papildomai buvo priskaičiuota sumokėti į biudžetą 326 326 Lt PVM, 192 171,82 Lt PVM delspinigių, 97 898 Lt PVM baudos, 270 782 Lt PM, 131 759,07 Lt PM delspinigių ir 81 235 Lt PM baudos (b. l. 9-34; Komisijos byla, I t., b. l. 69-78, 93-97; IV t., b. l. 57-83).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – mokesčio mokėtojo teisės į PVM atskaitą įgyvendinimas ir sąnaudų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais sąlygos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš Komisijos byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus AVMI IV Patikrinimų skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė, vykdydama 2008-10-14 pavedimą tikrinti Nr. 83-277, atliko UAB „Veskonas“ PVM ir PM nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31 patikrinimą bei 2009-05-13 surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.26)-07-77-26 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjai papildomai priskaičiavo 326 326 Lt PVM, 192 171,82 Lt PVM delspinigių, 270 782 Lt PM ir 131 759,07 Lt PM delspinigių (Komisijos byla, I t., b. l. 112-145).

Vilniaus AVMI viršininko pavaduotoja, pavaduojanti viršininką, išnagrinėjusi Patikrinimą aktą, 2009-07-23 sprendimu Nr. (27.183)-256-334 patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas mokėtinas sumas ir paskyrė 97 898 Lt PVM ir 81 235 Lt PM baudas (Komisijos byla, I t., b. l. 93-97).

VMI prie LR FM, išnagrinėjusi UAB „Veskonas“ skundą dėl Vilniaus AVMI sprendimo, 2009-10-30 sprendimu Nr. 69-305 patvirtino Inspekcijos sprendimą ir neatleido pareiškėjos nuo PVM ir PM apskaičiuotų delspinigių bei baudų (Komisijos byla, I t., b. l. 69-78, 80-86).

Komisija, išnagrinėjusi įmonės skundą dėl VMI prie LR FM sprendimo, 2010-02-08 sprendimu Nr. S-46 (7-413/2009) patvirtino atsakovės sprendimą (Komisijos byla, I t., b. l. 1-8; IV t., b. l. 57-83).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Oltija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM“, UAB „Oranžinė linija“ UAB „Veskonas“ išrašyti prekių ir paslaugų pardavimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai) turi visus privalomus rekvizitus, tačiau įvardintų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, todėl minėti dokumentai pripažinti neturinčiais juridinės galios. Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas su iminėtomis įmonėmis.

Nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31 Inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose į atskaitomą pirkimo PVM bendrovė įtraukė 323 734 Lt pirkimo PVM pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, t. y. anksčiau nurodytų vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytos ūkinės operacijos tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų neįvyko.

Į PVM atskaitą pareiškėja taip pat įtraukė ir 2 592 Lt pirkimo PVM iš 2005-12-23 PVM sąskaitos faktūros IDV Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytą santechnikos komplektą iš UAB „Ideali vonia“, kuris nebuvo panaudotas UAB „Veskonas“ apmokestinamojoje veikloje ir neuždirbo pajamų. UAB „Ideali vonia“ direktorius pateikė pareiškėjai parduotų pagal 2005-12-23 PVM sąskaitą faktūrą prekių nurašymo aktą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurašytos prekės: garinė masažinė kabina, maišytuvai, grindų plytelės ir kitos santechnikos prekės. Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių įsigyt prekių realizacijos, buhalterinėje apskaitoje nėra įregistruota ši prekių pardavimo ūkinė operacija, tačiau 2 592 Lt pirkimo PVM atskaitytas, o apmokestinamo vertė 14 398,30 Lt nurašyta į sąnaudas.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad bendrovės sandoriai su UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Oltija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM“, UAB „Oranžinė linija“ neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos šiuos sandorius aprašančiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tokią išvadą padarė vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT prie LR VRM) Vilniaus apskrities skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiaga, dirbusiųjų įmonėse darbuotojų bei UAB „Veskonas“ darbuotojų paaiškinimais.

