- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- eI-381-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00114-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- Visagino savivaldybės
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės tarybai
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. Š.,atsakovo atstovams A. D., R. B.
trečiojo suinteresuoto asmens Visagino savivaldybės merės D. Š. atstovei B. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Visagino savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Visagino savivaldybės merei D. Š. dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priverstinės pravaikštos metu priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas), administraciniam teismui pateiktu skundu prašo: panaikinti atsakovo – Visagino savivaldybės tarybos(toliau – ir atsakovas, ir Taryba) 2017m. kovo 14d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo S. Š. atleidimo“(toliau – ir Sprendimas), grąžinti pareiškėją į Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas(lygis A, kategorija 16, paliekant 40 proc. pareiginės algos priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą bei priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą); priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2017m. kovo 18d. iki pareiškėjo sugrąžinimo į Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas dienos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas priverstinės pravaikštos metu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2017m. kovo 14d. Tarybos sprendimu jis buvo atleistas iš Visagino savivaldybės administracijos(toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo pareigų, praradus pasitikėjimą. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esmines Sprendimo priėmimo procedūras. Pareiškėjas nurodė, kad jo atleidimą iš pareigų inicijavo Tarybos nariai. Dalis Tarybos narių 2017m. vasario 17d. pasirašė pareiškimą, kuriuo informavo Visagino savivaldybės merę(toliau - ir Merė)apie šių Tarybos narių nepasitikėjimą pareiškėju. Tą pačią dieną Tarybos narys I.Ch. pateikė Merei prašymą įtraukti pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimą į 2017m. vasario 24d. Tarybos posėdžio dienotvarkę ir pateikė Tarybos sprendimo projektą, aiškinamąjį raštą. 2017m. vasario 20d. buvo užregistruotas kitos redakcijos Tarybos sprendimo projektas, kurį parengė Tarybos narys J.Š. Tačiau Merė klausimo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą į Tarybos posėdžio dienotvarkę neįtraukė. Tuomet ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių raštu, kuris buvo užregistruotas 2017m. kovo 1d. Nr.2-921, pareikalavo Merės sušaukti Tarybos posėdį, į jo dienotvarkę įtraukiant pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo(toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas)13 straipsnio 4 dalį ir Visagino savivaldybės tarybos reglamentą(toliau – ir Reglamentas), tokiu atveju Merei nustatytas imperatyvus įpareigojimas sušaukti Tarybos posėdį, jis buvo sušauktas 2017m. kovo 14d. Šiame posėdyje pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų. Pareiškėjas mano, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, jog Administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų procedūros pradėjimo pagrindas yra Mero iniciatyva arba Mero gauta rašytinė informacija apie Administracijos direktoriaus pavaduotojo tarnybinius nusižengimus. Tačiau pareiškėjas jokių tarnybinių nusižengimų nėra padaręs, todėl jokia rašytinė informacija apie jo padarytus tarnybinius nusižengimus Merei nebuvo pateikta. Taip pat nebuvo Merės iniciatyvos atleisti pareiškėją iš pareigų. Todėl, pareiškėjo nuomone, atleidžiant jį iš pareigų, buvo nesilaikyta Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų. Be to, pareiškėjo atleidimas iš pareigų buvo inicijuotas tik dalies Tarybos narių, kai Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą direktoriumi, bet ne direktoriaus pavaduotoju, procedūra pradedama mero iniciatyva gavus nepasitikėjimo motyvus iš Tarybos kaip institucijos, o ne iš dalies Tarybos narių. Todėl ir šiuo aspektu buvo esminiai nesilaikyta Vietos savivaldos įstatyme nustatytos procedūros. Pareiškėjui abejones sukėlė tai, kad Tarybos nariams, pasirašiusiems Pareiškimą dėl nepasitikėjimo pareiškėju, galėjo būti nežinoma apie tai, kad Tarybai pateikti du skirtingi pareiškėjo atleidimo iš pareigų sprendimo projektai, o prie abiejų sprendimo projektų buvo pridėtas tas pats Tarybos narių pareiškimas, kuriuo informuojama apie nepasitikėjimą pareiškėju, ir tas pas aiškinamasis raštas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimas turi