Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. R., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, nedirbančio, pagal įtariamojo paaiškinimą - teisto Vokietijoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. R. yra įtariamas tuo, kad jis, 2009 m. kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M., A. J., N. B., G. Ž., D. V., R. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais, Anykščių mieste, melagingai pažadėjus gerai apmokamą darbą užsienyje, užverbavo nepilnametę nukentėjusiąją R. R. (tuo metu 16 metų amžiaus vaiką) vykti į Olandiją siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusiąją į sodybą (duomenys neskelbtini), po to į butą adresu (duomenys neskelbtini) , kur ją laikė nelaisvėje, po to 2009 m. kovo 28 d. apie 13.30 val. nugabeno nukentėjusiąją į Kauno autobusų stotį, nupirko bilietą ir įsodino į autobusą vykstantį maršrutu Ryga - Amsterdamas, tačiau Kalvarijos sen. Salapeuraugio k., kelyje Kalvarija – Suvalkai, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, R. R. sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai dėl suklastotų asmens dokumentų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. R. įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M., D. V., R. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis Kupiškio rajone, Alizavos miestelyje melagingai pažadėjo gerai apmokamą darbą užsienyje nukentėjusiajai R. M., taip užverbavo nepilnametę nukentėjusiąją R. M. (tuo metu 17 metų amžiaus vaiką) vykti į Olandiją siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, po to nugabeno nukentėjusiąją į ikiteisminio tyrimo nenustatytą butą Kupiškio mieste, kur laikė ją nelaisvėje, po to 2009 m. kovo 28 d. apie 10 val. nugabeno nukentėjusiąją į Panevėžio autobusų stotį, nupirko bilietą ir įsodino į autobusą vykstantį maršrutu Ryga - Amsterdamas, taip nukentėjusiajai nuvykus į Olandiją, Amsterdamą perleido ją ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie vertė nukentėjusiąją užsiimti prostitucija, tačiau nukentėjusioji R. M. atsisakė verstis ir pabėgo nuo įtariamųjų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis T. R. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo skundžiama 2012 m. rugsėjo 2 d. nutartimi T. R. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Suimtasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30d. nutarimą Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", kuriame nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Reikalaujama, kad tiek prokuroro pareiškime, tiek teismo nutartyje turi būti nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos (BPK 122 str.7, 8 d.) ir suėmimo skyrimo pagrindai bei motyvai dėl kiekvieno pagrindo. Be to, turi būti nurodomi motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skunde nurodoma, kad nutartyje skirti suėmimą teismo išvados dėl šios kardomosios priemonės pagrįstumo yra visiškai nemotyvuotos. Įtariamasis nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikoje jokių galiojančių teistumų neturi. Apie teistumą Vokietijoje bei turėtas problemas Lenkijos Respublikoje pats papasakojo geranoriškai. Lietuvos teisėsauga apie tai neturi jokios informacijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog gali daryti naujus nusikaltimus. Įtariamasis nurodo, kad turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra dirbantis, augina du mažamečius vaikus - P. R., gim. 1999-06-03d., ir K. R., gim. 2012-07-17d. K. R. turi įgimtas sveikatos problemas - kairės pusės diafragminę išvaržą, kairiojo plaučio hipoplaziją, abipusį kriptochorizmą, pneumoniją. Sūnui Kajui buvo atlikta sudėtinga operacija, jam reikalinga pastovi gydytojų priežiūra bei konsultacijos. Tvirtina, kad jo pagalbą būtina sugyventinei prižiūrint sūnų Kajų.

Teismo posėdyje gynėjas prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su įtariamojo T. R. argumentu, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria paskirta įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, motyvuota nepakankamai, be to joje neišvardinti duomenys, leidžiantys manyti, kad T. R. galėjo padaryti, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, tai nepaneigia suėmimo pagrindų buvimo byloje.

Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų, t.y. suėmimas gali būti skiriamas tik esant kardomosios priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei sąlygoms numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, BPK 121 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad T. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – tai duomenys, esantys paties įtariamojo T. R., nukentėjusiosios R. M., įtariamojo N. M., liudytojų apklausų protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo protokoluose, baudžiamosios bylos kopijoje iš Lazdijų rajono apylinkės teismo su nukentėjusiosios R. R. parodymais, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

T. R. pareikštas įtarimas dviejų labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytų BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarymu, šio straipsnio sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų (BPK 122 straipsnis 8 dalis). Pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – tai įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės. Nors, kaip nurodoma skunde, T. R. gyvena su sugyventine, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas labai sunkios sveikatos būklės, turi pragyvenimo šaltinį, tačiau šias aplinkybes akivaizdžiai nusveria ryšiai užsienyje, kaltinimo sunkumas ir BK 157 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Įtariamajam T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įtrauktos į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nors skunde įtariamasis nurodo, kad turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, o veika, kurios padarymu T. R. yra įtariamas yra savanaudiška ir galimai susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu. Byloje yra duomenų, jog teistas Vokietijoje, jo žodžiais tariant, buvo sulaikytas trims mėnesiams Lenkijoje ir tai charakterizuoja įtariamąjį kaip neigiamai orientuotą asmenybę. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apylinkės teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad įtariamasis gali daryti poveikį nukentėjusiosioms, liudytojams, kurie nėra apklausti bei kitiems įtariamiesiems, siekiant susitarti su jais dėl melagingų parodymų davimo, tai yra trukdyti procesui (BPK 122 str, 1 d. 2 p.). Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Pateiktoje bylos medžiagoje tokių duomenų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas), be to įtariamasis pilnai pripažino savo kaltę. Taigi, suėmimas šiuo pagrindu negalėjo būti skiriamas, todėl iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienam šiame įstatyme nurodytam pagrindui.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai - užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo T. R. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.