Remiantis FNTT prie LR FM duomenimis, UAB „Oltija“ faktiškai jokios veiklos su kitomis įmonėmis nevykdė ir jokių prekių ir paslaugų kitoms įmonėms nepardavė, turėdama išankstinį tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės į biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo. Šios įmonės vyr. buhalterė N. S. nurodė, kad formino fiktyvius sandorių dokumentus, nes kitoms realią veiklą vykdančioms įmonėms, kurios savo buhalterijoje naudojo fiktyvius dokumentus, reikalinga buvo išgryninti pinigus tam, kad galėtų mokėti darbininkams buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus (didesnius nei atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje) atlyginimus arba pateisinti nelegalių prekių įsigijimą. Taip pat teigė, kad visais atvejais, visos įmonės, kurioms formindavo fiktyvių sandorių dokumentus, dokumentuose nurodytus darbus realiai atlikdavo pačios įmonės, dokumentuose nurodytas prekes, pačios įmonės buvo nelegaliai iš kažkur įsigijusios, o joms reikėjo tik fiktyviai įforminti šiuos atliktus darbus ir legalizuoti turėtas prekes tam, kad jas galėtų legaliai parduoti kitoms įmonėms. V. M., kuris organizuotai veikė kartu su N. S., nurodė, kad už fiktyvių dokumentų forminimą, kainą, tai yra mokamą procentą gaudavo iš realiai veiklą vykdančių įmonių, kurioms reikėjo fiktyvių dokumentų. Pačios įmonės jo klausdavo dėl fiktyvių dokumentų, kad galėtų pateisinti savo įmonėje neįvykusius prekių ir paslaugų pirkimo sandorius, susimažinti mokesčius ir išsigryninti pinigus.

Kaip matyti iš UAB „Veskonas“ direktoriaus S. S. parodymų, sutartį su UAB „Villen“ pasirašė, kai ją jau surašytą ir pasirašytą į bendrovės ofisą atnešė nepažįstamas UAB „Villen“ atstovas, kurio vardo ar pavardės neatsimena. Buvo pasirašyta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Villen“ dėl vėdinimo, kondicionavimo sistemos remonto ir aptarnavimo atlikimo „Villon“ viešbutyje, kuriame pareiškėjos darbuotojai taip pat atlikinėjo darbus. Darbai „Villon“ viešbutyje atlikti, tačiau UAB „Villen“ darbuotojų objekte nematęs, išskyrus tą asmenį, kuris pateikė pasirašyti sutartį. Taip pat paaiškino, kad su UAB „Villen“ buvo pasirašyta rangos sutartis dėl kabelio tiesimo darbų atlikimo objekte AB „Vievio paukštynas“, tačiau ją pasirašyti pateikė ne UAB „Villen“ atstovas, o vienas iš įmonės darbuotojų. Dėl iš UAB „Villen“ pirktų prekių nieko negalėjo pasakyti ir nežino kas konkrečiai iš bendrovės darbuotojų dirbo su UAB „Villen“.

J. A. nurodė, kad jis pasirašė ant priėmimo-perdavimo aktų prie S. S. pavardės, o priėmimo- perdavimo aktus į ofisą atnešdavo UAB „Villen“ atstovu prisistatęs asmuo, o asmenų R. O. ir V. N., pasirašiusių ant UAB „Villen“ dokumentų, nepažįsta.