esminės įtakos skundžiamo Sprendimo pagrįstumui, kadangi nepasitikėjimo juo procedūrą inicijavo tik dalis Tarybos narių, o Administracijos direktorius ir Merė jokių priekaištų dėl pareiškėjo darbo neturėjo, Merės iniciatyvos atleisti pareiškėją praradus pasitikėjimą nebuvo. Pareiškėjas prašė tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime, jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pagal 2017m. vasario 20d. įregistruotą Tarybos nario J. Š. parengtą Tarybos sprendimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų nepasitikėjimo pagrindu. Šis sprendimo projektas buvo pateiktas Tarybos balsavimui ir su juo turėjo galimybę susipažinti visi Tarybos nariai, nepažeidžiant jokių procedūrų.Todėl pareiškėjo išsakyti argumentai dėl kilusių neaiškumų, esant pateiktiems dviem sprendimo projektams, yra nepagrįsti. Remdamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, atsakovas ir jo atstovai teigė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimas iš pareigų yra išimtinė Tarybos kompetencija, kurios negali riboti ir įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Be to, atsakovas ir jo atstovai mano, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta detali savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų procedūra, todėl turi būti taikomas viešosios teisės principas, jog yra leidžiama viskas, kas tiesiogiai nurodyta įstatymuose. Kadangi Vietos savivaldos įstatymas tiesiogiai nedraudžia Tarybos nariams rengti klausimus ir teikti sprendimų projektus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo, o Reglamento 55 punkte taip pat numatyta Tarybos narių teisė inicijuoti svarstyti klausimus Tarybos posėdyje, tai Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos interpretuotinos kaip papildomų įgaliojimų suteikimas savivaldybės merui inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimą, esant duomenų apie nepasitikėjimą juo ar apie tarnybinio nusižengimo padarymą. Nors Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju pareiškimo procedūra, tačiau nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju pareiškimo procedūra negali būti labiau apribota, negu nepasitikėjimo administracijos direktoriumi pareiškimo procedūra. Be to, tokiu atveju, jeigu Taryba negalėtų pradėti nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju pareiškimo procedūros be mero iniciatyvos, būtų nepagrįstai apribojama Tarybos išimtinė kompetencija ir paneigiamas Tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas principas. Todėl pareiškėjas pagrįstai atleistas iš tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo(toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo pareiškėjui kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojui. Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje sutiko su pareiškėjo skundu. Paaiškino, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas yra skiriamas Administracijos direktoriaus siūlymu Mero teikimu Tarybos sprendimu politinio(asmeninio)pasitikėjimo pagrindu. Jis yra atskaitingas Administracijos direktoriui, o prireikus – ir Tarybai. Administracijos direktorius dėl pareiškėjo darbo jokių priekaištų neturėjo. Merės nuomone, pareiškėjas dirbo gerai. 2017m. vasario 17d., penktadienį, buvo gautas Tarybos narių pareiškimas dėl nepasitikėjimo pareiškėju, kuris su sprendimo projektu ir aiškinamuoju raštu buvo užregistruotas baigiantis darbo dienai, o sekančią darbo dieną, tai yra pirmadienį buvo gautas ir užregistruotas dar vienas sprendimo projektas, todėl šis klausimas į 2017m. vasario 24d. Tarybos posėdžio dienotvarkę nebuvo įtrauktas dėl prieštaravimų ir terminų. 2017m.sausio 25d. raštu, kuris buvo gautas 2017m. kovo 1d., ne mažiau 1/3 Tarybos narių pareikalavo sušaukti Tarybos posėdį ir įtraukti į dienotvarkę Administracijos direktoriaus pavaduoto atleidimo iš pareigų klausimo svarstymą. Todėl 2017m. kovo 14d. buvo sušauktas Tarybos posėdis ir pareiškėjas atleistas ir pareigų. Nors direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir jo atleidimas yra Tarybos išimtinė kompetencija, tačiau atleidimo procedūra turi atitikti įstatymo nuostatas. Merės, jos atstovės nuomone, atleisti Administracijos direktoriaus pavaduotoją iš pareigų savo iniciatyva Merė neturėjo pagrindo ir tokio atleidimo neinicijavo, o pagal Tarybos pateiktus nepasitikėjimo motyvus, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, buvo galima atleisti tik Administracijos direktorių. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš politinio(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015m. spalio 8d. Tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ politinio (asmeninio)pasitikėjimo pagrindu buvo paskirtas eiti Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas(A lygio, 16 kategorijos, jam nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka)savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. 2015m. lapkričio 6d. Tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nuo 2016m. sausio 1d. buvo paskirtas 40 proc. pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. 2017m. kovo 14d. Tarybos sprendimu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, i, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra praradus kolegialios savivaldybės institucijos pasitikėjimą, pareiškėjas buvo atleistas iš Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tai, kad pareiškėjas į pareigas buvo priimtas būtent Tarybos politinio(asmeninio)pasitikėjimo pagrindu, patvirtina 2015m. spalio 8d. Tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 26d. paskirtas Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoką apibrėžiaValstybės tarnybos įstatymas. Pagal šioįstatymo2straipsnio 7 dalį, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – tai valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituoseįstatymuosenustatytam laikui.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų tvarka sureglamentuotaValstybės tarnybos įstatymo44straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktotaikymas yra siejamas su išimtine savivaldybės tarybos (atsakovo) kompetencija priimti ir atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių (pareiškėją). Ši išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, be kita ko, reiškia, kad savivaldybės taryba negali jos atsisakyti ar perduoti kitoms savivaldybės institucijoms (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalis). Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojami atsiskaitymo su iš pareigų atleidžiamu savivaldybės administracijos direktoriumi klausimai (pažymėtina, kad šie klausimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, nes pareiškėjas savo skunde jų nekelia).
Iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasisAdministracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)3straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršytaįstatymunustatyta kompetencija (žr., LVAT 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1059/2010 ir kt.).
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde kelia klausimą dėl jo atleidimo iš pareigų neteisėtumo tuo aspektu, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Ginčydamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą, pareiškėjas įvardino šiuos, jo manymu, esminius procedūrinius pažeidimus: tai yra, kad Visagino savivaldybės administracijoje buvo užregistruoti du skirtingi Tarybos sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo projektai, kėlė abejones, ar kad Tarybos nariai negalėjo pilnai susipažinti su Tarybos nario J. Š. parengto sprendimo projekto nuostatomis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimą iš pareigų inicijavo ne savivaldybės meras bei kad pareiškėjo atleidimas iš pareigų buvo inicijuotas ne Tarybos kaip institucijos, o tik dalies Tarybos narių, taip pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Byloje nustatyta, kad Tarybos narysI.Ch.Administracijai pateikė 2017m.vasario 17d. prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė įtraukti į 2017m. vasario 24d. Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, pateikė Tarybos sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta išmokėti pareiškėjui 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir aiškinamąjį raštą. Iš pateikto 2017m. vasario 17d. aiškinamojo rašto nustatyta, kad pateikiamo sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą projekto iniciatorius yra Tarybos narys I.Ch., o sprendimo projekto rengėjas – Tarybos narys J.Š. Kartu buvo pateiktas ir 10 Tarybos narių pasirašytas 2017m. vasario 17d. pareiškimas „Dėl nepasitikėjimo Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju S. Š.“, kuriame išviešinti nepasitikėjimo pareiškėju motyvai ir prašoma Merės pradėti pareiškėjo atleidimo iš savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduoto pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą bei į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, praradus pasitikėjimą. 2017m. vasario 20d. Administracija užregistravo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) kito, patobulinto sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų projektą, kurį su aiškinamuoju raštu parengė Tarybos narys J.Š. ir kuriame nebebuvo numatyta išmokėti pareiškėjui jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.Byloje nustatyta, kad klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų Visagino savivaldybės merės į 2017m. vasario 24d. Tarybos posėdžio dienotvarkę įtrauktas nebuvo ir dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