Bylos duomenimis, UAB „Villen“ neturėjo resursų reikalingų įvairiapusei veiklai vykdyti: buveinės, transporto ar kitokių priemonių, kvalifikuotų darbuotojų; ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo tik po 1 asmenį, nėra duomenų, kad UAB „Villen“ būtų sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis ar samdžiusi darbuotojus, kurie galėjo atlikti PVM sąskaitose faktūrose įvardintus darbus, galėjo parduoti prekes, nes jų įsigijimui pagrįsti jokių dokumentų nepateikė.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad UAB „Alentada“ 2005-09-22 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nerandama deklaruotose registracijos, buveinės ir veiklos vykdymo vietose. UAB „Alentada“ akcininkė J. B. D. bei šios bendrovės direktorė L. K. kviečiamos į Inspekciją neatvyko ir patikrinimui dokumentų nepateikė. 2005-09-01 atvykęs į Inspekciją šios bendrovės darbuotojas A. J. paaiškinime nurodė, kad jis bendrovėje dirbo vadybininku. Direktorės J. B. D. pavedimu grynais pinigais pirkdavo medžiagas ir pristatydavo į bendrovės sandėlius, tačiau negalėjo nurodyti, kokiu adresu jie yra, bendrovės buhalterinės apskaitos niekada nevedė ir to nesugebėtų padaryti, o direktorės pavedimu pasirašydavo ant kai kurių Inspekcijai pateiktų deklaracijų, nesuvokdamas dokumentų esmės ir turinio. Bendrovės direktorės L. K. nėra matęs. 2006-10-18 Kauno AVMI paaiškinime L. K. teigė, kad niekada UAB „Alentada“ nedirbo, jokios informacijos apie šią bendrovę nežino, buvo pametusi asmens pasą, dėl kurio kreipėsi į policiją ir išsiėmė naują asmens tapatybės kortelę. J. B. D. 2006-10-27 paaiškinime nurodė, kad per internete paskelbtus skelbimus ji įsigijo UAB „Alentada“ ir tapo vienintele akcininke, o po nepilno pusmečio bendrovę pardavė, paskelbus internete. Teigė, kad bendrovės veikla buvo paslaugų ir prekių paieška ir tiekimas internetu, tačiau nei tiekėjų, nei pirkėjų neprisimena, atsiskaitymai vykdavo per banką, pati įmonė jokių statybinių darbų neatliko, jokių statybinių medžiagų nepirko. Byloje nėra jokių duomenų, kad ši bendrovė būtų turėjusi reikalingų resursų veiklai vykdyti, bei apie bendrovės naudai veikusius trečiuosius asmenis, prekių pristatymo faktą.

Apklausta N. S., kaip įtariamoji įmonėse padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu ji prisipažino, parodė, kad dalį įmonių neužpildytų griežtos apskaitos blankų PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius pirko iš pažįstamos S. B., kuri, kaip sužinojo iš su ja kartu veikusio V. M., pardavinėjo įmonių neužpildytus griežtos atskaitomybės blankus. Neužpildytus blankus N. S. naudojo įforminti fiktyvų darbų ir prekių pirkimą. Tvirtino, kad iš S. B. pirkdavo UAB „Alvilitas“ tuščius griežtos atskaitomybės blankus ir mokėdavo po 150 Lt už komplektą. Užpildytus UAB „Alvilitas“ blankus atiduodavo kartu veikusiam V. M., kuris po kurio laiko grąžindavo dokumentus pasirašytus. Bendrovė iš UAB „Balansita“ pirko audito paslaugas, kurioje dirba S. B.. UAB „Balansita“, tvarkiusi apskaitą bendrovėse, kurios mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, kaip nerandamos, nepateikusios tikrinimui dokumentų, bendrovių vardu veiklą vykdė ir/arba jos vardu dokumentus įformino nenustatyti ir bendrovėse neįdarbinti asmenys, kurie padėjo kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą arba susigrąžinti PVM.

Latvijos Respublikos pilietis V. B., žinodamas, kad juridinis asmuo realios ūkinės

veiklos nevykdys, įsigijo UAB „Oranžinė linija“ akcijas, kurios direktoriumi pagal pamestą pasą

įformino statytinį asmenį Latvijos Respublikos pilietį L. Ž.. V. B.,

veikdamas UAB „Oranžinė linija“ vardu, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras su žinomai

melagingais duomenimis apie tariamai atliktas paslaugas, parduotas prekes, medžiagas. UAB

„Oranžinė linija“ įformino dokumentus, pagal kuriuos suteikė įmonėms galimybę neteisėti

suformuoti PVM atskaitą bei išlaidas, nes vykdyti tokios didelės apimties veiklą ir už tokią vertę,

kokia yra įvardinta kitoms įmonėms išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuos,

įmonė negalėjo, nes įmonė neturėjo jokio materialaus turto, samdomų kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėjo atlikti darbus, sandėliavimo patalpų, transporto.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir pačios įmonės duomenimis, bendrovėje nuo 2002-10-30 dirbo tik vienas darbuotojas A. A., kuris patarė įkurti UAB „Intovalida“ ir tapti jos vadovu pažįstamas asmuo Andrejus, kurio pavardės neprisiminė. Andrejus paaiškino, kad bendrovė užsiims medienos pirkimu, pardavimu ir kartu su Andrėjumi įmonę įregistravo Vilniuje. Visus dokumentus tvarkė Andrejus, o A. A. tik pasirašinėjo juose. Tačiau bendrovės kūrimo metu kilus nesutarimams su Andrejumi, jis 2002-11-12 pasirašė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė akcijas A. B., kurio nepažinojo ir niekada nebuvo matęs. Akcijų pardavimo dokumentus tvarkė Andrejus. Po akcijų pardavime A. A. paaiškinimu, jis manė, kad bendrovėje nedirba, todėl bendrove nesidomėjo, o kad jo vardu buvo pasirašomi dokumentai nieko nežinojo.

2005-03-30 buvo sudaryta sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) tarp OU „EPM“, atstovaujamos direktoriaus V. M., ir bendrovės, atstovaujamo direktoriaus S. S. Išrašytas PVM sąskaitas faktūras nuo 2005-04-05 iki 2005-06-14 pasirašė direktorius V. M., o nuo 2005-07-01 iki 2005-07-22 PVM sąskaitos faktūros pardavėjo nebuvo pasirašytos. Estijos mokesčių administratorius informavo, kad apklausė V. M., kuris teigė, kad visas verslas buvo vykdomas Latvijoje.

UAB „ILC agentūra“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įvairioms Lietuvos įmonėms įformino įvairiapusę veiklą: prekių pardavimą, statybos bei remonto darbus bei suteikė įvairias paslaugas. UAB „ILC agentūra“ akcininkas yra asocialus asmuo, kuris nieko nežino apie UAB „ILC agentūra“ bei apie paskirtą direktorių bendrovei vadovauti. 2005 m. bendrovėje buvo įdarbinami (trumpam laikui, dėl ko buvo didelė darbuotojų kaita) asmenys tam, kad sudaryti vaizdą, kad bendrovė turi darbuotojų darbams atlikti. UAB „ILC agentūra“ neturi techninių ir materialinių resursų, reikalingų veiklai vykdyti. Bendrovė tik įformina prekių (paslaugų) pardavimą, kuriuos neva įsigyja iš nedeklaruojančių, neveikiančių, neturinčių darbuotojų įmonių.

UAB „Justovita“ pirkimo-pardavimo sandorių vykdymo su pareiškėja laikotarpiu turėjo du

darbuotojus: A. M. nuo 2002-01-25 iki 2005-01-10, R. S. nuo 2003-10-28 iki

2005-11-10. R. S. tapo UAB „Justovita“ akcininku ir vadovu nuo 2003-10-28, įsigijus

bendrovės akcijas. 2008-02-11 atvykęs į Inspekciją buvęs, UAB „Justovita“ direktorius A.

M. dirbęs bendrovėje l nuo 2002-01-25 iki 2003-10-28, nurodė, kad UAB „Justovita“ pasiūlė įkurti asmenys, seni pažįstami, kurių pavardžių neprisimena, bei tapti formaliu

direktoriumi, nors žinojo, kad jis yra silpnos sveikatos, nestabilios psichinės būklės, pastoviai

gydėsi ambulatoriškai. Šie asmenys organizavo visą veiklą bendrovėje, dokumentų įforminimą.

Kas tvarkė buhalterinę apskaitą jis nežinojo, tik įsigydavo savo vardu specialius blankus, kuriuos

atiduodavo asmenims, vykdantiems veiklą jo vardu. Su kokiomis įmonėmis ir kokius sandorius

formino, nežinojo, jokiuose sandoriuose nedalyvaudavo, pasirašydavo asmenų jam pateiktus

dokumentus, PVM deklaracijas, kurias nunešdavo į mokesčių inspekciją. Taip pat jis turėdavo

nuimti iš bendrovės banko atsiskaitomosios sąskaitos įmonių pervestus pinigus. Asmenys

atiduodavo jam dokumentus, kuriuos segdavo į aplankus, tačiau dokumentai pavogti ir jų pateikti

negalįs.

Nuo 2004-01-12 iki 2004-03-31 dokumentus pasirašė UAB „Lidmnira“ direktorius V. V., o nuo 2004-04-01 iki 2004-07-01 – direktorius J. M.. Šie asmenys teisti. Alytaus AVMI pateikė V. V. paaiškinimo raštą, kuriame jis teigė, kad nuo 2004 m. 04 mėn. įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kokioje įmonėje dirbęs, kokias pareigas ėjo, kiek dirbo darbuotojų, kokiu adresu ir kokią vykdė veiklą, kokias prekes ir paslaugas teikė, kas tvarkė apskaitą nežino. PVM sąskaitose faktūrose parašai gali būti ir jo, tačiau neprisimena, ant kokių dokumentų pasirašydavo, o dokumentus jam pateikdavo žmogus, kurio vardo ir pavardės nežino, su kuriuo jį supažindino draugas J. M.. Apie UAB „Veskonas“ nieko negirdėjo ir nežino. UAB „Lidmira“ direktorius - J. M. miręs.