2017m. kovo 1d. Visagino savivaldybės administracijos kanceliarija užregistravo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 9 Tarybos narių, sudarančių ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių(į Visagino savivaldybės taryba yra išrinkti 25 nariai), prašymą Merei Reglamento nustatyta tvarka sušaukti Tarybos posėdį, kuriame, be kito klausimo, taip pat prašoma svarstyti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą. 2017m. kovo 6d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Merė sušaukė Tarybos posėdį 2017m. kovo 14d. 10 val. ir sudarė Tarybos posėdžio dienotvarkę, į ją įtraukdama pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą klausimą. 2017m. kovo 7d. raštu visuomenės informavimo priemonėms bei paskelbiant savivaldybės tinklalapyje buvo išviešinta informacija apie 2017m. kovo 14d. 10 val. įvyksiantį Tarybos posėdį ir jo darbotvarkę. Savivaldybės tinklalapyje buvo paskelbtas Administracijoje užregistruotas 2017m. vasario 20d. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Tarybos nario J. Š. parengtas sprendimo projektas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Įregistruotas sprendimo projektas su aiškinamuoju raštu išsiųstas Tarybos nariams elektroniniu paštu. 2017m. kovo 13d. Tarybos Švietimo, kultūros, savivaldos, jaunimo, teisės ir etikos komitetas preliminariai apsvarstęs sprendimo projektą nusprendė pritarti pateiktai informacijai ir rekomenduoti Merei teikti klausimą svarstyti Tarybos posėdyje. 2017m. kovo 13d. Tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitete ir buvo nuspręsta iš esmės pritarti J. Š. sprendimo projektui dėl pareiškėjo atleidimo bei rekomenduoti Merei teikti klausimą svarstyti Tarybos posėdyje. 2017m. kovo 14. Tarybos posėdyje buvo svarstytas J. Š. pateiktas sprendimo projektas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ir slaptu balsavimu balsų dauguma priimtas ginčijamas Sprendimas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Taryba svarstė Tarybos nario J. Š. parengtą, Administracijoje 2017m. vasario 20d. įregistruotą sprendimo projektą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą, kuris Tarybai buvo pateiktas laikantis Reglamente nustatytos Tarybos posėdžiuose teikiamų svarstyti klausimų rengimo tvarkos, numatytos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, Reglamento 43.1, 46-47, 56-60, 63, 68, 71. Todėl atmestini kaip nereikšmingi pareiškėjo argumentai, kad su minėto sprendimo projektu buvo nesusipažinę Tarybos nariai, kurie pasirašė 2017m. vasario 17d. pareiškimą dėl nepasitikėjimo pareiškėju.
Pareiškėjas teigia, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, jis iš pareigų dėl nepasitikėjimo galėjo būti atleistas tik savivaldybės mero iniciatyva. Aiškinat šią teisės normą atsižvelgtina į anksčiau galiojusią ginčui aktualios Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies normos redakciją bei į tai, kaip ji buvo pakeista vėlesne redakcija. Taigi, ginčui aktuali teisės norma buvo išdėstyta taip: „Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus(direktoriaus pavaduotojo(pavaduotojų)tarnybinius nusižengimus“( redakcija galiojusi nuo 2008m. spalio 1d. iki 2016m. gruodžio 1d.). Ši teisės normos dalis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2636(toliau – ir Įstatymas Nr. XII-2636), įsigaliojusiu 2016m. gruodžio 1d., buvo pakeista ją papildžius frazėmis:„Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą“ bei „ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus“(toliau - šios frazės teisės normos tekste įrašytos ryškiau)taip: „<...>Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui(direktoriaus pavaduotojui) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo(pavaduotojų)tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus“.Palyginus ankstesnę aptariamos teisės normos dalies redakciją su galiojančia nuo 2016m. gruodžio 1d. šios normos dalies redakcija, daroma išvada, kad šia pakeista teisės norma buvo nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą tvarka, tačiau nėra detaliai nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo(pavaduotojų) atleidimo tvarka jam(jiems)praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Pažymėtina, kad ir rengiant Įstatymo Nr. XII-2636 projektą buvo akcentuojamas būtent savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą tvarkos nustatymas(žr.,www.lrs.lt).