UAB „Kronlita“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ir pasirašė direktorė I. B.. Pagal 2004-12-15 sprendimą Nr.b/n UAB „Kronlita“ direktorė I. B. visas bendrovės paprastąsias vardines akcijas pardavė S. A. Š. ir pagal 2004-12-15 dokumentų perdavimo aktą b/n perdavė visus UAB „Kronlita“ dokumentus. Tačiau nei I. B., nei S. A. Š. kviečiami įVilniaus AVMI neatvyko ir patikrinimui dokumentų nepateikė. Kauno AVMI apklausė UAB „Kronlita“ tuo laikotarpiu dirbusią direktorę I. B., kuri parodė, kad jai padavus skelbimą dėl darbo, paskambino vyras ir pasiūlė dirbti direktorės pareigose, teigė, kad nieko dirbti nereikės, o tik reikės pasirašyti ant PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų. Ji bendraudavo su A. J., kuri atveždavo jai pasirašyti dokumentus ir už pasirašymą kas mėnesį mokėdavo po 500 Lt. Apie 6 mėn. pasirašydavo pateiktuose jai dokumentuose prie savo pavardės ir gaudavo už tai po 500 Lt grynais, ir apie šios bendrovės veiklą nieko nežinanti. Buhaltere buvo įdarbinta L. Š., kuri buvo įdarbinta tik formaliai dokumentuose. Pagal gautą informaciją iš Lietuvos bankų, kuriuose atidarytos UAB „Kronlita“ atsiskaitomosios sąskaitos, nustatyta, kad iš atsiskaitomųjų sąskaitų įmonių pervestus pinigus dažniausiai tą pačią ar kitą dieną nuimdavo A. J. (Aleknienė), žmona A. J., kuris pagal Inspekcijos informacinėje bazėje esančius „Sodra“ duomenis buvo įdarbintas UAB „Alentada“.

2009-04-22 Inspekcijoje apklaustas pareiškėjos direktorius S. S. paaiškino, kad minėtos įmonės bendrovei suteikė įvairias paslaugas, atliko darbus, pardavė prekes, tačiau neprisimena apie su kiekviena įmone turėtus sandorius, jų aplinkybes. Ar pažįsta ir, ar bendravo su minėtų įmonių direktoriais, neprisimena. Sutartis pasirašė jis pats, kurias pateikdavo atsakingi už savo sritį darbuotojai, kurių įvardinti negali, nes neprisimena, įformintas minėtų įmonių PVM sąskaitas faktūras pasirašydavo atsakingi bendrovės darbuotojai, su įmonėmis atsiskaitydavo banko mokėjimo pavedimais, su keliomis įmonėmis atsiskaitė grynais pinigais, tačiau neprisimena, ar asmeniškai pats atsiskaitė ar kitas darbuotojas, atliktus darbus priimdavo atsakingas darbuotojas, o apie minėtų bendrovių veiklą nežino, jų buveinės vietose nesilankė. Nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos operacijos buvo atliktos ir atliktos būtent jas išrašiusių mokesčių mokėtojų, nors tarp pareiškėjos ir ankščiau minėtų įmonių buvo susiklostę ne vienkartiniai, o tęstiniai santykiai (išskyrus UAB „Oranžinė linija“, sudarytas vienas sandoris.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, PVMĮ ir PMĮ bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Vadovaujantis MAĮ 2 str. 18 d., mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal minimo įstatymo 2 str. 21 d, mokestinis patikrinimas yra mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.). Šio įstatymo 72 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis PVMĮ 58 str. 1 d. 1 p., PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Šios teisės normos turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti pirkimo PVM už prekes (paslaugas), kurių jis nenaudoja PVM apmokestinamai veiklai.

Pagal minimo įstatymo 64 str. 1 d., pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai), o jeigu šio dokumento forma rašytinė, – šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus. Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. PVM įstatymo 64 str. 9 d. 1-2 p. įtvirtinta, kad MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos: 1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad suformuotoje administracinių teismų praktikoje aiškinant PVM įstatymo nuostatas, susijusias su PVM atskaita, o taip pat PVM sąvoką, pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitą yra vienas iš esminių PVM sistemos elementų, kuri paprastai negali būti ribojama, tačiau teisės į PVM atskaitą ribojimą reikia skirti nuo mokesčių administratoriaus ir kitų mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dalyvaujančių institucijų atliekamo tikrinimo, siejamo su atitinkamo ūkio subjekto teisės į PVM atskaitą sąlygų buvimu. Šios sąlygos arba yra tiesiogiai įtvirtintos PVM įstatyme, arba tiesiogiai išplaukia iš PVM sistemos esmės. Taip pat akcentuojama, kad prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-953/2003). Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM mokėtojams priklausančių sumokėti sumų atskaitymas galimas tik tuo atveju, kai šios sumos išskirtos juridinę galią turinčiuose dokumentuose, t. y. PVM sąskaitose faktūrose arba Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose. Apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM sąskaita faktūra turi realiai atspindėti, kokia ūkinė operacija, tarp kokių ūkio subjektų ir kokiomis sąlygomis įvyko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1882/2005). Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, tačiau aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007). Kolegijos nuomone, PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų tikrumas ir pakankamumas yra aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamo rekvizito trūkumas, jo nenurodymas, yra esminis pažeidimas, susijęs su pardavėjo identifikavimu, ūkinės operacijos tikrumu ir pan., ar tai tik akivaizdus apsirikimas, kurį galima ištaisyti nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamo įstatymo 13 str. 1 d. 1-6 p. įtvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentams privalomieji rekvizitai, t. y. privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos (šiame punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai – tokia nuostata įsigaliojo nuo 2004-05-01). Pagal minimo įstatymo 14 str. 2 d., už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir MAĮ 10 str., kuris reglamentuoja turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007).

Kolegija pastebi ir tai, kad remiantis fiskalinio neutralumo principu, teisei į PVM atskaitą neturi reikšmės ūkinėje operacijoje pirkimo-pardavimo objekto, t. y. prekės, įsigijimo teisėtumas. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, tačiau negalima teigti, kad aplinkybės, susijusios su neteisėta pardavėjo veikla jokiais atvejais nedaro įtakos pirkėjo teisei į PVM atskaitą, bet čia turi reikšmės būtent pardavėjo veiklos teisėtumas ar neteisėtumas mokesčių mokėjimo prasme. Nemokant mokesčių, pažeidžiamas viešas interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Taip pažeidžiami mokesčių visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principai (MAĮ 7, 8 str.), nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje ekonominėje padėtyje nei juos mokantys. Pažeidžiant šiuos principus, subjekto veikla negali būti laikoma teisėta. Taigi, jeigu mokesčio mokėtojas žino apie tai, jog atlikdamas ūkinę operaciją ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nesumokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepasydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją, konstatuotina, kad jis elgiasi nesąžiningai. Mokesčių įstatymai nustato pareigą mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius teisingai ir laiku. Šios prievolės dydis kaip tik ir priklauso nuo ūkinės operacijos partnerio veiklos teisėtumo. Nors įstatymai tiesiogiai ir nenustato mokesčio mokėtojo pareigos kontroliuoti partnerio veiklą, tikrinti jo išrašomų dokumentų tikrumą, tačiau tokia pareiga kyla iš pačios mokesčių mokėjimo prievolės mokėti mokesčius ir sandorių sudarymo nuostatų, apibrėžtų Civilinio kodekso normose. Priešingu atveju, mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas, ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM mokesčio, elgiasi nesąžiningai ir prisiima riziką dėl mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių dydžio. Be abejo, iš mokesčio mokėtojo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t. y. imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų, tačiau bent minimalius veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos subjekto veiklos teisėtumu (leidimo užsiimti konkrečia veikla turėjimu, PVM mokesčio deklaravimu ir mokėjimu, apskaitos dokumento priklausomybe būtent šiam ūkio subjektui), gali atlikti. MAĮ 36 str. garantuoja mokesčio mokėtojo teisę gauti iš mokesčio administratoriaus informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007). Taigi, vertinant mokesčio mokėtojo sąžiningumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti jo veiksmus, susijusius ūkinės operacijos partnerio veiklos sąžiningumu.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad tam, kad asmuo įgytų teisę į PVM atskaitą būtina judrinių faktų visuma – ūkinės operacijos tikras įvykdymas, jos įvykdymo aplinkybių patvirtinimas apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) ir asmens, įgyjančio teisę į PVM atskaitą, sąžiningumas.