Įstatymų leidėjas,rengdamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektus ir priimdamas Įstatymą Nr. XII-2636, nekėlė tikslo susiaurinti savivaldybės tarybos kompetencijos, pareiškiant nepasitikėjimą bei šiuo pagrindu atleidžiant iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją(pavaduotojus), tai yra nesiekė būtent šio politinio(asmeninio)pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą praradus pasitikėjimą apriboti labiau, negu savivaldybės administracijos direktoriaus.Vietos savivaldos 13 straipsnio 9 dalyje bei 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta savivaldybės Tarybos kompetencija spręsti tiek nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi, tiek ir jo pavaduotoju(pavaduotojais) klausimus ir juos atleisti šiuo pagrindu.
Kadangi būtent savivaldybės tarybai kaip kolegialiai institucijai Vietos savivaldos įstatymu yra suteikta išimtinė kompetencija atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, tai teismas sistemiškai aiškina Vietos savivaldos įstatymo normas kaip viena kitą papildančias ir daro išvadą, kad direktoriaus pavaduotojo atleidimas iš pareigų, paradus pasitikėjimą gali būti vykdomas bendra Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos neriboja savivaldybės tarybos kompetencijos spręsti dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju(pavaduotojais) ir jo(jų)atleidimo šiuo pagrindu.Svarbu pažymėti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas inicijuoti klausimus svarstyti savivaldybės tarybosposėdyje gali ne tik savivaldybės meras, bet ir kiti įstatyme nurodyti subjektai, tarp kurių ir savivaldybės tarybos nariai ir ar jų grupės (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis).Savivaldybės tarybos posėdžius šaukia meras. Meras privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais(Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Reglamento 37 punkte numatyta, kad raštišką reikalavimą sušaukti posėdį pasirašo visi savivaldybės tarybos nariai, inicijuojantys savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimą. Nagrinėjamu atveju tarybos posėdis, kuriame priimtas ginčijamas Sprendimas, buvo sušauktas 2017m. kovo 6d. Visagino savivaldybės merės potvarkiu Nr.PV-15 raštu to pareikalavus ne mažiau kaip 1/3išrinktų tarybos narių (ne mažiau 9)grupei, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies ir Reglamento 37 punkto nuostatų ir esant pateiktiems svarstytiniems klausimams ir sprendimų projektams. Pareiškėjas neginčija tarybos posėdžio sušaukimo ir dienotvarkės, kuri buvo sudaryta tuo pačiu 2017m. kovo 6d. Merės potvarkiu, įtraukiant pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimo svarstymą, teisėtumo.Tačiau pareiškėjas teigia, kad neteisėtai jo atleidimą iš pareigų praradus pasitikėjimą inicijavo dalis savivaldybės tarybos narių, nors, jo nuomone, pagal analogiją su Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo praradus pasitikėjimą tvarka, nepasitikėjimo pareiškėju motyvus turėjo apsvarstyti savivaldybės Taryba kaip kolegiali institucija posėdyje. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis įtvirtina savivaldybės tarybos kompetenciją, be kita ko, slapta balsuojant spręsti nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju(pavaduotojais) klausimus. Nagrinėjamu atveju 2016m. kovo 14d. Tarybos posėdyje slaptu kolegialios institucijos – Tarybos narių balsavimu savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (dalyvavo 23 Tarybos nariai, balsavo „už“ 12 Tarybos narių) priimtu sprendimu buvo išreikštas savivaldybės tarybos kaip kolegialios institucijos nepasitikėjimas pareiškėju ir šiuo pagrindu pareiškėjas buvo atleistas.
Vietos savivaldos įstatyme ir nagrinėjamoje byloje taikomame Reglamente nėra specialiai sureglamentuotos politinio(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo teisės, nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teisės, kurias jis turi, kai yra sprendžiama dėl politinio nepasitikėjimo išreiškimo(žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A143-182/2014; 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010). Todėl bylai reikšmingi tik tokie skundžiamo Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos tarybos kaip kolegialios institucijos neobjektyviam ir nepagrįstam balsavimui dėl nepasitikėjimo ir įtakoti balsavimo rezultatus bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų pareiškėjo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014). Tačiau tokių pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87, straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.