Suformuotoje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, tokių kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt. Vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Protingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. ABTĮ 4 str. 5 d. įpareigoja teismą, esant teisės spragai, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiais kriterijais turi būti remiamasi vertinant visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie mokesčių mokėtojo sąžiningumą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t. y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Ir priešingai, jei prekių ar paslaugų pirkėjas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad pardavėjas nesumokės pardavimo PVM, jo kaip sąžiningo mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą išlieka. Jei mokesčių mokėtojas dalyvaudamas ūkinėje operacijoje elgiasi nesąžiningai, t. y. žino ar atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda. Tokiu atveju nesuteikus pirkėjui teisės į PVM atskaitą nėra paneigiamas ir dvigubo apmokestinimo draudimo principas, nes pardavėjas už ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę PVM į biudžetą nesumokėjo. Taigi, siekiant paneigti ūkio subjekto teisę į PVM atskaitą dėl šio subjekto nesąžiningumo, mokesčių administratorius, tikrindamas mokesčių mokėtojo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą bei spręsdamas dėl mokesčių mokėtojo teisės atskaityti konkretaus dydžio PVM, pirmiausia privalo ištirti, ar šį PVM sumokėjo pardavėjas. Tuo pačiu mokesčių administratorius turi pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu. Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas (ABTĮ 57 str. 4 d.). Šie įrodymai vertinami visų bylos aplinkybių kontekste (ABTĮ 57 str. 6 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007).

Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau išdėstyta pozicija turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant klausimą dėl sąnaudų pripažinimo, leidžiamais atsikaitymais.

PMĮ sąnaudos apibrėžiamos kaip visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Pagal PMĮ 11 str. 4 d., išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. PMĮ 17 str. 1 d. nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. PMĮ 31 str. 1 d. 13 p. reglamentuojama, kad iš pajamų negali būti atskaitoma kitos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį įstatymą.

Taigi, pagal paminėtas PMĮ nuostatas, sąnaudos gali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tada, kai jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, yra įprastos ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei kai jos tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išsamiai ir objektyviai ištyrusi bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir praktika, daro išvadą ir konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovė ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Villen“, UAB „ILC Agentūra“, UAB „Justovita“, UAB „Alentada“, UAB „Kronlita“, UAB „Oltija“, UAB „Lidmira“, UAB „Tinleda“, UAB „Intovalida“, OU „EPM“, UAB „Oranžinė linija“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir nesuteikia pareiškėjai teisės į PVM atskaitą, nes jais įformintos ūkinės operacijos neįvykusios nurodytomis apskaitos dokumentuose sąlygomis. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus. Bendrovei neįrodžius ūkinių operacijų realumo, ji prarado teisę atskaityti pirkimo PVM, o taip pat ir išlaidas, pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pareiškėja turėjo realią galimybę pasidomėti sandorio partnerių veiklos teisėtumu. Pareiškėja nepateikė nei teismui, nei mokesčių administratoriui jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ūkinės operacijos realumą ir jos sąžiningumą, t. y., kad domėjosi sandorio partnerio veiklos teisėtumu, reikalavo informacijos, ją gavo ar negavo. Toks mokesčio mokėtojo neveikimas teisėjų kolegijos vertintinas kaip nesąžiningumas, kuris paneigia pareiškėjos teisę į PVM atskaitą. Mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ, 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d. ir 139 str., PVMĮ 123 str. 1-2 d. bei PMĮ 56 str., teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo PVM ir PM mokėtinas sumas ir skyrė šių mokesčių baudas.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisijos, VMI prie LR FM ir Vilniaus AVMI sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Komisija, atsakovė ir Inspekcija tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, todėl nurodytais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais ir kitais motyvais naikintini skundžiamų sprendimų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Veskonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėGintaras DzedulionisNijolė Šidagienė